Vaikosi prestižo, o ne svajonės
Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą. Aukščiausias pozicijas išlaikė medicinos, odontologijos, teisės bei ekonomikos studijos. Deja, ne visiems, norintiems tapti advokatais ar ekonomistais, pavyksta įsidarbinti pagal specialybę.
Praėjusiais metais Lietuvos studentų sąjungos atlikta apklausa parodė, kad net 3 iš 4 studentų po universiteto baigimo dirba ne pagal specialybę. Kaip viena priežasčių čia įvardijama abiturientų iliuzijos, kad pabaigus prestižinę specialybę, darbdavys jį susiras pats ir pasiūlys penkiaženklį atlyginimą.
Tokį būsimųjų studentų pasirinkimą lemia ne tik savo galimybių pervertinimas, neapsisprendimas, kokią specialybę rinktis po mokyklos, bet ir nesuvokimas, kad sėkmę susirasti darbą lemia ir rinkos poreikiai. Panašiai mano ir Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto dekanas Andrius Vilkauskas.
„Beveik visi ieško greito ir lengvo kelio ateityje uždirbti pinigus, dėl to ir renkasi specialybes, kuriose įsivaizduoja gausiantys dideles algas, nors dabar inovatyvus inžinierius gali uždirbti tiek pat, kiek odontologas ar teisininkas“, – tvirtina A. Vilkauskas.
Jo žodžius patvirtina ir šių metų Lietuvos darbo biržos (LDB) sudaryta darbo rinkos prognozė. Čia daugiausiai laisvų darbo vietų specialistams prognozuojama baldų gamybos sektoriuje. Atitinkamai trečioje ir ketvirtoje vietoje rikiuojasi medienos apdirbimas bei viršutinių drabužių siuvimu užsiimančios įmonės.
Aprengiame Europą
Nors tokia studijų programa, kaip Tekstilės inžinerija dėstoma KTU, nepatenka į šalies populiariausiųjų programų penketuką, baigus ją, galimybės įsidarbinti yra itin aukštos. Tai rodo ir skaičiai.
Šiuo metu tekstilės pramonė – viena sparčiausiai besivystančių šalyje. Kasmet ji paauga po 15 proc., o 90 proc. produkcijos eksportuojama į Vakarų Europą. Čia nuolat reikalingi aktyvūs, inovatyvių idėjų nestokojantys jauni specialistai, mat tekstilės pritaikymas – itin platus. Jos gaminiai naudojami medicinos ir sveikatos apsaugoje, sausumos, vandens ir oro transporto, informacinių technologijų srityse.
Nuo Tekstilės inžinerijos sunkiai atsiejama ir 50 metų KTU dėstoma Aprangos mados inžinerija. Nors per tiek metų šios programos pobūdis kito, tačiau tai bene tiesiausias kelias į mados kūrėjų pasaulį. Šios programos absolventai darbuojasi tokiose bendrovėse, kaip „Zara“, „Audimas“, „Tūta“.
Pasak A. Vilkausko, šioms specialybėms labai kenkia stereotipinė nuomonė, susidariusi dar sovietmetyje, kai tekstilės ir aprangos technologai ir inžinieriai turėjo daug darbo. Griuvus politinei santvarkai, didžioji dalis šių žmonių neteko darbo ir nesugebėjo prisitaikyti prie pasikeitusios darbo rinkos.
„Po griuvimo, darbo rinka jais buvo persotinta, jie gaudavo mažus atlyginimus. Stereotipus stiprina ir tai, kad prisimindami savo patirtį, šie žmonės savo vaikams siūlo neiti jų pėdomis, nes tai esą neperspektyvu“, – pasakojo dekanas.
Jo teigimu, dabar situacija gerokai pasikeitusi, o abiturientai ne tik sulaukia darbo pasiūlymų, bet ir sėkmingai dirba individualiai.
„Tikiu, kad jau spėjusi Lietuvoje ir užsienyje išgarsėti dizainerė Olesia Les rinkdamasi studijas, nesivadovavo stereotipais. Ji KTU sėkmingai baigė Aprangos inžineriją“, pasakojo A.Vilkauskas. Švediški baldai – iš Lietuvos
Dar viena „neprestižinė“ KTU specialybė – Medienos inžinerija ir technologijos. Tai vienintelis universitetas šalyje, siūlantis tokią galimybę.
Miškingoje Lietuvoje medienos pramonę apibrėžiantys skaičiai – daugiau nei įspūdingi. Šiuo metu mūsų šalyje skaičiuojama per 2 tūkst. įmonių, besiverčiančių baldų ir kitų gaminių gamyba. Pastarųjų dvejų metų eksporto augimas sudaro apie 20 proc., o visas medienos sektorius apima net 8 proc. Lietuvos metinio Bendrojo vidaus produkto (BVP). Lietuvos specialistus graibsto ir užsienio kompanijos. Nemažai KTU absolventų galima rasti tokiose mūsų šalyje dirbančiose tarptautinėse bendrovėse, kaip švedų „IKEA“, norvegų grindų gamintojas „BOEN“ ir daugelyje kitų.
Pasak A. Vilkausko, visa gamybos inžinerija šiuo metu kuria itin didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai. Ar tai būtų medienos, ar plastiko ar kitokia inžinerija, tokį išsilavinimą turintys specialistai itin vertinami dėl kokybiško paruošimo KTU.
Šiais metais KTU šiai programai numatęs 6 tikslines studijų finansavimo vietas, tuo tarpu jas finansuoti pasiryžusių darbdavių sulaukta net 10.
„Be abejo, atsakymų į klausimą, kodėl ir toliau šalyje nekinta populiariausios programos galima rasti daug. Tačiau vienas jų – tikrai specialybės įvaizdis, dažnai visiškai neatitinkantis rinkos poreikių“, – įsitikinęs A. Vilkauskas. Nors pagrindinis priėmimas jau baigėsi, rugpjūčio 1 d. skelbiamas papildomas priėmimas į studijų kryptis, kuriose liko neužimtų valstybės finansuojamų ir nefinansuojamų studijų vietų. Taip pat nuo rugpjūčio 11 iki 29 d. vyks antrasis institucinio priėmimo etapas.
