kainos

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Sunkiau pragyvenantys žmonės piktinasi, kad visas savo pajamas tenka išleisti maistui, nes paprasčiausiai niekam kitam jų nebelieka. Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas.

Sausio mėnesį alkoholio lentynos pirkėjus pasitinka dėl akcizo pakilusiomis kainomis, labiausiai kyla stipriųjų gėrimų kainos. Tačiau gyventojai piktinasi, kad už tą patį gėrimą vienoje parduotuvėje tenka mokėti net keliolika eurų daugiau nei kitoje.  Socialiniame tinkle „Reddit“ lietuvius nustebino stipraus alkoholinio gėrimo kainos skirtumas parduotuvėse.

Lietuvos degalinėse ėmė ženkliai mažėti klientų. Pabrangus degalams lietuviai šiemet jų beveik nebesipila – pardavimai krito 70 proc. Vežėjai prisipažįsta Lietuvoje degalines aplenkiantys, tačiau masiškai stoja Lenkijos degalinėse. Tuo metu naujoji valdžia kol kas tik stebi iš šalies Lietuvos degalinių boikotą, o imtis veiksmų žada ne anksčiau kaip po 3 mėnesių.

Atsisakius nacionalinės valiutos lito, Lietuvos gyventojai jau dešimt metų pajamas gauna ir už prekes ar paslaugas atsiskaito bendrais europietiškais pinigais. Pastaruoju metu ekonomistai dažnai pasidžiaugia, kad per šį laiką reikšmingai išaugo ne tik šalies bendrasis vidaus produktas, bet ir gyventojų pajamos. Tada vidutinis darbo užmokestis buvo 534 eurai, o dabar – 1369 eurai po mokesčių, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra.

Kai kurie vyresni gyventojai suprastėjus sveikatai nebegali savimi pasirūpinti. Neretai jų prižiūrėti negali ir artimieji, nes dirba, prižiūri savo vaikus ar mokosi. Tokiais atvejais svarstoma išeitis patikėti vyresnių žmonių priežiūrą globos namams. Vis tik į juos patekti gali ne visi ir ne visada. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kiek gali kainuoti vieta senelių namuose ir kokią sumą gali padengti valstybė iš gyventojų sumokamų mokesčių.

Ir prieš 10 metų, ir dabar, ant euro banknotų užrašyti skaičiai nesikeičia – kaip buvo 5 ar 100, taip ir yra. Tačiau kiekvienas pirkėjas kasdien parduotuvėse gali pastebėti, kaip viskas brangsta. O tai reiškia, kad už kiekvieną šimtinę nusipirkti išeina vis mažiau ir mažiau. Pavyzdžiui, įsivedus eurą 2015 m. sausį, kilogramas juodos duonos kainavo 1,6 euro, o dabar – 2,70 euro. Taigi prieš dešimtmetį už tuos pačius 5 eurus buvo galima nusipirkti 3 kg duonos, o dabar neišeina ir 2 kg.

Naujieji metai jau čia pat, o su jais – ir didesnės elektros ir dujų kainos. Energijos tiekėjai primena tiems, kas neturi išmanių skaitiklių, nepamiršti iki paskutinės metų minutės deklaruoti jų rodmenis. Antraip už šiemet sunaudotą energiją gali tekti mokėti didesniais sausio tarifais. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo 2025 m., didėjant individualios veiklos mokesčiams, grožio specialistai galimai bus priversti padidinti savo paslaugų kainas. Tai įvertinio Kirpėjų ir grožio asociacijos vadovė Jolanta Mačiulienė. Nors dar nėra kalbama, kad visose grožio įstaigose vieningu nutarimu kils įkainiai, tačiau, savarankiškai dirbantiems asmenims didės individualios veiklos mokesčiai. Dėl šios priežasties kai kurie specialistai ruošiasi didinti ir paslaugų kainas.

Nuo pandemijos laikų maisto prekių pristatymo paslaugas buvo galima ne tik užsisakyti į namus, bet ir atsiimant nustatytose vietose. Tačiau gruodžio mėnesį „Barbora“ tokios paslaugos atsisakė. Dar prieš šventes kai kurie naujienų portalo tv3.lt skaitytojai skundėsi pastebėję, kad „Barboroje“ pirkėjams neliko galimybės patiems atsiimti užsakytas prekes.

