kainos

Kaip žinoma, seksualinių paslaugų teikimas už pinigus Lietuvoje yra nelegalus. Tačiau skelbimų, kuriuose yra atvirai siūlomas intymus laikas ar erotiniai masažai su laimingomis ne tik pabaigomis, bet ir pradžiomis, yra apstu. Moterys skelbimuose dalinasi ne tik savo nuotraukomis ir teikiamomis paslaugomis, bet ir kainomis, išvaizdos savybėmis, amžiumi, išsilavinimu. Kai kur net atvirai yra kalbama apie sekso paslaugas, kad už jas reikia susimokėti papildomai, mat į masažą jos neįeina.

Penktadienį, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prie visų pastatų, tarp jų – ir daugiabučių, ir privačių namų – turės būti iškeltos valstybinės Lietuvos vėliavos, kitaip grės baudos. Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, atitikti ne tik pločio, ilgio, spalvų, bet ir medžiagos, iš kurios ji pagaminta, reikalavimus. Pardavėjai įvardijo, kiek kainuoja tiek šios, tiek ir visos kitos vėliavos, kurias lietuviai suskumba pirkti paskutinę minutę.

Ne paslaptis, kad artėjant vasario 14 d. mylimieji suka galvas dėl dovanų ar pramogų, o pardavėjai ir paslaugų teikėjai trina rankomis, mat Valentino dienai lietuviai netaupo. Juk kuo didesnė dovana – tuo didesnė meilė, taip? Vis tik, remiantis prekeivių komentarais, galima išskirti kelias dovanų Valentino dienos proga rūšis. Vieni pasirenka pigesnes, tačiau mielas ar linksmas dovanas už keliasdešimt eurų, pavyzdžiui, iš suaugusiųjų kategorijos.

Kėdainiečiai apiplėšinėjami. Kai kitų rajonų savivaldybės džiaugiasi gerokai sumažėjusiomis sąskaitomis už elektrą, Kėdainiai už ją moka net daugiau nei visas Kauno miestas. Ir taip gali būti iki 2025 metų, nes Kėdainių rajono savivaldybė yra pasirašiusi tokią elektros energijos tiekimo sutartį, kad dabar už elektrą moka net 10 kartų brangiau ir neranda būdų, kaip tokią sutartį nutraukti. Jei anksčiau per tris mėnesius už elektrą buvo sumokami 4 tūkst.

Nors žmones smaugia išaugusios būsto paskolų palūkanos, butų pirkimas smarkiai sumažėjo, būsto kainos pernai Lietuvoje vistiek pasiekė rekordiškai aukštą lygį. Brangiausias namas Vilniuje buvo parduotas už beveik 5 milijonus eurų. Nekilnojamojo turto kainos didėja, nors sandorių skaičius yra žemiausias per penkerius metus. Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv.

Artėjant Šv. Valentino dienai gėlių parduotuvėse reikės sumokėti daugiau nei įprastą dieną. To priežastis – augintojų keliamos kainos dėl išaugusios paklausos. Pardavėjai ragina pasirūpinti užsakymais iš anksto. Kasmet artėjant šiai šventei gėlių kaina pakyla dėl didžiulės paklausos visame pasaulyje. Pasak „Indigo gėlės“ salonų vadovės Eglės Ramanauskienės, to priežastis paprasta.

Didieji prekybos tinklai turi lojalumo korteles arba programėles, dėl kurių pirkėjai gali gauti daugiau nuolaidų, kaupti pinigus, o vėliau juos panaudoti. Vis tik, kol vieni pirkėjų pagal amžių neskirsto, kiti jau kurį laiką papildomai siūlo 10 ar 20 proc. nuolaidas būtent pensininkams. Vienur pigiau senjorai gali apsipirkti būtent pirmadieniais, kitur – kiekvieną dieną iki 11 val. Vienas prekybos tinklas siūlo nuolat aktyvią net 20 proc. nuolaidą būtent gyvūnų prekėms.

