globa

Tėtis Simonas ir „Tėvai paprastai“ kviečia išgirsti dar vieną neįtikėtiną pokalbį, kuris visus sukrės. Apie paauglį, kuris buvo pasiryžęs stovėti lietuje, bet kokiu oru, kad tik savo būsimai globėjai pasakytų „labas“, kuris, pagrasinus išvežti į kitą savivaldybę, buvo pasirengęs grįžti pėsčiomis. Vaikas troško rasti namus, kuriuose jis būtų priimtas ir suprastas. O jo ryžtas rasti šeimą, kuri jį mylėtų ir kurioje rastų šilumą – nepaliks abejingo nė vieno.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį pradės nagrinėti bylą, kurioje spręs, ar Civiliniame kodekse įtvirtinta amžiaus riba, nuo kurios žmogus negali tapti vaiko globėju, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarką. Civiliniame kodekse numatyta, kad vaiko globėju negali būti skiriamas asmuo, sulaukęs šešiasdešimt penkerių metų arba vyresnis, išskyrus artimąjį giminaitį, jei jis nori laikinai globoti jaunesnį kaip dešimties metų vaiką.

Didžiulės giminės darnų gyvenimą sujaukė ligotos senjorės banko sąskaitos likutis. Savo močiutę į savo namus gyventi priėmęs Rolandas patikrino jos banko išklotinę ir liko šokiruotas, pamatęs, jog sąskaitoje nebėra ten prieš kelerius metus buvusių 17 tūkstančių eurų. Narplioti dingusių pinigų detektyvo prisijungė ir laidos „Prieš srovę“ komanda. Kad senolės sąskaita tuščia, paaiškėjo, kai jos anūkas Rolandas ėmėsi močiutės globos ir patikrino jos finansus.

Panevėžio gyvūnų globėjai to dar nebuvo matę – į jų rankas pakliuvo kone mirtinai sušalusi ir stingti pradėjusi kalytė. Paaiškėjo, kad nebejauna mišrūnė net dvi paras kankinosi įstrigusi siaurame plyšyje spaudžiant stingdančiam šalčiui. Baisiausia, kad žmonės matė negalinčią išsivaduoti nelaimėlę, tačiau tik po dviejų parų ėmėsi ieškoti pagalbos. Ir tai – ne vienintelis šokiruojančio žmonių elgesio pavyzdys.

Vaikų globos problematika yra viena iš tų sričių, kurioje pastaraisiais metais įvyko įvairių pokyčių, skirtų sukurti vaikams galimybes augti šeimai artimoje aplinkoje, apginti vaikystę, kai vaikas netenka savo tėvų globos. Specialistai išskiria dvi pagrindines kryptis, kuriomis keitėsi vaiko globos sistema. Pirmiausia – tai naujos paslaugos, skirtos patiems globėjams, įtėviams, budintiems globotojams, šeimynų dalyviams.

Lina kreipėsi į teismą siekdama susigrąžinti iš jos paimtą dukrą. Moteris teigė, kad pakeitė gyvenimo būdą, todėl vėl gali auginti vaiką, bet paaiškėjo, kad padaryta pažanga yra per menka. Moteris prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų sprendimu nustatytą neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnametės dukters atžvilgiu. Motina siekė, kad būtų panaikinta jos nepilnamečiui vaikui nustatyta globa ir dukra grįžtų gyventi su ja.

Senstanti visuomenė diktuoja naujus iššūkius valstybei – šalyje jau dabar senjorams trūksta vietų globos įstaigose. Eilė ir laukiančiųjų pagalbos į namus. Specialistai prognozuoja, kad ateityje pagalbos poreikis senjorams tik didės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi iki 2027 metų sukurti per 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat įteisinti galimybę ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.

Globa turėtų būti prieinama visiems žmonėms, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Taip ji reagavo į Europos senėjimo tinklo Generalinės Asamblėjos narės Angelės Bajorienės anksčiau trečiadienį išsakytą nuomonę, jog globos įstaigose turėtų atsidurti ne visi, o „socialiai problemiški“ žmonės – proto ar psichikos negalią turintys, benamiai – galėtų gyventi kitokiomis sąlygomis.