Nors automobilių įvairovė yra didžiulė, pagal ieškomiausius ir perkamiausius modelius galima matyti, kad lietuviai 2024 m. ir toliau rinkosi praktiškus ir ekonomiškus automobilius, kalbant tiek apie kurą, tiek apie kėbulą, tiek apie spalvas. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti specialistai nurodė, kiek paprastai pinigų lietuviai išleidžia naudotam automobiliui ir kokios markės, modeliai ar spalvos šiemet buvo perkamiausios.

Lietuvoje sparčiai brangstant įvairioms paslaugoms, neatsilieka ir grožio srities paslaugos. Ne paslaptis, kad sostinėje, palyginus su kitais miestais, manikiūrų kainos ženkliai skiriasi, tačiau, ar jos visos yra adekvačios. Manikiūrų kainų įvairove pasidalino ne viena moteris bei panelė. Kiekviena panelė ar moteris nori jaustis graži ir kažką savyje pasidailinti, todėl vienos renkasi darytis manikiūrus, kurie atsieitų kuo pigiau, o kitos nori žiūri kokybės.

Kiekviena moteris ar vyras nori pasigražinti, keisdami šukuosenas ar paprastai susitvarkydami plaukus. Lietuvoje apskritai bet kokių grožio paslaugų, ypatingai kirpėjų, kainos po truputį pradeda siekti neregėtas aukštumas. Tie žmonės, kurie vienokiu ar kitokiu būdu prižiūri savo plaukus, atskleidė, kiek už paprastą kirpimą, dažymą ir kitas procedūras tenka susimokėti. Į grožio salonus visgi daugiau suplūsta moterų.

Tamsiuoju metų laiku specialistai primena, kad matomumas kelyje yra svarbi pačių pėsčiųjų atsakomybė, nes vairuotojai jų gali ir nepastebėti kelyje. Taigi turėti atšvaitus ir dar teisingai juos dėvėti yra privaloma, kitaip grės baudos. Anot pašnekovų, vis dar labai daug pėsčiųjų žūsta tamsoje, taip pat daugelis nežino, kur tiksliai atšvaitas turi būti uždėtas ar pakabintas, o taip pat ir nemažai suaugusiųjų atšvaitų visai nenešioja dėl stiliaus.

Daugelis lietuvių kasdien ar bent kartą per savaitę vartoja paprasčiausią sviestą. Ir dažniausiai jį renkasi vietinį – pagamintą Lietuvos pieno perdirbimo įmonėse. Taip daroma tikint, kad vietoje pagamintas produktas yra šviežesnis, geresnio skonio, be to, jo atvežimas į parduotuves turėtų būti pigesnis, o galutinė kaina – mažesnė už importinį sviestą. Tačiau, atidžiau pažiūrėję į įprasto lietuviško sviesto kainas parduotuvėse, pirkėjai gali gerokai nustebti.

Dažnas Lietuvos gyventojas mėgsta pabumbėti, kaip pas mus viskas brangu, kad pensijos ir algos mažos, vėjas kalėdines eglutes varto, o sniego iš viso nėra. Vis dėlto, jeigu tikėsime oficialia statistika, vidutinis lietuvis suvartoja daugiau prekių ir paslaugų nei kaimyninių šalių gyventojai. Kaip rodo naujausi „Eurostat“ duomenys, atsižvelgus į perkamąją galią, Lietuvoje jau praėjusiais metais asmeninio vartojimo indeksas vienam gyventojui sudarė 88 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Apsipirkdami populiariose parduotuvėse ar prekybos centruose remiamės jų patikimumu, tad viliamės, kad neliksime apgauti, o įsigytos prekės bus nepriekaištingos būklės arba bus pakeistos kitomis. Vis tik taip būna ne visada. Į tokią situaciją pakliuvęs šiaulietis galėjo likti ir be kokybiškos prekės, ir be pinigų, kadangi negalėjo įrodyti, jog prekės nesugadino pats. Tačiau išeitis, pasirodo, yra.

Nemaža dalis lietuvių, siekdami sutaupyti, vyksta apsipirkti į Lenkiją. Ir dažnai tai būna ne tik įvairūs drabužiai, daiktai ar maisto produktai, bet ir tabakas ar alkoholis, kurie Lenkijoje taip pat yra pigesni, nei Lietuvoje. Vis tik svarbu nepamiršti, kad kiekis, kiek galima įvežti gėrimų ar rūkalų, yra ribojamas.