Ne paslaptis, kad daugiau laiko prie vairo praleidžiantiems lietuviams degalai yra vienas brangiausių „malonumų“. Dėl to kai kurie gyventojai kuro degalinėse nusprendžia nebesipilti, mat kontrabandiniai degalai pilnam bakui atsieina iki 45 eurų pigiau. Vis tik toks „versliukas“ gali baigtis ir 4 tūkst. eurų, ir 6 tūkst. eurų baudomis, konfiskacija, delstų mokesčių išmokėjimu ar net baudžiamąja atsakomybe. Beje, tai skaudžiai kainuoti gali ir tokių degalų pirkėjams.

Naujausi skaičiavimai ir milžiniškos lietuvių išlaidos: Lietuva patenka į Europos Sąjungos penketuką, kur Lietuvos gyventojų maisto išlaidos kiekvieną mėnesį sudaro didžiausią dalį nuo visų patiriamų išlaidų. Lietuvoje tai – penktadalis, kai Airijos gyventojų išlaidose maisto dalis siekia vos dešimtadalį. Pasak ekonomistų, keturių asmenų šeima Lietuvoje kas mėnesį maistui išleidžia apie 600 eurų.

Jei parduotuvė SMS žinutėmis skatina klientus pirkti produktus palankesnėmis kainomis nei konkurentai, ji privalo paaiškinti, kaip atliko tokius skaičiavimus, teigia teisininkai, komentuodami prekybos tinklų „Biedronka“ ir „Lidl“ ginčą Lenkijoje.

Neretai galima išgirsti nusiskundimų, kad prasta rega – ne pasirinkimas, tačiau dėl to tenka išleisti nemažai pinigų akiniams, akių lašams ar lęšiams. Vis tik svarbu nepamiršti, kad prastas matymas yra toks pats sveikatos sutrikimas, kaip ir kiti. Tad jo gydymą, pavyzdžiui, akinių lęšius, gali kompensuoti valstybė. Optikų tinklo atstovas įvardijo, kad vien akinių rėmeliai gali atsieiti iki 389 eurų, o jų lęšiai – net ir 800 eurų.

Apdrausti svarbu ne tik savo turtą, bet taip pat ir save, ir savo vaikus. Draudimas gali padėti finansiškai, kai tenka atlyginti žalą už vaiko išdaigas, kai prireikia skubios medicininės pagalbos, taip pat suteikia galimybę paslaugas gauti itin greitai, nelaukiant eilėse. Pavyzdžiui, galima pasiimti telemedicinos draudimą ir konsultaciją su gydytoju gauti čia ir dabar, nuotoliniu būdu.

Besibaigiantis sausis grasina dar smarkiau patuštinti gyventojų pinigines. Dėl buvusių šalčių šildymo sąskaitos bus kone ketvirtadaliu didesnės nei gruodį. Nepriklausomiems elektros tiekėjams už elektrą mokantys gyventojai taip pat turės išleisti daugiau pinigų – elektra pabrango ne tik dėl šalčių, bet ir dėl išaugusios reguliuojamos valstybės kainos dalies.

Pirmasis žingsnis po artimo žmogaus netekties – velionio palydėjimas į amžinąjį pasaulį. Tad netekus artimojo padidėja susidomėjimas laidotuvių kainomis. O ši procedūra – nepigi, tad naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek kainuoja palaidoti velionį Vilniuje ir Kaune. Kainos svyruoja nuo 400 iki kelių tūkstančių eurų ir daugiau.   Dažniausiai užsakomos paslaugos Kai kurios laidojimo paslaugos būdingos visoms laidotuvėms.

Mažmeninės prekyba nesublizgėjo, o pirkėjų įpročiai keičiasi. Kai kurie analitikai prognozuoja, kad parduotuvėse netrukus taip pat pamatysime „įdomų vaizdą“. Maisto ir kitų parduodamų prekių kainas analizuojančio portalo „Pricer.lt“ analitikas Petras Čepkauskas rašo, kad paskelbti duomenys parodė nepalankia tendenciją prekybininkų atžvilgiu.

Net ir itin prastą regėjimą turintys žmonės ne visada pasiryžta akių korekcijai, nes bijo galimų pasekmių. O, jei vis tik apsisprendžia operuotis, dažniausiai nebando gauti siuntimo, ieško geriausių privačių klinikų.