Per ketverius metus perpus sumažėjo globos institucijose gyvenančių vaikų, rodo globos centrus vienijančio tinklo „Vaikai yra vaikai“ duomenys. Remiantis jais, nuo 2019 iki 2023 metų pradžios globos institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų skaičius sumažėjo nuo buvusių 2,4 tūkst. iki 1,2 tūkst.

Kiekvienam vaikui reikia meilės ir šilumos. Deja, ne visi gali pasidžiaugti tokiu turtu, tačiau čia į pagalbą atskuba geraširdžiai globėjai, bent trumpam sukuriantys namų jausmą vaikams, kurie jų neturi. TV3 laidų vedėjos Kristinos Rimienės sesuo Kornelija – viena iš vilties suteikiančių globėjų, po savo šeimos namų stogu priglaudžianti vienišus vaikus. Jos istorija 2022 metų „Išsipildymo akcijoje“ suvirpino šimtų žiūrovų širdis.

TV3 ir ilgamečio partnerio SEB banko inicijuojamas didžiausias šalyje paramos projektas „Išsipildymo akcija“ šiemet mini 20-ąjį savo jubiliejų. Per tiek metų projektas padėjo daugybei sergančių vaikų, ištiesė pagalbos ranką mažųjų šeimoms, prisidėjo prie gydymo įstaigoms reikalingos įrangos, o svarbiausia, parodė, kiek daug mūsų šalyje gerumui neabejingų žmonių.

„Tėvai paprastai“ tinklalaidės vedėjas, trijų vaikų tėtis Simonas Urbonas, daugiavaikė mama Eglė Vaitkevičienė ir psichologė, įvaikinimo ir globos specialistė Rugilė Ladauskienė susitiko pasikalbėti apie įvaikinimą ir globą. Kaip Globėja Eglė Vaitkevičienė: „Meilė yra linkusi daugintis“ „Labai panikavau, kai pastojau antrą kartą, kad niekaip negalėsiu mylėti šio vaiko, nes pirmą myliu taip, kad neįmanoma daugiau.

Vyriausybė siūlo lengvinti vaikus globojančių šeimynų steigimą, plėsti šeimynos dalyviais tapti galinčių asmenų sąrašą, palaipsniui didinti finansavimą. Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.

Kai vilnietės Editos mama susirgo Alzheimerio liga, šeima kurį laiką vertėsi gavusi socialinių darbuotojų padėjėjų paslaugas namuose kelis kartus per savaitę. Tai buvo šis tas, bet situacijai vis blogėjant tapo akivaizdu – reikia apgyvendinti mamą globos namuose, kur ji galėtų gauti ir medicinines, ir socialines paslaugas. Taip prasidėjo epopėja, kuri truko daugiau nei 6 mėnesius ir kainavo nemažai nervų.

Šiauliuose nužudyta 15-metė Gabrielė labai skaudžiai išgyveno tai, kad nebegalėjo gyventi tėčio ir pamotės namuose ir kad tėvai teismo keliu jos atsisakė, todėl paskutiniu metu prieš mirtį nebendravo su tėvu, o merginos mama gyvena kitame rajone, turi daugiau vaikų. Tai pasakoja nužudytą paauglę pažinojusi moteris iš Šiaulių, kurios vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi, bet nebus atskleidžiami viešai.

Dėl skirtingų priežasčių tėvų globos netekusių vaikų globos organizavimo procesas taps aiškesnis, – Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytiems teisės aktų pakeitimams, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime. „Tikimės, kad teigiami pokyčiai vaikų globos srityje bus naudingi visiems.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi senyvos moters kaimynės. Jos pasakoja, kad šalia tame pačiame daugiabutyje gyvenanti močiutė yra visiškai apleista, nors gyvena viename bute su savo dukterėčia. Kaimynės sako, kad dukterėčia yra smarkiai įnikusi į alkoholį, jos namuose dėl skolų atjungta elektra, nėra net kaip išsiskalbti drabužių. Situacija domėjosi gelbėtojas Žilvinas Žitkus.

„Pasikalbėkim“ laidoje žurnalistė Renata Šakalytė kalbina Ievą Zasimauskaitę. Dainininkė ryžosi pirmą kartą viešai papasakoti apie savo globėjos patirtį. Daugiau nei dvejus metus ji su vyru Simu rūpinosi paaugle Austėja, priėmė į savo namus ir atstojo tėvus. Ieva tikina niekada negalvojusi apie vaiko globą, todėl ši patirtis jai pačiai buvo labai netikėta.