Kebabai yra vienas populiariausių greitojo maisto užkandžių Lietuvoje. O įvairių kebabinių galima rasti kiekviename mieste ar miestelyje nuo Vilniaus iki Klaipėdos ar nuo Biržų iki Lazdijų ar Druskininkų. Per pastaruosius metus daugelio prekių ir paslaugų kainos neaugo taip greitai, kaip anksčiau, o kai kas (pvz., elektra ar degalai) netgi ir atpigo. Vis dėlto kebabai toliau stabiliai brango visuose šalies miestuose.

Ar kada susimąstėte, kodėl daugelis kainų pirkinių kvite visada baigiasi skaičiumi „9“? Tai – ne atsitiktinumas ir tikrai ne sutapimas. Už šios mažytės detalės slypi psichologinis triukas, kuris nepastebimai skatina jus išleisti daugiau. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip tai veikia ir ką prekybininkai tikisi nuslėpti, naudodami ne vieną strategiją, skatindami pirkti kuo daugiau.

Prie spindinčių miestų eglių nusidriekė ir kalėdiniai turgeliai. O juose akys raibsta nuo prekeivių siūlomų skanėstų – meduolių, varškės spurgų, karšto vyno ar net troškintų kopūstų su dešrelėmis. Tiesa, svečiams ir vietiniams gyventojams akys raibsta ir nuo kainų – štai Vilniuje už didelį puodelį karšto vyno gali tekti pakloti net 9 eurus. TV3 Žinios pasidairė ir po kalėdinius miestelius kaimyninėje Rygoje ir Taline.

Pastaraisiais metais į rekordines aukštumas pakilusios alyvuogių aliejaus kainos kitų metų pradžioje turėtų kiek sumažėti, teigia „Maxima“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas. Nuo praėjusių metų vasaros alyvuogių aliejaus žaliavai pabrangus, šios prekės kainų augimą parduotuvių lentynose netruko pajusti ir Lietuvos gyventojai – nuo 2022 metų lapkričio iki 2024 metų lapkričio vidutinė pardavimo kaina išaugo 40 proc. „Federal Reserve Bank of St.

Daugelis yra pagalvojęs, kaip būtų gerai nebedirbti ir mėgautis malonumais užtikrintai gaunant pensiją. Vis dėlto ir sulaukę brandaus amžiaus daugelis lietuvių ir toliau dirba. Oficiali statistika rodo, kad tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje yra didžiausia dalis gyventojų, kurie sulaukę brandaus amžiaus ir toliau dirba.

Paskutinįjį rudens mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis, palyginti su šių metų spaliu, šalies parduotuvėse brango 1,92 euro (2,9 proc.) ir buvo 4,08 euro (6,3 proc.) brangesnis nei pernai metų lapkritį, rodo kainas stebinčio „Pricer.lt“ analizė.

Iš dešiniųjų susigrąžinę valdžią, kairieji svarsto, kokį apynasrį užmauti prekybininkams ir kaip stabdyti kainų augimą. Tačiau pirmiausia politikai užsimojo duoti darbo būriui biurokratų – atlikti tyrimą, kodėl gi Lietuvoje kyla būtiniausių maisto produktų ir paslaugų kainos. Prekybininkai tikina, kad tarpusavyje įnirtingai konkuruoja ir tokio tyrimo prasmės nemato.

Vos prasidėjus šventiniam laikotarpiui, gyventojai sugužėjo į prekybos centrus, kalėdines muges. Ir, atrodo, jų visai negąsdina, kad už puodelį kakavos teks pakloti 5 eurus, o kibirėlį spurgyčių be pagardų – 18. Kas tai – lietuvių noras pajusti šventinę dvasią ar geros šalies ekonominės situacijos atspindys? Lyginant su kitomis šalimis, Baltijos regione kainos kalėdiniuose miesteliuose panašios, tačiau didesnės nei Vakarų Europoje. Tai lemia kelios priežastys.