Kaip jaustumėtės, jei be jūsų sutikimo būtų pratęsiama terminuota sutartis ir jos neleistų nutraukti tol, kol nesumokėsite papildomai? Į tokią situaciją pakliuvęs Vilnietis piktinosi, kad taip esą apgaudinėjami klientai. Po dviejų metų vaikinas nusprendė nutraukti sutartį su sporto klubu „Gym+“, tačiau jis pavėlavo kreiptis aštuoniomis dienomis, mat sąskaita už kitą mėnesį formuojama beveik du mėnesius prieš.

Degalai per pastarąją savaitę kiek pabrango Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje benzino ir dyzelino kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausias degalai išliko Lietuvoje. Brangiausias benzinas – Estijoje, o dyzelinas – Latvijoje.

Dyzelinas Lietuvoje jau tapo brangesnis ir už 98-os rūšies benziną. Prie to prisidėjo ir nuo sausio didėjęs akcizas dyzelinui. O tarptautinėje arenoje nerimą kelia kariniai veiksmai Raudonojoje jūroje. Jei padėtis dar blogėtų, nafta, taigi, ir degalai, vėl brangtų. Maža to, tai veikiausiai atidėtų ir Europos Centrinio Banko planus mažinti palūkanas. Tiesa, ekonomistai ramina, kad kol kas naftos kaina stabili.

Įsismarkavusi žiema labiau patuštins pinigines ne tik už šildymą, bet ir už elektrą. Energetikai konstatuoja, kad didėja ne tik reguliuojama kainos dalis, bet ir sausio vidutinės elektros kainos yra aukštos. Tai reiškia papildomas išlaidas biržos planus pasirinkusiems vartotojams. Kainų kritimas esą įmanomas tik atšilus orams ir pavasarį. Prie Marijampolės Trakiškių kaime gyvenantis Vytautas Burdulis jau pusketvirtų metų elektrą gaminasi nuosavoje saulės elektrinėje.

Baltijos valstybėse kainas per praėjusius metus labiausiai sumažino Latvijos, o mažiausiai – Estijos pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti su užpernai gruodžiu, nukrito 7,9 proc., Latvijoje – 11,3 proc., Estijoje – 4,4 procento. Visose trijose šalyje kainos buvo mažinamos ir per paskutinį 2023-ųjų mėnesį.

Lietuvoje maisto kainos po truputį mažėja – Valstybės duomenų agentūra gruodį užfiksavo mėnesinę defliaciją, vidutinės prekių ir paslaugų kainos per paskutinį metų mėnesį ne kilo, o leidosi puse procento. Labiausiai pigo maistas – vienu procentu, rūbai, avalynė. Nors šiais metais didelio kainų augimo ekonomistai neprognozuoja, sausio mėnesį kainos turėtų šoktelti, nes didėjo akcizai, augo minimali mėnesio alga, taip pat mokesčių lengvatos neteko restoranai ir viešbučiai.

Ar kada susimąstėte, kokia temperatūra yra optimali skalbimui? Statistika rodo, kad dauguma žmonių skalbia 40 laipsnių temperatūroje. Tačiau tai yra sprendimas, kuris gali pasirodyti gana brangus. Paaiškėjo, kad drabužių skalbimas šiek tiek žemesnėje temperatūroje gali žymiai sumažinti sąskaitą už elektrą. Ar dėl žemesnės skalbimo temperatūros drabužiai bus mažiau švarūs? Pasistenkime išsiaiškinti. Daugelis iš mūsų mano, kad tai universali temperatūra, kuri veiks visais atvejais.

Ne paslaptis, kad viskas pamažu tampa skaitmenizuota: tiek nuolaidų kortelės, tiek čekiai, net ir produktų paruošimas nuo etikečių perkeliamas į virtualią erdvę. Vis tik tokiomis naujovėmis džiaugiasi ne visi. Lietuviai piktinasi, kad prekybos tinkle „Lidl“ nėra fizinių nuolaidų kortelių – akcines prekes pigiau galima įsigyti tik turint programėlę ir aktyvuojant tam tikrus kuponus.

Stebėti Lietuvos krepšinio komandų rungtynes gyvai – ne kiekvieno kišenei. Tokiomis ir panašiomis frazėmis svaidosi krepšinio sirgaliai, kuomet norintiems patekti į sostinės krepšinio derbį Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje tarp „Ryto“ ir „Wolves“ klubų teko pakloti mažiausiai po 30 eurų.

