Jorūnė Ramonaitė – Kėdainių krematoriume įsikūrusio ritualinių laidojimo paslaugų centro „Rekviem“ laidotuvių planuotoja.
Kaip tik ji ir yra tas žmogus, siekiantis, kad kaip įmanoma sklandžiau ir gražiau įvyktų paskutinis atsisveikinimas su velioniu. „Rinkos aikštės“ skaitytojus kviečiame artimiau susipažinti su pačia Jorūne ir vis dar nauja bei neįprasta jos profesija mūsų šalyje.
– Kas yra vedybų planuotoja, visiems kaip ir aišku. Nieko naujo. Tačiau apie laidotuvių planuotoją kažin, ar dažnas yra girdėjęs. Jorūne, gal galėtumėte pristatyti savo veiklą?
– Paprastai tariant, esu tas žmogus, kuris netekties akimirką palengvina visus organizacinius rūpesčius: padedu pasirūpinti visomis detalėmis, susijusiomis su laidotuvėmis: palaikų transportavimu, atsisveikinimo su velionio palaikais pagal velionio ar artimųjų norus organizavimu, atsisveikinimo vieta, dekoracijomis ir gėlėmis, svečių vaišinimu, gedulingais pietumis, muzika.
Padedu pasirinkti karstą ar urną, sutvarkyti dokumentus ir kitus būtinus atlikti tokiu momentu darbus.
Tokiu būdu, kai atsisveikinimo netemdo papildomi rūpesčiai dėl organizacinių detalių, artimieji gali leisti sau tinkamai atsisveikinti su velioniu. Jo atminimas išlieka šviesus, prisimenamos gražiausios kartu praleistos akimirkos.
Laidotuvių planuotojas turi pasirūpinti visomis detalėmis, tačiau kartu – būti subtilus, išlikti nuošalyje ir išlaikyti pagarbų atstumą – iniciatyva ar pasiūlymais neužgožti nei velionio atminimo, nei artimųjų pageidavimų.
Per beveik metus, kai Lietuvoje pristatėme tokią profesiją, organizavome tiek įprastus, tiek šiuolaikiškesnius atsisveikinimus, tačiau pagrindinė taisyklė – visuomet atsižvelgti, koks buvo velionis, ką jis mėgo, ko pageidauja artimieji.
Pavyzdžiui, vienas atsisveikinimas su kremuotais palaikais vyko labai gražioje, ramioje muziejaus erdvėje, kamerinėje aplinkoje. Atsisveikinimo metu artimieji skaitė velionės parašytas eiles, nes velionė buvo poetė.
Atsisveikinimas dažniausiai trunka 3–4 valandas, tačiau, kaip ir minėjau, viskas priklauso nuo klientų norų ir pageidavimų.
– Ar tai naujas dalykas Lietuvoje?
– Taip, tokias paslaugas ritualinių laidojimo paslaugų centras „Rekviem“ pradėjo teikti pirmieji Lietuvoje – šią profesiją Lietuvai pristatėme praėjusių metų rugsėjį, tačiau žmonės tokio formato pagalbą jiems sunkiu metu priėmė labai palankiai.
Kad laidotuvių planuotojas, padedantis pasirūpinti laidotuvių ceremonijos organizavimu, būtinas, patvirtino ir praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas, kuriame 60 proc. gyventojų mano, kad tokia profesija yra būtina.
– Ar Kėdainiuose ši paslauga paklausi?
– Didesnio susidomėjimo šiuo metu sulaukiame Vilniuje ir Kaune bei šių miestų rajonuose, tačiau yra besikreipiančių ir iš kitų Lietuvos regionų.
– O kaip yra pasaulyje: ten tikriausiai jau senokai teikiama laidotuvių planuotojo paslauga?
Kėdainių krematoriume galima ne tik išsirinkti urną, bet ir subtiliai atsisveikinti su artimuoju ramioje aplinkoje.
– Taip, tai tikrai nėra naujiena, ypač JAV.
Pamažu tradicijos keičiasi ir Lietuvoje, pažiūros tampa liberalesnės ir į patį atsisveikinimą stengiamasi žiūrėti šviesiau, lengviau, šilčiau.
Kitose šalyse organizuojami atsisveikinimai yra labai įvairūs. Esu mačiusi atsisveikinimą, kuriame artimieji linksminosi ir dainavo dainas, nes tai patiko velioniui. Taip prabėgęs velionio gyvenimas švenčiamas JAV Naujojo Orleano mieste, kai susirinkusieji džiaugiasi su velioniu praleistais metais.
Kai kuriose šalyse velionio garbei rengiami net erotiniai šou ar net laidojami po mirties praėjus 20-čiai dienų. Atsisveikinimo ceremonija neturi vieno scenarijaus – viskas priklauso nuo tradicijų, mentaliteto, pageidavimų, pažiūrų.
– Kodėl nusprendėte, kad Kėdainiams ir Lietuvai reikia tokios paslaugos?
– Tai lėmė besikeičiantis požiūris į laidotuves, kai pamažu atsisakoma trijų dienų gedėjimo.
Antra – labai dažnai klientai kreipdavosi su prašymu pagelbėti, nes tokią emocionalią akimirką be galo sunku ir gedėti, ir tinkamai atsisveikinti, ir dar rūpintis visomis detalėmis: juk reikia ir artimiesiems pranešti, norisi ir apmąstyti, prisiminti, galų gale išliūdėti, mirusiajam suteikti tokį atsisveikinimą, kokio jis pageidavo, parodyti pagarbą. Visa tai suderinti sunku, tad tokia paslauga atsirado labai natūraliai.