Ir ta proga redakcijos, tikėtina, sulauks „pasiteisinimo“ iš šilumos tiekėjų – Kauno miesto savivaldybės AB „Kauno energija“, aprūpinančios Kauno, Kauno rajono bei Jurbarko miesto gyventojus centralizuotai tiekiama šiluma. Vėl, kaip prieš mėnesį „Kauno energijos“ atstovai teigs, kad jų paslaugų kainos nėra didžiausios Lietuvoje.

Penktadienį įžiebta Katedros aikštėje Vilniuje didžiausia šalies eglė. Renginys pritraukė minią sostinės gyventojų ir svečių, nusiteikusių pasimėgauti renginiu ir iškilmingai pradėti šventinį laikotarpį. Ne paslaptis, kad tam reikia atverti ir pinigines, mat aplink eglutę nusidriekę kioskeliai, kviečiantys įsigyti skanėstų, kurių kainos – ne iš mažųjų.  Sostinės Kalėdų miestelyje – didelis karštų gėrimų pasirinkimas.

Nors dar tik lapkritis, lietuviai, matydami parduotuvėse kalnus kalėdinių prekių, jau pasidavė šventinių dovanų pirkimo karštinei. Jei didesnė nuolaida, dėl norimo žaislo tėvai parduotuvėje net apsistumdo. Prekybininkų apklausos rodo, kad kas ketvirtas žmogus planuoja išleisti nuo penkiasdešimties iki šimto eurų. Labiausiai į svečius Kalėdų švęsti apsimoka važiuoti į Panevėžį, ten dovanoms žmonės planuoja išleisti daugiausia.

Artėjant didžiausioms žiemos šventėms, kaip ir kasmet, miestai varžosi ne tik dėl gražiausių kalėdinių eglių, bet ir dėl joms skirtų pinigų – kam šįkart pavyko išsisukti su mažiausiomis kainomis, o kas – išleido daugiausia mokesčių mokėtojų pinigų? Kaip įprasta, didžiausi miestai – Vilnius ir Kaunas – Kalėdoms išleidžia daugiausiai, tačiau trečias pagal dydį miestas – Klaipėda – šventėms, panašu, ir vėl sugebėjo pasiruošti skirdamas mažiausiai pinigų.

Lietuvos gyventojai negali atsispirti artėjančiam „Juodajam penktadieniui“. Pusė žmonių apklausose nurodo susigundantys išpardavimais, tačiau net 2 iš 3 po apsipirkimo gailisi, nes vos kelis kartus panaudoja spontaniškai įsigytą prekę arba ji guli lentynoje. Ekonomistai taip pat priduria, kad Lietuvoje prekių ir paslaugų kainos jau pradėjo kopti į viršų ir naujais metais augimas nenuslops. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Atvejai, kuomet gyventojai piktinasi milžiniškomis daugiabučių remonto darbų kainomis, yra ganėtinai dažni. Ypač, kai namų administratoriai įvairių reikalingų ar nelabai darbų prigalvoja nuolat, o po to reikalauja gyventojų už juos mokėti. Šįkart tuo labai pasipiktino bendrovės „Mano būstas“ administruojamų daugiabučių gyventojai. Esą tie patys darbai jų namuose yra vykdomi kasmet ir nekokybiškai, prašomos milžiniškos sumos pinigų, o rezultatų taip ir nesimato – tik subjaurotos laiptinės.

Žmonės visuomet susigalvoja įvairiausių veiklų, kaip užsidirbti ar kaip tuos pinigus išleisti. Viena iš tokių, apie kurią retai nori kalbėti tiek tokias paslaugas ar prekes teikiantys, tiek už jas mokantys, yra ne tik erotinių vaizdelių, bet ir savo dėvėtų intymių drabužių pardavinėjimas. Sunku tiksliai pasakyti, kiek žmonių Lietuvoje tokia veikla užsiima ar domisi, kadangi ji nėra apibrėžta, o dažnai būna konfidenciali ir slapta, nors ir legali.

Kur ir ką valgyti? Daugelis apie tai kasdien pagalvoja prieš prasidedant ar jau prasidėjus pietų pertraukai. Dienos pietų meniu siūlo beveik visos kavinės. Tačiau gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į siūlomus patiekalus, bet ir jų kainas. Praėjusią savaitę pietų užsukusi į artimiausią kavinę prie darbo jiems išleidau beveik 9 eurus. Tiek man atsiėjo sriuba ir antras patiekalas.

