Jei neturi iš ko sumokėti už šildymą, sako „viso gero, Lietuva“
Seimo narys, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Petras Gražulis, pristatydamas šios frakcijos inicijuojamos komisijos tikslus, sakė manantis, kad iš Lietuvos emigravo daugiau negu 800 tūkst. piliečių, kaip skelbia oficiali statistika. Anot P. Gražulio, dalis žmonių išvažiavo dėl ekonominių priežasčių prasidėjus krizei, todėl komisija turėtų siekti, kad būtų priimti įstatymai, kurie užtikrintų ekonominių sąlygų gyventojams pagerėjimą. Tačiau jis pridūrė, kad „ne vien ekonominės problemos gena mūsų tautiečius iš Lietuvos“.
Pasak Valdo Vasiliausko, kurį „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija ketina siūlyti komisijos pirmininku, ne vien Lietuva susiduria su masinės emigracijos problema, todėl reikėtų remtis ir kitų šalių patirtimi. Tačiau, anot jo, „Lietuvoje emigracija užsiima daugybė institucijų, bet jos dirba atskirai, o apie kai kurias išeiviai beveik nieko negirdėję“. Pabrėžęs, kad koordinavimo tarp jų anksčiau nebuvo ir tuo taip pat turėtų užsiimti naujoji komisija, jis taip pat svarstė, ar efektyviai įvairios organizacijos naudoja įvairių migracijai mažinti skirtų programų pinigus.
Kita vertus, kaip sakė jis, reikia keisti valstybės politiką, kadangi „Lietuva pagal atlyginimų vidurkį atsidūrė uodegoje, net ir latviai mus aplenkė“. „Galim kalbėti apie patriotizmą, tačiau jeigu mes neturime kaip susimokėti už šildymą, tada visi ir pasako „viso gero, Lietuva“, – kalbėjo jis.
S. Brundza: žmonės vis dar gauna skatikus
Neseniai Seimo nariu tapęs verslininkas Stasys Brundza pabrėžia, kad pagrindinė problema – valdžios abejingumas ir socialiniai ekonominiai veiksniai. „Valdžios abejingumas ir žmonių niekinimas veja žmones iš Lietuvos“, – sakė jis.
S. Brundza pridūrė manantis, kad Lietuvos valdžia net nesiima iš tikrųjų spręsti tų problemų, kurios skatina emigraciją. „Mano galva, nelabai daro. Viena iš priežasčių gali būti ir tai, – kuo blogai, kai maždaug 4 mlrd. į Lietuvą iš ten žmonių uždirbtų pinigų atkeliauja? Žmonės ten uždirba bei siunčia ir taip palaiko Lietuvos ekonomiką. Bet pažiūrėkime, kas bus toliau. Tai amžinai nesitęs. Seni žmonės išeis anapilin, vaikus išsiveš ten, ir nebeliks tų milijardų“, – sakė jis ir pabrėžė, kad tokia politika būtų trumparegiška.
S. Brundzia priminė, kad per krizę krito ir verslo pajamos, ir žmonių atlyginimai, ir tęsė: „Paskui 4 milijardais įmonių pelnas padidėjo, o žmonių atlyginimai nepadidėjo. Ir žmonės vis dar gauna skatikus. (…) Tai kur dingsta tie pinigai? Mes mažai kalbame apie darbdavius, darbdavių godumą. Tie pinigai iškeliauja į užsienius, bet visai kitiems tikslams.“
Jis pabrėžė, kad kai dirbo versle, jo įmonėje žmonės vidutiniškai uždirbdavo per 4 tūkst. litų tuo metu, kai analogišką darbą dirbantys kitose įmonėse gaudavo apie 1,5 tūkst. litų. „Kuo daugiau uždirba samdomas darbuotojas, tuo daugiau jis atneša pelno darbdaviui. Pas mus atlyginimai yra kapeikiniai“, – sakė jis, aiškindamas, ko turėtų imtis naujoji komisija. S. Brundza sakė manantis, kad maždaug 4 tūkst. atlyginimas „tikrai sulaikytų žmogų, jei jis galėtų tiek uždirbti oficialiai, sąžiningai, ir ekonomikai nuo to blogiau nebus“.
„Valstybė pajėgi iššvaistyti milijardus per viešuosius pirkimus, bet kas gali būti svarbiau už tautos išlikimą?“ – replikavo S. Brundza pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje.
Dėl naujos komisijos steigimo sprendimą turi priimti Seimas.
