Pasaulio didmiesčių džiunglės vis dažniau tampa savos tikslo atkakliai siekiantiems atvykėliams iš Lietuvos. Aprašyta ne viena istorija, kaip aktyvūs lietuvaičiai prisibeldė į tarptautinių kompanijų duris užsienyje. Jau porą metų Jungtinėje Karalystėje gyvenanti ir dirbanti architektė Giedrė Krištaponytė įsitikinusi, kad pasakos apie sėkmingą karjerą „už jūrų marių“ be reikalo tokios populiarios, nes padaryti karjerą ar įsikurti užsienyje taip pat sudėtinga ar lengva, kaip ir Lietuvoje.
– Architektūra – pašaukimas ar sunkiu darbu įgyta profesija? Kiek architekto darbe kūrybos ir kiek kruopštaus skaičiavimo?
– Tiek pašaukimas be darbo, tiek darbas be pašaukimo šioje srityje neįsivaizduojama. Tai turi būti darni pora. Kiekviena brėžinio linija ar architektūrinis potėpis turi būti funkcionalus. Tai be galo plati sfera, todėl neapsieinama be kruopštaus skaičiavimo – mokslo žinių. Pati esu labiau linkusi laikytis minties, kad architektūra yra „šachmatinis“ žaidimas nei mėgavimasis kūryba.
Taip pat svarbus pajusti, kaip panaudoti pašaukimą, jei toks yra, mat studijuojant jis šiek tiek priblėsta. Svarbu nesipainioti ir nepasiklysti renkantis sferą, į kurią toliau planuojama gilintis. Vis dėlto, kad galėtum toliau užtikrintai siekti darbo pagal specialybę, pašaukimo neužteks. Norai turi būti realizuoti praktiškai. Ši specialybė yra gana komerciška.
– Kas paskatino išvykti į užsienį?
– Tik magistro studijos. Labai viliojo kultūros paveldo saugojimo studijos Škotijoje.
– Kokį įspūdį ši šalis padarė vos atvykus? Ar sunku buvo įsikurti? Ar sunku pritapti prie vietinių gyvenimo ritmo?
– Kalbant apskritai, bendras įspūdis apie šalį yra geras. Suprantama, visur esama savų minusų. Nesistengiau įsikurti ilgam, tiesiog mokslai paskatino atvykti, o jau vėliau viskas pasisuko taip, kaip pasisuko.
– Vyrauja nuomonė, kad įsitvirtinti Londone yra sunku. Papasakokite apie savo patirtį ir darbo paieškas?
– Nemanau, kad įsitvirtinti Londone yra sunkiau nei kitose šalyse. Neturiu didelės praktikos kitose šalyse, bet tikrai žinau, kad Lietuvoje taip pat turi pasistengti norėdamas įsitvirtinti. Mano darbo paieškos Jungtinėje Karalystėje užtruko maksimalų laikotarpį, kurį buvau sau numačiusi, nes turėjau planų Lietuvoje. Darbo ieškojau tris mėnesius.
Mane įdarbinusi kompanija gana jauna, bet stipri. Pagrindinis architektas neseniai atsiskyręs nuo didelės komercinės architektų kompanijos RMJM. Dabartinis vadovas įkūrė savo studiją, kuri labiau puoselėja kultūrą architektūroje, ne tik bendrąja bet ir tradicijų išsaugojimo prasme. Dirbame su kultūriniais projektais Kinijoje, Rusijoje.
– Su kuo tenka susidurti užsieniečiams, bandantiems įsidarbinti Jungtinėje Karalystėje? Kokie reikalavimai keliami kvalifikuotiems darbuotojams?
– Londonas yra vienas kosmopolitiškiausių miestų pasaulyje. Kultūrinių skirtumų čia bandoma vengti, tad bendrai reikalavimai visiems gana panašūs. Aišku, kiekvienoje srityje esama tam tikrų reikalavimų, tokių kaip architektų atestacijos ar vairavimo pažymėjimo pritaikymas ir pan. Su visais šiais išbandymais reikia susidoroti, jei nori pritapti ir būti lygiavertis. Iš tiesų, reikia turėti entuziazmo, nes galimybių yra daug.
– Kaip skiriasi britų ir lietuvių darbo kultūra? Prie kokių darbo kultūros aspektų sunku priprasti lietuviui?
– Labai didelių skirtumų nėra. Dirbant su britais konkurencija jaučiama mažiau, nėra tokio gniuždymo, kokio vis dar galima sulaukti darbo aplinkoje Lietuvoje Šiuo ekonomikai įtemptu laikotarpiu daug kas bijo prarasti klientus, tai galima pajausti. Kita vertus, tai skatina siekti kokybės.
– Lietuvoje dažnai akcentuojama, kad net vidutinį atlyginimą gaunantys žmonės dėl prekių ir paslaugų kainų tenkinasi kur kas prastesne gyvenimo kokybe nei kitų šalių gyventojai. Ar tai tiesa?
– Jungtinėje Karalystėje socialinės apsaugos sistema yra palankesnė, žmogus turi daugiau galimybių ilgiau ieškoti darbo. Vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo taip pat patenkina daugiau poreikių nei vidutinį atlyginimą gaunantis žmogus Lietuvoje. Gaunantieji minimalų atlyginimą gali sau leisti retkarčiais pavalgyti restorane ir naudotis miesto transportu – tai yra gana brangu, o visa kita, matyt, reiktų taupyti nuomai ir mokesčiams.
– Kaip manote, ar sunku lietuviui padaryti karjerą Jungtinėje Karalystėje?
– Manau, kad taip pat sunku padaryti, kaip ir Lietuvoje. Žinoma, čia daugiau galimybių tai padaryti, bet jas reikia kaip nors užuosti.
– Jei tektų rinktis kitą šalį, kurioje tektų gyventi ir dirbti, kur dar, be Jungtinės Karalystės ir Lietuvos, įsivaizduojate save gyvenančią?
– Dar mėgstu Vokietiją dėl jos požiūrio į architektūrą. Manau, kad ši šalis galėtų būti mano žingsnis siekiant įgauti kuo įvairesnės praktikos. Gyventi man patiktų ir kur nors pietuose, pavyzdžiui, Pietų Prancūzijoje.
– Ar ateityje planuojate grįžti gyventi ir dirbti į Lietuvą?
– Taip, turiu planų sugrįžti ir dirbti Lietuvoje. Tik planai turi savybę keistis.