„Po to, kai mano vyras pradėjo padėti europiečiams rengti vestuves Egipte, supratau, kad geresnę vietą meilės šventei sunku būtų surasti“, – pasakoja prieš penkiolika metų už egiptiečio Salah Elatroush ištekėjusi, o dabar su šeima Švedijoje gyvenanti lietuvė hipnoterapeutė Vilma. Neseniai ji grįžo iš vyro gimtinės, kur iškilminga vestuvių puota buvo suorganizuota Salah dukterėčiai, rašoma pranešime spaudai.

Penktadienį Europos Komisija (EK) paskelbė 2024 m. rudens ekonominę prognozę. Anot EK atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, Lietuvai ji – palanki. „Europiniame, o ypač regioniniame kontekste 2024 metų ir artimiausių dvejų metų ekonomikos prognozės Lietuvai palankios. Lietuva yra tarp sveiką augimą ir kontroliuojamą infliaciją demonstruojančių ES valstybių, kurioje tęsiasi, nors kiek lėtėja darbo užmokesčio augimas.

Skaičiuojant paskutines savaites iki didžiųjų metų švenčių, aiškėja, kad šiemet lietuviai pirks daugiau dovanų nei bet kada anksčiau, o joms išleis rekordinę sumą pinigų. Dauguma moterų jas perka jau dabar, o vyrai vėl atidės vėlesniam laikui, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip rodo visuomenės tyrimas, Kalėdų dovanas šiais metais planuoja pirkti per 91 proc. suaugusių Lietuvos gyventojų. Kiekvienas vidutiniškai po 6 – ne tik artimiesiems ar draugams, bet ir sau ar auginamiems gyvūnams.

Dalis gyventojų į tam tikrus saugumo reikalavimus – ypač savo namuose – dažnai numoja ranka ir viliasi, kad nereikės tuo užsiimti, leisti tam pinigų, o baudų pavyks išvengti. Tokia situacija Lietuvoje yra su autonominiais dūmų detektoriais, kurių savo namuose neturi 2 iš 5 lietuvių, nors už tai gresia nemenkos baudos, viršijančios pačių prietaisų kainą, ir ką jau kalbėti apie gaisro pavojus. Autonominiai dūmų detektoriai Lietuvoje vidutiniškai gali atsieiti nuo 4 iki 30 ar 60 eurų.

Parduotuvių lentynos mirga ir marga varškės sūrelių pakuotėmis. Pasirinkimas toks didelis, kad išsirinkti gali būti gana sudėtinga. Na, žinoma, nebent leisime rinktis vaikams, kurie greičiausiai čiups patį gražiausią, t. y. gražiausiai įpakuotą gaminį. Realybė tokia, kad varškės sūrelius dažniausiai mėgsta vaikai, o tėvai ar kiti suaugę juos noriai perka, nes juk tai skamba sveikai ir visiškai „nekaltai“. Todėl Pricer.

Lietuvos verslininkai jau ruošiasi Kalėdoms. Parduotuvėse jau išrikiuotos šventinės dekoracijos, o miesto gatvės puošiasi eglutėmis ir lemputėmis. Norėdami patraukti pirkėjų dėmesį, verslininkai dekoracijoms negaili net dešimčių tūkstančių eurų. Kai kurie ne tik papuošimus, bet ir gyvą 10 metrų eglę į Lietuvą gabena net iš Danijos. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vilniaus Stiklių kvartalas jau ruošiasi Kalėdoms.

Ruduo – populiariausias metas keliauti, kadangi visi nori pratęsti vasarą ir dar spėti paatostogauti ten, kur šilta. Be to, kelis kartus per mokslo metus atostogauja ir moksleiviai. Vis tik kelionės tokiu metu būna greitai išperkamos, taip pat pakyla ir kainos.

Nėštumo nutraukimas – nesvarbu, chirurginis ar medikamentinis, – Lietuvoje vis dar yra vertinamas itin prieštaringai, nors ir yra legalus. Taigi moterims tam tenka ne tik pakloti šimtus eurų – jos gali paprasčiausiai nerasti medikamentų ar abortą sutinkančių atlikti gydytojų. Priklausomai nuo nėštumo savaitės, klinikos ir kitų reikalingų paslaugų, nėštumo nutraukimas gali atsieiti ir 200, ir 500, ir dar daugiau eurų.

