Pasak dienraščio „Izvestija“, šios programos nepalaikė nei Federalinė migracijos tarnyba, nei patys darbo emigrantai. „Buvo pravestas eksperimentas: keletą tadžikų pakvietė į muziejų, tačiau visi atsakė, kad ateis, tik jeigu jiems sumokės nuo 300 iki 500 rublių“, - pasakojo Kultūros departamento atstovai.
Kultūros departamento atstovo teigimu, priėmus darbo emigrantų privalomą rusų kalbos mokymo įstatymą, ši kultūrinė akcija gali vėl tapti aktuali, tačiau priverstinai „kultūrinti“ migrantų neįmanoma. „Kultūros departamentas gali pasiūlyti programą, tačiau mes negalim bėgioti paskui juos statybvietėse. Jeigu įstatymais juos privers išmokti rusų kalbą ir atves į muziejų, mes būsim pasiruošę juos priimti“, - pasakojo jis.
Visuomeninės organizacijos „Tadžikų darbo migrantai“ atstovas Karomatas Šapirovas šia tema kalbėjo kiek iš kitaip, prieš kultūrinių programų įvedimą reikia įvesti normalius santykius tarp migrantų ir vietos gyventojų. „Juk šie žmonės atvažiuoja į Maskvą trumpam – dirbti, o ne po muziejus vaikščioti. Jų gyvenimas labai sunkus, o maskviečių požiūris visiškai užmuša bet kokį norą susipažinti su miestu, kuriame jie dirba. Vietos gyventojai priprato prie to, kad migrantai renka šiukšles, remontuoja kelius, dirba statybose – toks yra ir požiūris į juos – kaip į aptarnaujantį personalą, pigią darbo jėgą“, - konstatavo K. Šapirovas.
Programa „Muziejai migrantams“ buvo pradėta 2012-ais didžiuosiuose Rusijos miestuose. Jos pagalba buvo bandyta atvykėlius sudominti nemokamomis rusų kultūros parodomis.
