„Tikimės, kad teigiami pokyčiai vaikų globos srityje bus naudingi visiems. Visų pirma – vaikams, o taip pat žmonėms, norintiems jais pasirūpinti, globoti, vaiko teisų apsaugos ir globos centrų specialistams ir kitiems, atsakingiems, kad savo tėvų globos laikinai netekęs vaikas sunkų laikotarpį išgyventų kuo lengviau ir sėkmingiau“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Pasak ministrės M. Navickienės, atlikus teisės aktų pakeitimus pasirengimas vaiko globai (rūpybai), globėjo (rūpintojo) be tėvų globos likusiam vaikui parinkimas, vaiko globos (rūpybos) nustatymas ir vykdymas, vaiko globos (rūpybos) priežiūros procedūros taps aiškesnės.
Kas keisis nuo 2022 m. liepos 1 dienos?
Keičiama prašymo globoti (rūpintis) vaiką pateikimo vieta. Iki šiol prašymai dėl vaiko globos (rūpybos) yra teikiami savivaldybės administracijai, o nuo šių metų liepos 1 dienos prašymai globoti vaiką bus priimami Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniuose skyriuose (toliau – Tarnyba).
Tikimasi, kad dėl šios priežasties prašymų nagrinėjimo terminas sutrumpės net keletu dienų, nes bus išvengta dokumentų persiuntimo procedūros iš savivaldybės administracijų į Tarnybą.
Siekiant užtikrinti maksimalų tėvų globos netekusio vaiko saugumą, nustatomi papildomi reikalavimai ne tik asmenims, kurie ketina globoti (rūpinti) vaiką, tačiau ir kartu su globėjais (rūpintojais) gyvenantiems vyresniems nei 16 m. asmenims.
Teikiant prašymą globoti (rūpinti) vaiką, bus reikalingi ne tik vyresnių nei 16 m. kartu gyvenančių asmenų sutikimai dėl vaiko globos (rūpybos), bet ir atitinkamos formos medicininės pažymos, kuriomis pagrindžiama, kad asmenys neserga ligomis, kurioms esant vaiko globa (rūpyba) nėra galima. Papildomai bus renkami duomenys apie šių asmenų teistumą ar baustumą administracine tvarka.
Nuo 2022 m. liepos 1 dienos globėjo (rūpintojo) parinkimas be tėvų globos likusiam vaikui būtų įvardijamas kaip atskiras ir savarankiškas globos (rūpybos) organizavimo etapas. Iki šiol globėjo (rūpintojo) parinkimo procedūra nėra reglamentuota jokiame teisės akte, todėl Tarnyba, savivaldybės administracijos bei globos centrai susiduria su vieningos praktikos taikymo problema.
Taip pat kyla rizika, kad galbūt ne visuomet atliekama geriausius vaiko interesus atitinkanti globėjo (rūpintojo) parinkimo procedūra, nes nėra apibrėžtų kriterijų ar reikšmę turinčių aplinkybių, kurios turi būti vertinamos parenkant vaikui konkretų globėją (rūpintoją).
Siūloma griežčiau atskirti globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo bei globos (rūpybos) peržiūros etapus. Tikimasi, kad tai padidins vaiko globos (rūpybos) priežiūros kokybę, o institucijos mažiau kišis į privatų asmenų gyvenimą, bus išvengta perdėto jų trikdymo, orientuojamasi į kokybę, o ne kiekybę.
Taip pat nuo 2022 m. liepos 1 dienos siūloma įtvirtinti ilgesnį terminą, per kurį turi būti pasirengiama globos (rūpybos) priežiūrai, t. y. surenkama papildoma aktuali informacija iš ugdymo, gydymo įstaigų ir kt., taip pat į procesą įtraukiamas globos centras, teikiantis paslaugas globėjui (rūpintojui) ir / ar globojamam (rūpinamam) vaikui.
Šiuo metu žmonių, norinčių tapti vaiko globėju (rūpintoju), šeimynos steigėju, dalyviu, rengimo, vertinimo, konsultavimo ir pagalbos jiems teikimo tvarka nereglamentuota norminiu teisės aktu, tik įtvirtinta rekomendacinio pobūdžio nuostatomis. Siekiant taikyti vienodą, kokybišką praktiką, siūlomais pakeitimais siekiama nustatyti pareigą atitinkamą tvarką tvirtinti Tarnybos direktoriui.
Tikimasi, kad tokie pakeitimai, įvedant privalomojo pobūdžio teisinį reguliavimą, bus ne tik patogus darbo įrankis specialistams, siekiant vienodai kokybiško standarto visos šalies mastu, bet ir konkrečių procedūrų atlikimas, jų reikalingumas, rengiantis vaiko globai (rūpybai), bus daug aiškesni visuomenei.
