Vaikų teisių apsaugos specialistai jau teikia teismams prašymus riboti tėvų valdžią ne tik palaidai gyvenantiems, girtaujantiems, bet ir į užsienį uždarbiauti išvykstantiems tėvams.
Triukšmingai ir iškilmingai birželio 1-ąją švęsta Tarptautinė vaikų gynimo diena priminė jau ne kartą gvildentą, bet dėl to ne mažiau skaudžią emigracijos išskiriamų šeimų problemą. Auga šimtai vaikų, kurie, nors ir mylimi tėvų, gyvena atskirai ir mėnesių mėnesiais gali bendrauti su jais tik telefonu, internetu.
Skaudūs išbandymai
Kuo gali baigtis tėvų praktika, palikus atžalas giminaičiams, vykti į užsienį užsidirbti, ryškėja vis akivaizdžiau.
Teismuose atsiduria pirmosios bylos, kuriose vaikų teisų apsaugos specialistai prašo atskirti vaikus nuo tik retkarčiais pas juos iš užsienio parvažiuojančių tėvų – riboti tėvų valdžią ir vaikus apgyvendinti vaikų globos namuose. Išsiskyrimas su tėvais kai kuriems tampa tokiu skaudžiu gyvenimo išbandymu, kad keičiasi ne tik vaikų elgesys ir charakteris, bet prastėja ir jų sveikata. „Neseniai buvome priversti kreiptis į teismą dėl vienos šeimos tėvų valdžios apribojimo, nes nebegalima leisti toliau žaloti vaikų“, – sako Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Audronė Grainienė.
Minimos šeimos tėvai į užsienį užsidirbti važiavo ne kartą, ilgam laikui palikdami savo vaikus vis kitiems žmonėms – giminaičiams ar draugams.
Tėvai užsidirba pinigų, grįžta ir neilgai pabuvę su vaikais vėl juos palieka ir išvažiuoja. Į kintantį vaikų elgesį atkreipė dėmesį nebegalintys su jais susikalbėti globėjai, aplinkiniai. Negailestinga ir medikų išvada – vaikų sveikata pašlijusi. Nuolatinis tėvų ilgesys galėjo turėti bene didžiausią įtaką.
Permainų nematyti
Situacija, pasak skyriaus vedėjos, jau keleri metai nekinta – išvažiuojančių ir vaikus paliekančių šeimų nemažėja. „Laimei, pastaruoju metu jų ir nedaugėja. Gal stabilumas bus pirmas žingsnis į geras permainas“, – viliasi A. Grainienė. Tačiau realių permainų kol kas nematyti – nebegalėdami sudurti galo su galu gimtojoje šalyje žmonės traukia į didesniais uždarbiais, galimybėmis lengvai surasti darbą garsėjančius kraštus. Blogiau, kai namuose lieka išvykstančiųjų vaikai. „Kiekviena ilgesniam ar trumpesniam laikui išvykstanti šeima privalo oficialiai įteisinti savo vaikų globėją. Dauguma tai žino, taip ir elgiasi. Juk be tėvų globos tegul ir laikinai likusiam vaikui nebus kas atstovauja švietimo, medicinos, teisėsaugos srityse“, – kalba skyriaus vedėja.
Per praėjusius metus Vaiko teisių apsaugos skyrius tėvų prašymu globą įteisino 70-iai vaikų. Praėjusių metų pabaigoje keitėsi globos įteisinimo tvarka. Dabar, pasak A. Grainienės, globa įteisinama nuo pat tėvų išvykimo iki jų grįžimo laiko. Globa panaikinama tik tėvams grįžus. Anksčiau globa būdavo skiriama terminuota – pavyzdžiui, pusei metų ar metams, ir tam laikui praėjus netekdavo galios.
Tik materialinė Šiemet vaiko globa tėvų prašymu įteisinta 23 vaikams. Dažniausiai išvykstančių tėvų vaikus imasi globoti šeimos nariai – tetos, seneliai, kiti giminaičiai. Tokio skaudaus išsiskyrimo nauda tik materialinė – tėvai gali skanesnį kąsnį, madingesnį drabužį nupirkti. Tačiau, specialistų nuomone, tai per brangiai atsieina. A. Grainienė apgailestauja, kad materializmas vis akivaizdžiau ima viršų. Skirdama globą tėvų prašymu, valstybė jokių išmokų nemoka, vaikus išlaiko patys tėvai, globėjai. Grįžusieji pas vaikus tėvai globą nutraukia. Įteisinti globą nėra sudėtinga, patys tėvai parenka globėjus. Tačiau būsimam globėjui reikia pasitikrinti sveikatą, pateikti kitus dokumentus. Panevėžio rajono gyventojai taip pat renkasi užsienį ir išvykdami palieka atžalas kitų asmenų globai. Kaip teigia rajono Savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė, šiuo metu 18 rajone gyvenančių vaikų tėvų prašymu įsteigta globa. Šiemet keturių šeimų tėvai grįžo, globą nutraukė ir liko gyventi čia arba išvažiavo į užsienį – šį kartą su vaikais. „Ir dabar ant stalo guli dvi bylos, dar dvi šeimos prašo panaikinti vaikų globą“, – sako skyriaus vedėja.
Į Ispaniją nebetraukia
Kaip teigia N. Stakytė, šiuo metu rajono gyventojus keliai dažniausiai nuveda į Angliją ir Norvegiją. „Buvo laikas, maždaug prieš ketverius metus, kai didžioji dauguma darbavosi Ispanijoje, beveik visus šios šalies regionus žinojome. Dabar nė vienos rajono gyventojų šeimos Ispanijoje nebėra, jie traukia į kitas šalis“, – tikina N. Stakytė. Nėra rajone gyvenvietės, iš kurios būtų daugiausia emigravę šeimų, išvykstama iš visų rajono kampelių.
Mažesniuose ir didesniuose kaimuose žmonės vieni kitus pažįsta ir, jeigu tėvai išvyksta į užsienį neįteisinę vaikų globos, apie tai tuoj pat sužinoma seniūnijoje, pranešama Vaikų teisių apsaugos skyriui. „Tada bandome per globėjus sužinoti tėvų telefonų numerius, prašome jų pasirūpinti globa. Noriu priminti visiems išvykstantiems, kad prieš palikdami namuose vaikus tėvai nepamirštų ateiti į skyrių ir paprašyti įteisinti globą“, – pabrėžia N. Stakytė.
Vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojai šeimas, kuriose tėvų prašymu įteisinta vaikų globa, būtinai bent kartą per metus aplanko. Be dėmesio nepaliekamos tos šeimos, apie kurias gaunama signalų, kuriose globėjams sunkiai sekasi tvarkytis, keičiasi vaikų elgesys, kaupiasi problemos. Jauniesiems piliečiams globa suteikiama ne tik tėvų prašymu. Netinkamai vaikus auginantiems tėvams ribojama valdžia ir skiriama laikinoji vaikų globa, paskui galinti tapti ir nuolatine. Panevėžio mieste šiuo metu institucinė globa yra skirta 87 vaikams, globa šeimose – 130 vaikų, 2 mergaitėms skirta globa šeimynoje.