Elektros rinkoje – sukrėtimas. Didmeninė elektros kaina buvo šoktelėjusi iki 1,5 euro vos už vieną kilovatvalandę. Dėl Šiaurės šalis kaustančių šalčių elektra kartais išbrango ir Lietuvoje. Štai Neringos valdžia nusprendė taupyti – naktimis išjungia gatvių apšvietimą. Trūkstant elektros energijos, energetikos įmonės jungia visus turimus pajėgumus ir elektrą iš dujų gamina visi Igničio blokai Elektrėnuose.

Praėjusį lapkritį Seimas priėmė Maisto įstatymo pataisas, leidusias Lietuvos prekybininkams pardavinėti maisto produktus, kurių minimalus tinkamumo vartoti terminas yra pasibaigęs. Dėl to Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba parengė rekomendacijas, kiek laiko skirtingi produktai taip gali būti pardavinėjami ir kaip nustatyti, ar pirkėjams juos galima siūlyti.

Nauji metai daliai gyventojų reiškia ir kitokius atlyginimus, pensijas bei išmokas. Po ilgesnės pertraukos ekonomistai į naujus metus žiūri optimistiškai – pagaliau išnyko infliacija, o jei sumažės palūkanos, tai šeimos sutaupys ir po tūkstantį eurų per metus. Tiesa, dėl PVM lengvatos panaikinimo teks daugiau mokėti ne tik už maistą kavinėse, brangs ir vaikų maitinimas mokyklose ir darželiuose.

Dėl permainingų orų gruodžio mėnesio vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje sumažėjo 15 proc. iki 89 eurų už megavatvalandę (MWh), ketvirtadienį paskelbė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.  Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, daugiausia įtakos elektros kainoms gruodį turėjo mėnesio pabaigoje vyravę vėjuoti, bet šilti orai.

Sausio 2 d. per galingą rusų raketų ataką nukentėjo taktinės aprangos gamintojos „M-TAC“ gamykla ir sandėliai, pranešė bendrovės spaudos tarnyba. Šios bendrovės drabužius pamėgo ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Nuo karo Ukrainoje pradžios V. Zelenskis bent tris dešimtis kartų viešumoje pasirodė vilkėdamas šio prekės ženklo drabužiais.  Leidinys „Forbes“ paviešino jo nešiojamų „M-TAC“ prekės ženklo drabužių modelius ir kainas: Žieminė striukė „Alpha Extreme Gen.

Naftos kainos tarptautinėje rinkoje per praėjusius metus nukrito dešimtadaliu, pirmiausia dėl didėjančios pasiūlos ir lėtėjančio paklausos augimo menko ekonominio aktyvumo sąlygomis, pažymi „Trading Economics“. 2023-aisiais naftos kainos patyrė tik trumpalaikį pakilimą, kurį daugiausia lėmė OPEC+ gavybos apkarpymas, Izraelio ir „Hamas“ karas. Visgi nuosmukio tendencijas rinkoje skatino gavybos augimas OPEC nepriklausančiose šalyse nei  neaiškios paklausos perspektyvos.

Baigiantis metams per šventinį šurmulį energetikai perspėja žmones nepamiršti prievolės deklaruoti energijos skaitiklių rodmenis. Kitais metais keisis elektros, dujų, vandens kainos, tad to nepadariusiems arba prirašiusiems netikrų – per mažų ar per didelių skaičių, gresia nemalonumai – tikrinimai ir sąskaitų perskaičiavimai didesniais tarifais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Šalia Panevėžio, Berčiūnuose gyvenanti Kristina atidžiai žiūri, kiek šį mėnesį suvartojo elektros.

Nuo sausio 1 d. viešojo maitinimo paslaugoms nebus taikomas lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Nuo Naujųjų jis sieks 21 proc. Dėl to maistas brangs ne tik kavinėse, bet ir mokyklų bei darželių valgyklose. Anot mokyklų atstovų, dėl to mokiniai esą yra stumiami į greito maisto kavines, kioskus ar parduotuves, kur pirks pigesnį maistą ar užkandžius, tad nukentės jų mitybos kokybė.

