Pagrindinę įtaką kainoms turi paklausa, tačiau prognozuojama, kad ši mažėti neturėtų. Tuomet įtaką kainai darys tiek kylanti naujų būstų kokybė, tiek statybininkų algos.
„Jei kalbame apie 2 – 3 metų perspektyvą, būtų galima tikėtis nuosaikaus kainų kilimo, o ne kritimo. Kas bus vėliau, sunku prognozuoti, nes nežinia, kas nutiks ekonomikoje ir su Europos centrinio banko (ECB) palūkanomis. Šiuo metu vienas iš veiksnių stirpiai palaikančių paklausą – absoliučiai minimalios būsto palūkanų normos. Galima manyti, kad artimiausiais metais paklausa išliks stipri ir tai neleis kainoms kristi, bet ir sudarys tam tikrą kilimą“, – sako ekonomistas Gitanas Nausėda.
Mažėjanti darbo jėga didins kainas
Vienas pagrindinių argumentų, galintis lemti tiek naujų būstų, tiek renovacijos kainų kilimą – statybininkų algos. Nors dabar dėl naftos kainų statybinės medžiagos pinga, ir statybininkų algos gali būti keliamos iš šių resursų, šis veiksnys veiks neilgai.
„Darbo užmokestis statybininkams, kurie dirba Lietuvoje, yra maždaug 2–3 kartus mažesnis nei Skandinavijos šalyse. Dėl to mums išlaikyti žmones Lietuvoje yra be galo sunku, profesionalių darbuotojų mažėja. Tai arba turim didinti atlyginimus, arba turim pigios darbo jėgos iš Ukrainos, Lenkijos ar Rumunijos įsivežti. Tik įsivežti tą darbo jėgą nėra taip paprasta, ypatingai iš Ukrainos, reikia gauti daugybę leidimų. Tai yra ilga procedūra. Jei mes neturėsim kuo kompensuoti darbo jėgos trūkumo, tuomet šis argumentas gali stipriai paveikti kainas“, – svarsto statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis.
Pašnekovo manymu, sienas galėtume atverti žymiai protingiau nei tai daro anglai, kurie moka didžiules kompensacijas. „Po to žmonės tik dėl jų važiuoja, o ne dėl darbo. Visada galim duoti kvotas, kiek mums reikia įsivežti statybininkų, suvirintojų. Visada galima nustatyti kvotas darbo vizoms metams ar 9 mėnesiams“, – siūlo A. Avulis.
Ekonomistas G. Nausėda pastebi, kad statybos – sparčiausiai augęs sektorius praeitais metais. Jei ši tendencija nesikeis, kompanijoms teks konkuruoti.
„Bus sunku rasti statybininkų Lietuvoje pakankamai. Tuomet prasidės statybininkų viliojimas iš vienos firmos į kitą, toks procesas neišvengiamai susijęs su atlyginimų kėlimu, nes kitaip tu nepersiviliosi. Ir dar gal bus mėginama dalį parsiviliot iš emigravusių statybininkų“, – vardija G. Nausėda.
Didėjantys energinės klasės reikalavimai lems brangesnius įrengimus
Dar vienas kainų augimą lemsiantis veiksnys – didinami energinės klasės reikalavimai. Šiais metais statomi pastatai turi būti A energetinės klasės, po 2 metų A+ energetinės klasės, o po 4 metų – A++.
„Tai yra labai aukšti reikalavimai. Įsigilinus pamatai, kad tai reiškia, jog turėsim naudoti daugiau apšiltinimo medžiagos, daugeliu atveju įrengti rekuperacinę vėdinimo sistemą, montuoti saulės baterijas, šilumos siurblius. Visa tai bus papildomi kaštai. Kur tas papildomas sąnaudas investuotojas dės? Ar dės iš savo pelno ar uždės papildomus kaštus ant galutinio pardavimo kainos? Sunku prognozuoti, bet ilgoje distancijoje, nemanau, kad investuotojai vien viską darys savo pelno sąskaita“, – sako A. Avulis.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pasakoja, kad daug kas priklauso ir nuo naftos kainų. Vis dėlto, numatoma, kad statybininkų algos dar augs.
„Statybinių medžiagų gamyba tiesiogiai susijusi su energetiniais ištekliais, šiuo metu kyla tik darbo užmokesčių kaštai bendroje sąmatos sudėtyje, bet jeigu pradės kilti naftos kainos, tuomet bus taip, kad ir statybos brangs. (...) Statybininkų atlyginimai tikrai kils, nes tam yra priežastis. Lietuvos statybininkai yra gavę pasitikėjimą Skandinavijos ir Didžiosios Britanijos rinkose. Jie nebebijo samdyti lietuviškų kompanijų atlikti vieną ar kitą darbą. Manau, kad statybininkai Lietuvoje tikrai gauna per mažus atlyginimus už sunkų darbą ir per lietų, ir per šaltį. Turi būti atitinkamai mokama dėl to“, – mano D. Gedvilas.
A. Avulis pamini, kad tam, kad kristų kaina, turi didėti pasiūla.
„Yra argumentas, jog kaina gali ir mažėti. Pasiūla pakankamai didelė rinkoje ir tos tendencijos, kad į NT vis daugiau ir daugiau norima investuoti, tai reiškia, kad pasiūla tikrai nemažės“, – pastebi A. Avulis.
Vis dėlto pasak ekspertų, didesnę įtaką kainoms turės statybinės medžiagos ir atlyginimai.
Krentanti krona emigrantų nesugrąžins
Dėl krentančių naftos kainų kyla problemų ir Norvegijai. Krona silpsta, tačiau pašnekovų nuomone, tai lietuvių emigracijos nesustabdys.
„Gal kažkiek ir sumažės statybų apimtys Norvegijoje, bet vis tiek ten ženkliai geresnė situaciją ir poreikis darbo jėgos – didžiulis“, – teigia A. Avulis.
Ekonomisto nuomone, vargu, ar Norvegijos krona toliau smarkiai kris.
„Atlyginimų skirtumas 6–7 kartai, krona sumažino jų pajamas 10–15 proc. Manau, iš principo valiutų kursas nelabai gali tą situaciją pakeisti, nes fundamentalios sąlygos skiriasi“, – įsitikinęs G. Nausėda.
Statybininkų asociacijos prezidento manymu, kol egzistuoja dideli skirtumai tarp atlyginimų ten ir Lietuvoje, tol ir pas mus jie turėtų kilti.
„Gali būti ir taip, kad trūks didesnių užsakymų. Tuomet statybininkai ieškosis darbo Skandinavijoje, dar labiau pradės trūkti specialistų čia. Vilnius – specifinė vieta, kur koncentruojasi statybos, bet regionuose taip nėra. Valstybė nedidina investicijų į infrastruktūrą, nėra kažkokių didelių projektų. Privačios investicijos dar ir gelbėja statybininkus“, – sako D. Gedvilas.
Jis atskleidžia, kad šiuo metu neramina ir valstybės planuojamas biudžetas. Numatant investicijas į kažkokios infrastruktūros atnaujinimą ar naujas statybas neatkreipiamas dėmesys į tai, kad medžiagos gali pradėti brangti. Tuomet, pabrangus statybos darbams, dalis statybų susidurtų su finansų stygiumi ir būtų neužbaigtos.
Statistikos departamento duomenimis, darbo užmokestis statybų sektoriuje per metus išaugo daugiau negu 11 proc., visgi vidutinis statybininko atlyginimas vis dar nepasiekė vidutinio darbo užmokesčio lygio šalyje.