Paprastai naujo derliaus agurkai prekybos tinklų parduotuves pasiekdavo vėlyvą žiemą arba ankstyvą pavasarį. Tačiau panašu, kad atėjo toks laikas, kai šviežių agurkų sezonas tęsiasi visus metus. Tiesa, ir jų kainos – ne vasarinės. Pirkėjai pastebėjo, kad šiuo metu prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse pasirodė švieži trumpavaisiai agurkai. Prisiminus, neseniai pasibaigusį naminių agurkų sezoną ir kokios kainos buvo tuomet, dabartinė kaina gali ne vieną nustebinti – 9,99 euro už kilogramą.

Pasaulinės maisto kainos spalį pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėnesių, penktadienį pranešė Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO). Kaip teigiama, FAO maisto kainų indeksas, kuris padeda stebėti mėnesinius tarptautinių maisto prekių krepšelio kainų pokyčius, praėjusį mėnesį pasiekė 127,4 punkto. Šis rodiklis yra 2 proc. didesnis nei rugsėjį ir didžiausias nuo 2023 m. balandžio, tačiau vis vien yra 20,5 proc.

Palyginus „McDonald's Big Mac“ kainą skirtingose šalyse, galima sužinoti ne tik tai, kur už savo atlyginimą galite nusipirkti daugiau mėsainių, bet ir įvertinti skirtingų valiutų kursus. Pirmą kartą „The Economist“ dar 1986 m. „Big Mac“ indeksą panaudojo parodydamas skirtingų šalių perkamosios galios skirtumus. Tai yra, kiek skirtingos valiutos nutolusios nuo pasaulinio vidurkio, primena „Newsweek“. Šiemet „Big Mac“ indeksas taip pat buvo skaičiuojamas daugelyje pasaulio šalių.

Ne paslaptis, kad didžiuosiuose miestuose patekti į darželį norimoje vietoje ir grupėje pasiseka tikrai ne visiems, ypač, jei tėvai per vėlai pateikia prašymus. Tuomet galima rinktis privatų – už jį teks nemažai pakloti, bet ir valstybiniai darželiai vaiką gali išmesti už nedidelę skolą.

Mokslo metai jau įsibėgėjo, tačiau juos tinkamai pradėjo toli gražu ne visos mokyklos. Dalis jų tik dabar ėmėsi remontuoti valgyklas ar ieškoti maisto tiekėjų. Taigi jos arba išvis nemaitina, arba maistą suteikia tik daliai vaikų. Be viso to, sugrąžinus didesnį – 21 proc. – pridėtinės vertės mokestį (PVM), ugdymo įstaigų maitintojams pabrango ir „nemokamas“ moksleivių maitinimas, kuris priklauso net ir turtingiausių tėvų vaikams.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba rengiasi padidinti abonentinį mokestį smulkiausiems dujų vartotojams. Mokestis jiems gali padvigubėti, mat esą šiuo metu nepadengia vamzdyno eksploatavimo sąnaudų. Tiesa, jiems tarifas už pačias dujas gali sumažėti. Na, o šildymui naudojantiems dujas gyventojams optimistinių žinių nepraneša – esą piginti dujas priežasčių nėra – biržoje dujos pamažu brangsta nuo pat pavasario. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Jeigu anksčiau daržovių, vaisių žmonės skubėdavo į turgų, tikėdamiesi rasti jų pigesnių, tai pastaruoju metu pirkėjai dažniau atsigręžia į parduotuves. Žmonės piktinasi kainomis turguose, nes sako, kad ne visi sau gali leisti plačiau atverti piniginę. Ekspertai aiškina, kad taip yra todėl, kad turguose beveik neliko vadinamųjų močiučių, parduodančių savo augintus burokėlius, bulves, ar česnakus, o jų vietas užima ūkininkai ar perpardavinėtojai, kurie nustato savo kainas.

Po pandemijos pramogų pasaulis įgavo antrą kvėpavimą – į Lietuvą vis plūsta įvairios garsenybės, o lietuviai bilietams negaili ir kelių šimtų eurų. Ne tik pasaulinio lygio, bet ir Lietuvos žvaigždės surenka pilnas arenas ar stadionus. Vis tik organizatoriai neslepia, kad atlikėjų honorarai po pandemijos yra itin išaugę, bet dideles bilietų kainas lemia ne tik tai.