Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė tokiam naujos redakcijos Šeimynų įstatymo projektui su lydinčiaisiais teisės aktais, paketas toliau bus teikiamas Seimui, kuris ir priims galutinį sprendimą.
Projektus parengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikisi, kad naujovės paskatins žmones aktyviau steigti šeimynas ir suteikti tėvų globos netekusiems vaikams saugius namus, nurodoma trečiadienį paskelbtame pranešime.
„Vykdant institucinės vaikų socialinės globos pertvarką daug dėmesio skiriama alternatyvioms globos formoms plėtoti, viena iš jų – vaiko globa šeimynoje. Siekiame skatinti kurtis kuo daugiau šeimynų, kurios užtikrintų globojamiems vaikams artimas šeimos aplinkai gyvenimo sąlygas“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Daugiau galimybių steigti
Ministerija siūlo išplėsti sąrašą asmenų, kurie galėtų tapti šeimynos dalyviais. Siūloma, kad šeimynos dalyviu galėtų būti ne tik šeimynos steigėjo sutuoktinis ar vaikas, bet ir kitas ne jaunesnis nei 21 metų kartu gyvenantis asmuo, pavyzdžiui, kartu gyvenantis buvęs rūpintinis ar šeimynos steigėjo brolis, sesuo ar kitas kartu gyvenantis asmuo.
SADM pranešime nurodoma, kad taip būtų išspręsta problema, kai vienintelis šeimynos dalyvis suserga ar išvyksta neatidėliotinais, nenumatytais reikalais, o kitas kartu gyvenantis vyresnis nei 21 metų asmuo negali atstovauti globojamo vaiko interesams ugdymo ar sveikatos priežiūros įstaigose.
Taip pat siūloma didinti šeimynos dalyvių skaičių iki trijų dalyvių, jei šeimynoje globojami daugiau kaip šeši vaikai.
Šiuo metu šeimynos dalyvis yra šeimynos steigėjas. Šeimynos dalyviu taip pat gali būti šeimynos steigėjo sutuoktinis, jei toks yra, o jei jo nėra, – kartu su šeimynos steigėju gyvenantis pilnametis vaikas. Šiuo metu šeimyna gali turėti iki dviejų dalyvių nepriklausomai nuo globojamų vaikų skaičiaus.
SADM pateikiamais duomenimis, 54-iose šiuo metu Lietuvoje esančiose šeimynose yra 78 dalyviai, jose globojami 273 vaikai.
Siūloma didinti išlaikymą
Šiuo metu šeimynų dalyviams garantuojamos ne mažesnės negu 849 eurų, t. y. 1,16 minimaliosios mėnesinės algos (MMA) dydžio pajamos, nepriklausomai nuo šeimynoje globojamų vaikų skaičiaus.
Siūloma palaipsniui didinti šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydį. Nuo 2023 metų, jeigu šeimynoje yra vienas dalyvis, šis dydis negalėtų būti mažesnis negu du MMA, jeigu šeimynoje yra du šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1,5 MMA, o jeigu šeimynoje yra trys šeimynos dalyviai – ne mažesnis negu 1 MMA dydžio.
Taip pat siūloma nustatyti, kad nuo 2024 metų šeimynos dalyvio išlaikymo pajamų dydis, jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, negali būti mažesnis negu 3,5 MMA, jeigu yra du šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 2,4 MMA, o jeigu yra trys šeimynos dalyviai – negali būti mažesnis negu 1,8 MMA dydžio.
Ministerija teigia, kad šeimynų kūrimasis svarbus ne tik be tėvų globos likusiems vaikams, bet ir globa šeimynoje valstybei kainuoja pigiau nei vaikų globos namuose ar bendruomeniniuose vaikų globos namuose, tad steigiantis šeimynoms, būtų sutaupytos valstybės lėšos.
Ministerija skaičiuoja, kad šeimynos dalyvio pajamų dydį padidinus ir iki didžiausio siūlomo dydžio 3,5 MMA, vieno vaiko išlaikymas šeimynoje savivaldybėms vis tiek kainuos pigiau nei bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Tokiu atveju šeimynoje vieno vaiko socialinė globa savivaldybei kainuotų 365 eurus.
Pasak pranešimo, bendruomeniniuose vaikų globos namuose be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa, šiemet minimali socialinės globos kaina vienam vaikui yra – 886 eurai per mėnesį, vidutinė kaina – 1655 eurai, o maksimali – 2693 eurai.