– Prašau papasakokite trumpai apie save. Ar anksčiau Jūsų veikla buvo susijusi su laidotuvėmis?
– Turiu daug patirties įvairių švenčių, minėjimų organizavimo ir koordinavimo. Užsienyje esu apsigynusi renginių vadybos bakalaurą.
Apskritai, aukštosios ar profesinės mokyklos daugiau ruošia bendro pobūdžio renginių ar švenčių vadybininkus, organizatorius, tačiau ir laidotuvių ceremonijų planavimas iš dalies labai artimas įvairių renginių organizavimui. Tad patirtis, šios srities išmanymas, dėmesys detalėms, subtilumas, asmeninis kontaktas, nuoširdumas ir atsižvelgimas į kliento norus bei pageidavimus – yra tai, ko reikia laidotuvių planuotojui.
– Emociškai tai nėra lengva „profesija”. Kaip Jūs su tuo susitvarkote?
– Dažnai artimieji ir draugai manęs klausia, kokie yra mano klientai, ar daug ašarų būna. Ne, nieko panašaus. Klientai, kurie kreipiasi į mus – racionalūs, sumanūs ir suvokiantys, kad mirtis – natūralus gyvenimo etapas. Taip, to liūdesio išties nemažai, tačiau jie supranta, kokiu tikslu kreipėsi į mane.
Užuojauta reikalinga iš artimųjų, o aš esu tas žmogus, kuris turi pasirūpinti, kad tos užuojautos neužgožtų kiti, nors ir svarbūs, bet tuo momentu neesminiai dalykai.
– Darbo laikas šioje veikloje taip pat turbūt nėra apibrėžtas. Kaip suderinate asmeninį gyvenimą ir nelengvą darbą? O gal aš klystu, gal tai nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti iš šalies?
– Darbas tikrai nėra lengvas, reikalauja ypatingos atsakomybės, imlumo, supratimo, įsigilinimo į klientą. Visi esame skirtingi, tad visuomet reikia gebėti prisitaikyti, išgirsti, ko nori artimieji ir ko norėjo velionis, pasiūlyti, tačiau nepiršti bei atrasti bendrą vardiklį, kad atsisveikinimas praeitų kuo lengviau ir sklandžiau.
Manau, tokiam darbui žmogus turi būti psichologiškai stiprus, tačiau kartu ir jautrus, atsakingas, motyvuotas, imlus, dalykiškas.
Kol kas esame dvi laidotuvių ceremonijų planuotojos – Vilniuje ir Kaune, tad darbo krūviu pasidalijame ir susitvarkome su viskuo. Svarbiausia yra stipri ir profesionali komanda (šypsosi).
– Ar teko laidotuvių planuotojos pareigas atlikti artimų žmonių laidotuvėse?
– Manau, kad būtų nekorektiška mano klientų atžvilgiu, jei šiame interviu suplakčiau darbą su asmeniniu gyvenimu.
– Ar teko kada atsisakyti laidotuvių organizavimo konkrečiose laidotuvėse?
– Neturėjome dar tokios atsisveikinimo idėjos, kurios nebūtume sugebėję įgyvendinti.
– Gal teko organizuoti kokias neįprastas laidotuves? Kuo jos buvo ypatingos?
– Manau, kad dauguma mūsų organizuojamų atsisveikinimų vyksta šiek tiek kitokiose, nei įprastose erdvėse, tad daliai žmonių jie yra neįprasti. Tačiau po tokių atsisveikinimų gamtoje, muziejuje ar kitoje ramioje patalpoje, nuolat iš klientų bei jų artimųjų girdime tik geriausius žodžius ir rekomendacijas, kad visi žmonės taip turėtų atsisveikinti su jiems brangiu žmogumi.
– Spėju, jog tai nėra pigi paslauga... Ar didžiajai daliai lietuvių tai įkandama?
– Tai klaidingas įsitikinimas – laidotuvių ceremonijų planuotojo paslaugos nėra brangios, viskas priklauso nuo besikreipiančiojo poreikių.
Jeigu artimieji norės atsisveikinti gamtoje, prie jūros ar panašioje erdvėje, toks atsisveikinimas kainuos labai minimaliai. Bet jeigu yra pageidaujama iškilmingos ir prabangios viešbučio salės, iškilmingo transportavimo ar gyvos muzikos, tada kaina gali būti ir didesnė.
Taigi, viskas priklauso nuo artimųjų poreikio, velionio išreikšto noro. Žiūrint skaičiais, laidotuvių ceremonijų planuotojo konsultacija yra nemokama, o tolesnė pagalba yra įskaičiuota į bendrą paslaugų paketo kainą. Visas kainas galima rasti rekviem.lt interneto svetainėje.
– Ar tenka pabūti ir psichologe artimųjų netekusiems žmonėms?
– Ne, klientai suvokia, kad kreipiasi į mus dėl organizacinės pagalbos, užuojautos jie tikisi ir nori iš artimųjų, o mes padedame, tačiau išliekame nuošalyje.
– Gal kokių patarimų duodate?
– Visada organizuodama atsisveikinimą patariu klientams atsižvelgti į tai, ko būtų norėjęs velionis ar ko jie patys nori, o ne ką pagalvos kaimynas ar trečios eilės pusseserė. Nepamirškite, atsisveikinimas yra skirtas pagerbti, prisiminti velionį, bet ne pasirodyti prieš gimines, kaimynus ar įtikti jiems. Tai turi būti nuoširdu ir jauku.
