Nors diplomų teikimo maratonas dar neprasidėjo, dalis aukštųjų mokyklų jau dabar atsisveikina su savo absolventais. Vakar Vilniaus universiteto Centriniuose rūmuose jaunuoliams buvo įteikti Informacinių technologijų bakalauro diplomai. Priešingai nei didžioji dalis absolventų, šie universiteto duris uždaro ramūs, mat darbą jie tikrai ras. Tačiau jaunimas apgailestauja, kad šalies švietimo sistema privedė prie to, kad taip pasiseka mažumai.
Vilniaus universiteto Centrinių rūmų iškilmingoje Mažojoje auloje rinkosi Matematikos ir informatikos fakulteto absolventai. Negausus jų būrys puikiai iliustravo skylėtą švietimo sistemą. Iš 60 įstojusių mokytis Informacinių technologijų studijų finišo nepasiekė daugiau kaip du trečdaliai. Tačiau Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dekanas Gediminas Stepanauskas pasidžiaugė, kad tie, kuriems ant stalo guli paruošti diplomai, darbus tikrai ras.
Darbą jau turi
Tuo abejoti neleido ir patys absolventai. „Vakaro žinių“ žurnalistams kurso draugų paklausus, kokias darbo perspektyvas šie mato, vaikinai numojo ranka, esą dėl to jiems jaudintis nereikia jau seniai. „Rytoj sueis lygiai metai, kaip dirbu vienoje įmonėje, kuriančioje informacines technologijas. Man užteko užpildyti gyvenimo aprašymą, patalpinti jį interneto svetainėje, ir darbdavys pats mane susirado“, – sočia ateitimi apsirūpinęs džiaugėsi informacinių technologijų diplomą rankose laikęs Aurimas.
Jaunuolis teigė, esą darbu įmonėje yra patenkintas, džiaugiasi, kad jo gebėjimai yra įvertinti, tikisi, kad alga ilgainiui kils ir nereikės blaškytis iš vieno darbo į kitą. Panašiai sekasi ir kitam kurso draugui Vaidui. Dar nebaigusį mokslų būsimą informacinių technologijų specialistą darbdavys taip pat susirado pats. Todėl nereikia stebėtis, kad abu vaikinai negalvoja apie emigraciją, mat mato puikias galimybes realizuoti save ir būti naudingi savo šalyje. Tačiau Vaidas pridūrė, kad tai priklauso ne tik nuo tinkamai pasirinktos specialybės, bet ir paties žmogaus motyvacijos.
„Dauguma galvoja, kad visur geriau ir lengviau nei čia, Lietuvoje. Tačiau taip pat gera gali būti ir savoje šalyje, tik reikia pačiam įdėti pastangų, kad tos galimybės atsirastų. Kartais mes viską norime gauti be jokių pastangų“, – kritiškai į savo kartą pažiūrėjo Vilniaus universiteto absolventas.
Tinkamas sprendimas laiku
Tačiau tiek Vaidas, tiek Aurimas sutiko, kad švietimo sistemoje spragų apstu. „Į informacines technologijas įstojau atsitiktinai. Ne visai žinojau, ko noriu. Tačiau savo sprendimo nesigailiu. Tik ne visiems taip pasiseka. Daug jaunuolių lieka be darbo, nes jų specialybių žmonių yra per daug“, – apie tai, kad jaunimui reikia valdžios pagalbos, kalbėjo jaunasis specialistas.
Panašiai manė ir viena iš nedaugelio merginų, pabaigusių informacines technologijas. Šviežiai iškepta specialistė Ieva atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje galima susirasti darbą tuo atveju, jei pasirenki tinkamą specialybę. Kitaip gali tekti rinktis emigranto dalią.
Tačiau priešingai nei vaikinai Ieva užsienio nesibaido. „Lietuvoje tikrai yra galimybių save realizuoti, tačiau užsienis yra savotiškas iššūkis, norisi save išsibandyti, įgyti patirties, patobulėti. Tačiau po tokios patirties grįžčiau į Lietuvą“, – ateities planais dalijosi mergina.
Tačiau kol kas jai skubėti niekur nebūtina. Mergina taip pat turi stabilų darbą vienoje įmonėje. Už tai padėkoti ji gali pati sau, mat dar rinkdamasi specialybę galvojo apie tai, ką su ja veiks. „Rinkdamasi specialybę atkreipiau dėmesį į kelis faktorius, kurių vienas svarbiausių buvo tai, ar rasiu vėliau darbą. Apie tai tikrai reikia pagalvoti“, – būsimus studentus perspėjo Ieva.
KOMENTARAS
Dainius Pavalkis ELTA nuotr. Dainius PAVALKIS, švietimo ir mokslo ministras:
– Kalbėdamas apie švietimo reformą minėjote, kad skatinsite studentų priėmimą į Policijos veiklos, Valstybės sienos apsaugos ir Socialinio darbo studijų programas. Ar galima tikėtis, kad jaunimas rinksis šias specialybes turint omeny mažas algas šiuose sektoriuose? Ar nebijote likti vienas lauke karys?
– Be abejo, mes apie tai diskutavome su premjeru Algirdu Butkevičiumi, socialinės apsaugos ir darbo ministre Algimanta Pabedinskiene, Lietuvos policijos generaliniu komisaru Sauliumi Skverneliu. Visi matome tą problemą, kad žmonės gali ir mokytųsi tų specialybių, bet sąlygos jiems nėra patrauklios. Todėl manau, kad viskas turėtų būti sprendžiama kompleksiškai. Sąlygos turi gerėti, kitaip situacija bus tokia pati, kai mes paruošiame tūkstančius vadybininkų, kurie lieka bedarbiai. Jei paruoštiems specialistams nesudarysi sąlygų eiti į darbo rinką, jie eis dirbti apsauginiais, stos į magistrantūrą ir bandys tapti teisininkais ir pan.
– Labai dažnai rinkdamasis specialybę abiturientas nežino, ką sugeba ir ko nori, todėl profesiją renkasi atsitiktinai. Kokį dėmesį skirsite profiliavimui mokykloje?
– Galutinio sprendimo dar nepriėmėme. Tačiau mano asmenine nuomone, visi turėtų baigti bendrą išsilavinimą tiek laikydami lietuvių kalbos egzaminą, tiek užsienio kalbos. O tai, kas jiems yra įdomu, ką jie moka ir gali daugiau ir geriau daryti, galėtų būti vystoma per neformalų ugdymą.
– Ar nebijote, kad sprendimas sumažinti finansavimą studijoms, kurios ruošia perteklinį tam tikrų specialistų skaičių, dar labiau paskatins jaunimo emigraciją į tas šalis, kur jiems tos pačios studijos siūlomos geresnėmis sąlygomis?
– Mes turime finansuoti tas studijų programas, kurių reikia Lietuvos ūkiui. Yra aiškiai įvardyta, kokių specialistų šalyje trūksta. Nedrįsčiau pasakyti, kad mes dabar būtinai pataikysime į dešimtuką. Žinoma, iš paruoštų miškininkų keli gali išvažiuoti dirbti ir į Norvegijos miškus, tačiau didžioji dalis jų liks ir dirbs Lietuvoje. Mes turime ruošti Lietuvos ūkiui reikalingus žmones. Jaunimas įgaus kitą motyvaciją, kai matys, kad pabaigęs studijas ras darbo vietą.