Iš karo niokojamos Ukrainos į Lietuvą jau atvyko apie 20 tūkst. vaikų. Didžiąją dalį jų čia atlydėjo bent vienas iš tėvų ar giminystės ryšiais susijęs asmuo. Pasitaikė atvejų, kai ukrainiečių vaikai prisiglaudė pas Lietuvoje jau  kurį laiką gyvenančius tautiečius. Dar 14 nepilnamečių pagalbos ranką ištiesė lietuvių šeimos. Paaiškėjo, kad prasidėjus karui per trumpą laiką norą padėti nepilnamečiams ukrainiečiams išreiškė beveik 1 tūkst. lietuvių šeimų.

Kelionė į Ukrainą, kuri apvertė aukštyn kojomis Dianos Gaičiūnaitės-Dirmės gyvenimą. Dabar „DiArchy“ magijos teatro dueto narė aktyviai užsiima labdaringa veikla, o visai neseniai buvo pakviesta tapti globos ambasadore. Ilgus metus neslepianti patirtų sunkumų bandant susilaukti vaikų, Diana Gaičiūnaitė-Dirmė pasakoja, kad tokia patirtis aplankė ne veltui ir šiuo metu kartu su vyru yra tik dar labiau artimesni ir galintys padėti tiems, kas yra labiausiai nuskriausti.

Rozalija visą savo turtą užrašė sūnėno dukrai Sigitai. Senjorė tikėjosi, kad ja rūpinsis, tačiau teko nusivilti. Spręsti artimų giminaičių konfliktą nuvyko „TV Pagalbos“ gelbėtoja Sandra Žutautienė. Prieš daugelį metų Rozalija su vyru palaidojo vienintelį sūnų. Šiandien garbaus amžiaus sulaukusi pora nebegali tinkamai savimi pasirūpinti, jiems reikia pagalbos. Rozalija sumanė gelbėjimosi planą – ji paprašė, kad jiems padėtų sūnėno šeima.

Tauragės aps. VPK Šilalės rajono policijos komisariato pareigūnai ieško savavališkai iš globos namų Šilalėje, Pajūrio mstl., pasišalinusio Valento Ilginio, gim. 2004 m. Septyniolikmečio paieška paskelbta 2021 m. spalio 29 d. Jis iš globos namų bėga jau ne pirmą kartą. V. Ilginis tamsaus gymio, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpai kirptų plaukų.

Kai berniuko mama buvo darbe, į močiutės namus atvyko vaikų teisės ir atėmė vaiką, teigė moteris. Su valstybėmis institucijomis ji grumiasi jau ketverius metus, o jos vaikas mama vadina jau kitą moterį. Moteris prašydama padėti kreipėsi į TV3 laidą „TV Pagalba“, nes jau ketverius metus ją lydi bemiegės naktys. Mama nesupranta, kas nutiko. „Man buvo naktinė, aš iš jos grįžinėjau, dar močiutė sakė, kad užeičiau į parduotuvę.

Pusantro tūkstančio vaikų šiuo metu Lietuvoje laukia, kol bus priimti globai į naują šeimą. Palikti, arba laikinai atimti iš šeimų vaikai užuovėjos ieško naujuose namuose, o ypač vyresni. Tokių dažnai nebiologinės šeimos į savo namus įsileisti nenori. Vyriausybė paskelbė nuo Naujųjų žadanti didinti mėnesines globos išmokas, kurios jau nesikeitė dešimtmečius. Galbūt tai paskatins žmones priimti sprendimą savo šeimoje auginti nelaimėje atsidūrusį vaiką.

Klaipėdiečių Inesos ir Valentino Golubovskių namai, kaip patys sako, pilni gyvybės, džiaugsmo ir juoko – tai atnešė namuose besisukantys vaikai Gustas ir Kamilė, iš ankstesnės vyro santuokos, ir globotinė Kristina.  Kristinos kelias į šeimos namus buvo ilgas ir nelengvas, naujienų portalui tv3.lt sako Inesa ir Valentinas. Viskas prasidėjo nuo to, kad mergaitė buvo Inesos pacientė Klaipėdos respublikinės ligoninės Vaikų psichiatrijos skyriuje.

