Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis.
Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje. Anot jo, pastebimas atlyginimų tarp skirtingų šalių skirtumų mažėjimas, netrukus patirties jau spėjusius įgyti jaunus žmones sugrąžins į gimtinę.
- Kokios į užsienį išvykstančių jaunuolių perspektyvos? – Balsas.lt pasiteiravo F. Ivanausko.
- Lietuva tapo ES nare, įsigaliojo Šengeno erdvė, tada atsirado daug galimybių, kurios sužavėjo daug jaunų žmonių.Tačiau verta pabrėžti, kad perspektyvų toli gražu netrūksta ir Lietuvoje. Džiugu, kad jos su laiku auga.
Nėra abejonių, kad su laiku atotrūkis tarp atlyginimų Lietuvoje ir užsienio valstybėse mažės. Turime senas ir geras mokslo tradicijas, kurios duoda savo vaisius.
Į užsienį nukreiptos jaunimo akys nėra blogai. Jaunas žmogus išvyksta, kad užsidirbtų ir gautų patirties. Lietuvoje yra pakankamai daug darbo vietų. Konrkečiai kalbu apie matematikos ir informatikos sritį. Specialistų trūkumas jaučiamas tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse.
Prieš keletą metų į Lietuvą atėjo „Barclays“ bankas. Pamažu, ateina kiti investuotojai, kuria kelią šalies ekonomikos lygį. Todėl žmonės užsienyje pamato, kad nėra ten viskas gerokai pažangiau nei gimtinėje. Tačiau suprantama, kad žmonių judėjimas iš Lietuvos į Vakarus ir atvirkščiai tikrai nesustos.
Pasikartosiu, kad dėl atlyginimų skirtumų mažėjimo, turėsime tokią situaciją, kad bus visiškai nebepatrauklu išvykti iš Lietuvos.
- Apie kokias užsienio investicijas kalbate?
- Kalbant apie visiškai naujas investicijas, tai nuolat vyksta tam tikra žvalgyba. Turime stambią įmonę iš Suomijos, kitų šalių. Verta pastebėti, kad jau anksčiau į Lietuvą atėjusios įmonės taip pat plečiasi, jose nuolat kuriamos naujos darbo vietos.
Svarbu tai, kad užsienio kompanijos skiria dėmesį ne tik patyrusiems specialistams, bet ir tik ką studijas baigusiems jaunuoliams. Visas procesas vyksta lygiagrečiai.
- Kaip vertinate tik ką studijas baigusių jaunuolių ambicijas, kai kalbama apie atlyginimą?
- Pirmas dalykas, dabartinis jaunimas skiriasi nuo to, kuris buvo prieš 20 metų. Šiuolaikinis jaunimas yra darbštesnis. Tačiau dabartinis jaunimas, bent jau tam tikra jo dalis, nori iš karto pajusti pinigų skonį. Būdami studentais jie jau pradeda dirbti.
Protingi verslo žmonės dabar sako, kad jaunas žmogus geriau pasimokytų, įgytų didesnį žinių bagažą. Tokiu atveju, darbo našumas bus gerokai didesnis.
- Bet darbdaviai reikalavimuose pabrėžia darbo patirtį. Kaip tada elgtis jaunimui – mokytis ar bandyti bet kokia kaina įsidarbinti?
- Galima peržvelgti įvairių šalių praktikas. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje studentai baigę pirmuosius dvejus studijų metus, padaro vienerių metų pertrauką. Per tą laiką jie įgauna darbo patirties, o vėliau grįžta studijuoti.
Pabūkime verslininko pusėje. Jie dirba sudėtingomis konkurencinėmis sąlygomis. Todėl logiška, kad jis nori kaip įmanoma sumažinti išlaidas. Todėl kartais tiesiog norima žmogaus, kuris išmano savo darbą, nes iš karto padeda uždirbti įmonei pinigų.
Tuo tarpu jaunam specialistui reikia daug mokytis, kad jis duotų adekvačią naudą įmonei. Jaunimui, be abejo, reikalinga praktika, tačiau prieš tai jis turi įgyti tinkamą žinių bagažą.
- Kokiomis kryptimis jauni specialistai šiuo metu daugiausia išvyksta iš Lietuvos?
- Priklauso nuo specialybės. Matematikai ir informatikai šiuo metu važiuoja į Didžiąją Britaniją, Šveicariją, Vokietiją, Olandiją, Daniją, Švediją, Prancūziją. Taip pat yra nemažai žmonių, kurie šiuo metu įdarbinti Lietuvoje, bet jie išvyksta dirbti į kitose šalyse esančius įmonių filialus.
