Kelios dešimtys kandidatų
Į vieną vyresniojo ar vyriausiojo specialisto vietą taikosi po 20–30 ir daugiau asmenų, nors atlyginimas – tik apie 1500 litų į rankas.
Darbo rinkos specialistai sako, kad didžiuliai konkursai į menkai mokamą valstybės tarnybą – savotiškas signalas profesijas besirenkantiems abiturientams.
Teisininkams, vadybininkams, pedagogams, lituanistams ir kitus socialinius bei humanitarinius mokslus universitetuose krimtusiems jaunuoliams nelengva susirasti darbą sostinėje, o Panevėžyje – dar sunkiau.
Todėl čia diplomuoti bedarbiai šturmuoja specialistų ieškančias savivaldybes ir grumiasi su darbo patirties turinčiais, bet neturinčiais darbo ar jį keisti norinčiais vyresniais kolegomis.
Panevėžio miesto savivaldybė, paskelbusi konkursą Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms eiti, sulaukė per 20 pareiškimų. Darbuotojas buvo renkamas iš 12 į konkursą atvykusių asmenų. Jį laimėjo šiame skyriuje inspektore dirbusi moteris.
Į buvusią laisvą Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresniojo specialisto vietą pretendavo 30 su viršum kandidatų, konkurse rungėsi 29. Jį laimėjo brandaus amžiaus vienos draudimo kompanijos vadybininkė.
Savivaldybės Personalo skyriaus vedėja Inga Kučienė neabejoja, kad pagrindinė priežastis, kodėl pastaruoju metu skelbti konkursai į valstybės tarnybą tokie populiarūs, yra ta, jog kandidatams nekeliama darbo stažo ir kitų specialių reikalavimų. Pakanka turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
„Juose dalyvauja daug neseniai studijas baigusių ir į Panevėžį grįžusių jaunuolių, taip pat – čia įgijusių aukštojo mokslo diplomus. Jauniems žmonėms priimtina pradėti karjerą nuo 1,5 tūkst. litų atlyginimo.
Kita vertus, toks palyginti nedidelis darbo užmokestis tenkina ir nemažai vyresnio amžiaus įvairių profesijų atstovų. Pavyzdžiui, tarp pretenduojančiųjų į Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyresniojo specialisto pareigas nemažai buvo privačiame sektoriuje dirbančių žmonių“, – sako vedėja.
Konkursai į darbo vietas, kurioms užimti reikalingi tam tikri specifiniai gebėjimai, darbo patirtis konkrečioje srityje, tarkime, padalinio vadovo, paprastai sulaukia mažiau dalyvių.
Vienų – daugybė, kitų ieško su žiburiu
Panevėžio rajono savivaldybei teko kelis kartus skelbti konkursą Vietinio ūkio skyriaus specialisto pareigoms, kol rado statybų inžinierių, turintį statybų techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją.
Besidominčiųjų šia darbo vieta buvo, bet daugelio netenkino siūlomas apie 2 tūkstančių litų atlyginimas. Privačiame sektoriuje tokie specialistai gauna kelis kartus daugiau.
Gegužę paskelbtas konkursas Apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto postui užimti sudomino tik du kandidatus. Iš pretendentų reikalaujama turėti atitinkamą išsilavinimą finansų srityje ir bent 1 metų buhalterinio darbo patirtį biudžetinėje įstaigoje.
Tačiau į neseniai paskelbtą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiojo specialisto vietą sulaukta net 28 pareiškimų. Rajono Savivaldybės Personalo administravimo skyriaus vedėja Stasė Venslavičienė per ilgametę savo darbo praktiką neprisimena, kad kuris nors konkursas būtų sulaukęs tiek daug norinčiųjų jame dalyvauti.
Prieš kelerius metus keliolika asmenų pretendavo į Socialinės paramos skyriuje laisvą darbo vietą, daugiau Savivaldybei nė vieno specialisto neteko rinktis iš tokio būrio darbuotojų.
Švietimo, kultūros ir sporto skyrius ieško specialisto, kuruosiančio sporto sritį, tačiau nereikalauja nei atitinkamo išsilavinimo, nei darbo patirties. Kandidatams pakanka turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Pasak S. Venslavičienės, tarp siekiančiųjų įsidarbinti minėtame Savivaldybės skyriuje yra daug jaunų žmonių, įgijusių magistro laipsnį socialinių, humanitarinių mokslų srityse, bet iki šiol niekur nedirbusių.
„Net ir labai išsilavinusiems jaunuoliams Panevėžyje ir rajone sunku rasti darbą. Todėl konkursai, atviri neturintiems darbo patirties žmonėms, sulaukia didžiausio susidomėjimo, nepaisant palyginti nedidelio atlyginimo“, – tikina vedėja.
Nuo birželio pakelta kartelė
Savivaldybių personalo skyrių vadovės neatmeta, kad gyventojai vadinamuosius plačiajai visuomenei, turinčiai aukštąjį išsilavinimą, atvirus konkursus šturmuoja ir dėl to, kad jau netrukus taps sunkiau užimti valstybės tarnautojo kėdę.
Vyriausybė patvirtino naują Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarką, kurioje nuo birželio 1 dienos numatyti nauji reikalavimai valstybės tarnautojų atrankai.
Pasak S. Venslavičienės, atranka bus vykdoma dviem etapais. Per pirmąjį Valstybės tarnybos departamente Vilniuje pretendentai turės spręsti specialiai valstybės tarnautojų atrankai sukurtą bendrųjų gebėjimų testą. Jo tikslas – atsijoti neturinčius minimalių bendrųjų gebėjimų kandidatus.
Komisija vertins kandidatų gebėjimą samprotauti ir spręsti žodinio, vizualinio turinio problemas, analizuoti ir pagrįsti savo sprendimus darbinėse situacijose. Jie taip pat turės įrodyti, kad pakankamai gerai kalba užsienio kalbomis.
Kandidatuojančiųjų į vadovų pareigas departamente per interviu bus vertinami vadovavimo sugebėjimai.
Išlaikiusieji testus Valstybės departamente galės dalyvauti konkurse savivaldybėse ar jų įstaigose. Konkursai vyks žodžiu.
Nauja tvarka bus taikoma visiems po birželio 1-osios paskelbtiems konkursams. Kol kas nei miesto, nei rajono savivaldybės šią vasarą nėra paskelbusios naujų konkursų.
Inga SMALSKIENĖ