Redakciją vis pasiekia istorijos apie valdiškuose namuose augusius ir vėliau gyvenime nesugebančius prisitaikyti neįgalius jaunus žmones. Globėja girtuokliavo Protinę negalią turintis 27 metų Eligijus (vardas pakeistas – aut. past.) Vabalninko krašte atsirado maždaug prieš šešerius metus. Vaikinas kilęs iš visai kito Lietuvos krašto. Jį globoti pasiėmė viena moteris iš Kupiškio rajono.

Daugiausia aktyvių protrūkių, t. y. tų, kuriuose per pastarąsias 14-lika dienų registruoti nauji COVID-19 ligos atvejai, praėjusią savaitę fiksuota ugdymo bei gydymo įstaigose, atitinkamai – 46 ir 42. Lyginant su savaite prieš tai, protrūkių skaičius tokio tipo įstaigose išlieka stabilus. Tuo metu, vertinant protrūkius atskiruose sektoriuose, matyti, kad žymus infekcijos plitimas, epidemiologų vertinimu, fiksuotas prekybos ir baldų gamybos įmonėse.

Valstybės finansinė parama globojamiems vaikams netrukus bus didesnė, sako socialinės apaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, sprendimai dėl konkrečios paramos apimties dar nepriimti.   „Įvertinus ekonomikos plėtrą, dabar nustatyta išmoka netenkina globojamų vaikų poreikių“, – teigė ministrė trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete.      „Dabar vyksta inventorizacija, ką turime. Spręsime, kiek galėsime pakelti finansiškai“, – pridūrė ji.

Slaugos ir globos namų gyventojams skirta vakcina Lietuvą pasieks kitą savaitę, sako Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė. Tačiau, pasak Jurgitos Grebenkovienės, šie žmonės nuo koronaviruso bus skiepijami tik po to, kai jiems bus atlikti antikūnų testai.  Be kita ko, ji neatmeta galimybės, kad be privalomo testavimo nebus vakcinuojamos ir kitos grupės. „Slauga, globa...Yra toks matymas, kad turėtume atlikti testavimus prieš skiepijant, nes žinome, kad vakcinų yra tikrai mažai.

Zarasuose dauguma gyventojų žino, kur gyvena Eglės Vaitkevičienės šeima. Jų namai visada pilni vaikų juoko, nes Eglė gali pasigirti tuo, kad mama ją vadina net 14 vaikų. Pati Eglė augo su vienu broliu, su kuriuo, neslepia, nebuvo labai artimi ir bendrauti daugiau pradėjo tik suaugę. Nepaisant to, dar būdama maža mergaite, ji svajojo apie didelę ir gausią šeimą. Tačiau tais laikais didele šeima ji laikė tokią, kurioje auga 3 arba 4 vaikai. „Draugė turėjo 3 vaikus, tai tuo metu man atrodė daug.

Namuose įkalinta senolė šaukiasi pagalbos. Ji esą gyvena ne su sūnumi, o su tikru žvėrimi. Tačiau sūnus rodys švarią motinos patalynę, specialią slaugymo lovą ir įrodinės, kad jo mama – tiesiog per daug kaprizinga. Situacija domėjosi gelbėtoja Sandra Žutautienė.  Kazimiera pasakoja, kad jos vaikystės draugė ir kaimyė Onutė gyvena baisiomis sąlygomis ir nuolat jai skundžiasi.

Tarp Vaidos ir jos globojamo paauglio Pauliaus yra vos dešimties metų amžiaus skirtumas. Jauna, 24-erių metų moteris, ryžosi tapti neįgalaus keturiolikmečio globėja, kai šiam iškilo grėsmė atsidurti vaikų globos namuose. Mažame Lietuvos miestelyje gyvenanti šeima sulaukia nemažai aplinkinių dėmesio. Vaida neslepia – ne visų žmonių požiūris į jos sprendimą priglausti protinę negalią turintį Paulių yra palankus.

53-ejų vilnietė Ada budinčiąja globotoja dirba jau nuo 2018 metų. Kartu su savo sutuoktiniu vaikus prižiūrinti globotoja mano, kad sunkiai gyvenantiems vaikams gali būti naudingi ne tik palaikančiais žodžiais, bet ir darbais. Su pašnekove kalbamės apie jos patirtį tapus budinčiąja globotoja.  Apie pasiūlymą tapti budinčiąja globotoja Ada sužinojo perskaičiusi skelbimą laikraštyje.

