Socialinės apsaugos ir darbo ministerija viliasi iki 2027 metų sukurti per 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat įteisinti galimybę ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.
66-erių Bronytė – viena pirmųjų neseniai Panevėžyje duris atvėrusios senjorų rezidencijos gyventoja. Dėl sparčiai progresuojančios ligos, moteriai būtina nuolatinė priežiūra.
„Man yra parkinsonas, penkti metai slegia man jis pečius ir žygiuoja sparčiai, nebegaliu apsitarnauti pati“, – pasakoja Bronytė.
Dienas senjorų rezidencijoje leidžia ir buvusi fortepijono dėstytoja – 85-erių metų Irena. Senjorė sako, kad sveikata pašlijo po traumos.
„Gulėjau ligoninėje, paremontavo ir taip atsidūrėm čia, vaikai užsienyje“, – teigia Irena.
Pensininkės teigimu, kad pakliūtų į šią globos įstaigą, teko palaukti.
„Kitaip neįmanoma, reikia išlaukti“, – sako moteris.
Šiuo metu Panevėžyje neseniai duris atvėrusioje senjorų rezidencijoje gyvena 15 žmonių.
„Nuo pirmos dienos esame pilni ir papildomai negalim priimti, nes namas nėra guminis. Eilėje mes turime laukiančių antrą tiek ir dar, ko gero, daugiau“, – teigia „Senior Group“ vadovė Lietuvoje Daiva Grikšienė.
Eilės ir kitose globos įstaigose. Vien Panevėžyje laukiančiųjų ilgalaikės globos per pusšimtį. Tiesa, pasak savivaldybės atstovės, skaičiai gali būti dar didesni, nes dalis žmonių vietos socialinės priežiūros įstaigose ieško savo jėgomis ir nepatenka į vadinamą eilę.
„Šiuo metu Lietuvoj tikrai vietų trūksta ilgalaikei globai“, – sako socialinių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Kižienė.
Dažniausiai žmonės ilgalaikės globos ieško pasibaigus gydymo terminui palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse. Žmonės esą nuogąstauja, kad po slaugos ligoninių pertvarkos pastarųjų paslaugų prieinamumas dar sumažės.
„Kai artimieji negali prižiūrėti, tada yra tas bumas, visi bėga pas mus ir pageidauja apgyvendinti, o jeigu slaugos ligoninėj terminas trumpės, tai, aišku, eilės ilgės“, – teigia V. Kižienė.
Šiuo metu Lietuvoje socialinės globos paslaugas teikia virš 200 įstaigų. Per 14 tūkstančių žmonių gauna stacionarias paslaugas, dar panašiai tokiam pat skaičiui teikiamos pagalbos namuose paslaugos. O laukiančiųjų eilėje – per tūkstantį.
„Paslaugų poreikis didėja ir dėl ilgesnės gyvenimo trukmės, ir dėl įvairių amžėjančio žmogaus sveikatos problemų, kurios atsiranda“, – tvirtina Europos senėjimo tinklo generalinės asamblėjos narė Angelė Bajorienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kiek augs tokių paslaugų poreikis per artimiausią dešimtmetį. Tai esą nemenkas iššūkis valstybei ir finansine prasme.
„Naudosime Europos Sąjungos lėšas, regionų plėtros tarybos įsitrauks, regionai patys aktyviai dalyvauja tame procese ir stengsimės plėtoti paslaugas tiek stacionarias, tiek ir į namus“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.
Ministerija prognozuoja, kad iki 2027 metų pavyks sukurti iki 3000 papildomų socialinės globos vietų. Taip pat atsiras galimybė ne tik juridiniams, bet ir fiziniams asmenims teikti pagalbos paslaugas namuose.
Daugiau detalių ieškokite TV3 žinių reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