Prieš kiek daugiau nei pusmetį sostinėje šalia atliekų konteinerio paliktos naujagimės močiutė ir mažylės tėvas siekia atgauti vaikelį. Jie ilgai trypė vaiko teisių apsaugos specialistų slenksčius, kol sužibo viltis. Planuojamas pirmasis močiutės pasimatymas su anūke, kuri šiuo metu yra pas laikinus globėjus. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sako, kad galimybė globoti mažylę yra. „Aš sapnuoju kiekvieną naktį anūkėlę ir laukiu susitikimo.

„Didelis džiaugsmas yra užauginti sūnų. Tačiau ne mažiau svarbu yra užauginti brolį. Mano santykiai su globotiniu buvo broliški“, – pasakoja 15-metį paauglį globoti nusprendęs Mariuš Tumaš, kuriam tuo metu tebuvo 26-eri. Artėjant Globėjų dienai, liepos 5-ajai, vyras papasakojo apie savo apsisprendimą ir kokie jo santykiai su globotiniu dabar, kai šis jau kuria savo savarankišką gyvenimą. M. Tumaš daugelį metų savanoriavo globos namuose, kur padėjo įvairaus amžiaus jaunuoliams.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi prisistatyti nepanoręs žmogus, kuris sako, kad netoli jo namų iš bado miršta žmogus. Aiškėja, jog kaime gyvenanti senolė nėra vieniša ir turi du sūnus. „Tai nėra kelių mėnesių apleidimas, tai yra kelių metų apleistas žmogus“, – atvykusi į senolės namus negalėjo atsistebėti gelbėtoja Rūta Filejeva. Kartu su sūnumi gyvenanti senolė turi ir kitą sūnų, kuris gyvena vos už kelių žingsnių.

Penktadienio naktį mirė Lietuvos kalinių globos draugijos pirmininkė Milda Bliumenzonienė. 62-ejų metų sulaukusią moterį pasiglemžė sunki liga. Milda Bliumenzonienė buvo įrašyta į garbingą 100 žymiausių moterų sąrašą, sudarytą Lietuvos 100-mečio proga Apie moters netektį skaudžia žinia Mildos Bliumenzonienės paskyroje pasidalijo jos artimieji: „Šiąnakt po sunkios ligos netekome mūsų visų mylimos Mildos Bliumenzonienės. Artimieji prašo ramybės, supratimo ir santūrumo.

Vyriausybė siūlo griežtinti globos įstaigų kontrolę, įpareigojant savivaldybes teikti išsamią informaciją apie jų įkainius, veiklą, griežtinant licencijų išdavimą, taip pat numatyta didinti baudas už nelegalią veiklą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą įstatymų pataisų paketą trečiadienį Vyriausybė nusprendė teikti Seimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad koronaviruso plitimas suvaldytas visose Lietuvos globos įstaigose, išskyrus Antavilių pensionatą. „Situacija sudėtinga vienuose globos namuose iš 196, kurie šiuo metu aktyvūs Lietuvoje – tai yra Antavilių globos namai, visuose kituose situacija yra suvaldyta ir nebėra viruso židinių, nebėra užsikrėtusių žmonių“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Jau beveik du mėnesiai kaip beglobių gyvūnų prieglaudos gyvena karantino ritmu. Tačiau šių įstaigų savanoriai pastebi, kad užklupus sunkmečiui žmonės ėmė dažniau varstyti globos įstaigų duris ir prašyti gyvūno. Priglausti apsisprendžia net beviltiškais paprastai laikomus nusenusius keturkojus ar ima globon ligotus. Tokiam įprastai kasdienybei nebūdingam elgesiui psichologai turi paaiškinimą. Niekada šuns neturėjęs panevėžietis Jaunius nuo šiol į parką pasivaikščioti eina nebe vienas.

Globos ir slaugos namuose „Senevita“ nustatytas naujas koronaviruso atvejis – užsikrėtė simptomų nejautęs darbuotojas, BNS penktadienį informavo įstaigos vadovas Petras Jurgilas. „Ištirti visi darbuotojai, kol kas turime tik dalį rezultatų, kita dalis bus arba šiandien vakare, arba rytoj ryte. Iš ištirtų atvejų turime vieną nustatytą naują atvejį“, – BNS sakė „Senevitos“ vadovas. Anot jo, koronavirusas nustatytas įstaigos administracijos darbuotojui.

Vilniaus rajono globos ir slaugos namų „Senevita“ darbuotojai trečiadienį pradėti tirti dėl koronaviruso, planuojama visus darbuotojus patikrinti per dvi dienas, paskui testuoti globotinius. „Šiandien globos namuose dirba mobili brigada – yra tiriamas personalas. Suplanuota per dvi dienas patikrinti personalą, tai šiandien bus patikrinta apie 70 darbuotojų“, – BNS sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorė Liucina Kotlovska.

Penkios savivaldybės iki šiol neturi nė vieno budinčio globotojo, antradienį pranešė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, Birštono miesto, Prienų, Anykščių, Utenos ir Rietavo rajonų savivaldybės iki šiol nėra sudariusios nė vienos sutarties dėl budinčio globotojo paslaugos teikimo.

Paulina išgyvena neįtikėtiną dramą. Merginai kasdien tenka kovoti dėl savo tėčio globos ir ji nebežino ko griebtis. Šiuo metu senyvo amžiaus globa paskirta vyro posūniui Andriui. Vyras įsitikinęs, kad dukrai reikalingi tik pinigai, kurie valstybės skiriami jam už neįgalaus vyro globą.  „Nepatikėsite, bet turiu kovoti dėl savo tėčio, kuris yra pagrobtas svetimo žmogaus. Norėčiau juo rūpintis, saugoti ir mylėti.

Augino šunį, o užaugino vilką. Panevėžietė turėjo šuns patelę, rūpinosi ja pustrečių metų, o vėliau planuodama išvykti į užsienį ją atidavė prieglaudos globai ir paaiškėjo, kad ji pusiau vilkė. Pasikeitus planams moteris dabar nori susigrąžinti augintinę, tačiau aplinkosaugininkai beda į įstatymus ir žada gyvūną vežti į Vokietiją. Dėl vilkės likimo jau kovoja ir gyvūnų globėjai. Aplankyti pustrečių metų augintinės Lunos panevėžietė Silva dabar skuba į pakaunę.

Vilniaus Jono Ivaškevičiaus jaunimo mokyklos mokiniai prieš gražiausias metų šventes nusprendė surengti akciją „Gerumo keliu“. Į ją pakviesti Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos (LSPŽGB) VšĮ Pagalbos ir informacijos šeimai tarnybos lankytojai. Į šventę atvyko ir šalies prezidento Gitano Nausėdos žmona Diana.

Kaip nutiko, kad seną močiutę prižiūrėjusiai socialinei darbuotojai po jos mirties atiteko ir močiutės pinigai, ir jos butas? Tai bandė išsiaiškinti laidos „Prieš srovę“ žurnalistai. Močiutės Onos turto išviliojimu apkaltinta socialinė darbuotoja Jūratė Razmienė pati paskambino į redakciją ir nusprendė papasakoti savąją istorijos pusę. „Aš pas mamą nenuvažiavau per tą laiką aplankyti. Aš rūpinausi Onute. Ir aš galvojau, kad būsiu kaip socialinių darbuotojų pavyzdys, kokie mes turime būti.

Jau kuris laikas žiniasklaidoje viešinama daugiau detalių apie Andriaus ir Monikos Šedžių skyrybų dramą. Šį kartą jų skyrybos pasiekė kulminaciją – jie oficialiai išsiskyrė. Tiesa, intrigos vis dar nesibaigė. Nors pora ir oficialiai išsiskyrus, tačiau dėl vaiko globos dar kyla klausimų. Pagrindinis nesutarimų klausimas dėl vaiko globos liko vis dar neišspręstas. 15min.lt žiniomis vaiko globa atiteko Monikai, tačiau Andrius neketina pasiduoti ir kovoti dėl vaiko.

Latvijos vaikai vis dažniau skundžiasi dėl savo tėvų elgesio. Per paskutinius penkerius metus protokolų skaičius dėl tėvų prievartos prieš vaikus Rygoje išaugo 12 kartų. Priežastimi gali tapti ir fizinis smurtas, ir rūkymas šalia vaiko, ir atimtas telefonas. Tačiau atimtų ir į globą perduotų vaikų skaičius nuolat mažėja.  Šių metų sausį Latvija audringai aptarinėjo 12-mečio berniuko istoriją. Šis paskambino į policiją ir pasiskundė, kad tėvas sudavė jam šlepete.