Į Palangą sutikti Naujuosius, o dažnai net pasilikti ir dienoms tarp jų, jau plūsta žmonės iš visos Lietuvos ar net užsienio. Viešbučiuose vietų vis mažiau, o kiekviena kavinė ar restoranas įvairiausiais būdais siūlo šventes sutikti būtent pas juos. Kurortas besibaigiančius metus palydėti ir pasitikti naujus kviečia Kūčių bei Kalėdų vakarienėmis, žymių atlikėjų koncertais ar maistu, į kurį vien pažvelgus pradeda kauptis seilės. Ukrainietis virtuvės šefas Stasas gamina midijas.

Tautiečiai prieš didžiausias metų šventes jau šturmuoja parduotuves: masiškai perka alkoholinius gėrimus, mėsą, jūros gėrybes, skanėstus, kurie keliaus ant šventinio stalo. Dalis pirkėjų plačiau atveria pinigines ir parduotuvės kasoje palieka apvalią – 500 eurų sumą.   Kitąmet dėl didesnių akcizų brangsta ir alkoholis, ir tabako gaminiai, ir dyzelinas. Tad kai kurie gyventojai akcizinių prekių nusprendė įsigyti iš anksto.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje sumažėjo puse cento, o dyzelino augo 0,7 cento, rodo penktadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Gruodžio 18–25 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,44 euro, dyzelino – 1,49 euro.  Degalų kainos Lietuvoje ir toliau išlieka pigiausios Baltijos šalyse, taip pat mažesnės nei Lenkijoje, o nuo spalio pradžios benzinas Lietuvoje kainuoja pigiau už dyzeliną, rodo LEA duomenys.

Kelis tūkstančius eurų – tiek kai kurie žmonės negaili paleisti į orą Naujųjų metų naktį. Fejerverkų pardavėjai tikina, kad šiais metais prekyba gerokai aktyvesnė nei pernai, o ir gyventojų išleidžiamos sumos didesnės. Tiesa, medikai primena, kad neatsargus pirotechnikos naudojimas gali baigtis itin rimtomis traumomis – rimtais galūnių ar akių sužalojimais.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.

Statybos kainos per metus – lapkritį, palyginti su tuo pat laiku pernai, padidėjo 3 proc., o  per mėnesį – palyginti su spaliu – 0,2 proc., ketvirtadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Metinį augimą lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio (18,6 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (5,9 proc.), pridėtinių išlaidų (0,3 proc.) padidėjimas bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 2,4 procento. Pastatų remontas per metus pabrango 8,1 proc.

Prieš didžiąsias šventes tūkstančiai lietuvių plūsdavo į Lenkiją pigesnių maisto produktų ar kitokių prekių, tačiau šiemet Lenkijos parduotuvės, kuriose tautiečiai apsilankydavo dažniausiai, – pustuštės. Patys lenkai sako, kad nepadėjo ir PVM panaikinimas maistui: produktai per pastaruosius metus brango ir dabar brangsta.   Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Kad parduotuvės ūžia nuo lietuvių, tautiečiai, atvažiavę apsipirkti į Lenkiją, kalbėjo lygiai prieš metus.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Besiruošiant didžiausioms metų šventėms, lietuviai skundžiasi, kad kasmet paruošti šventines vaišes vis sunkiau, mat maisto produktų kainos darosi neįkandamos. „Norfos“ prekybos tinklo vadovas Dainius Dundulis teigia, kad didžiausia aukštų kainų priežastis yra ne kas kitas, o gamintojams ir prekybininkams kliūnantys mokesčiai. Apie tai verslininkas kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Artėjant Kalėdoms vaikus darželiuose tradiciškai džiugina Kalėdų Seneliai su įvairiomis programomis ir dovanėlėmis. Vis tik šis malonumas daliai tėvų neblogai patuština kišenes. Viešojoje erdvėje mamos dalinosi, kiek šiemet kainavo Kalėdų Senelių programos vaikams. Vieniems už visą grupę reikėjo sumokėti vos 40 eurų, kitiems – net 30 eurų už vieną vaiką.

Ar šiais laikais dar verta laukti kelis mėnesius ar net metus, kad parduotuvių lentynose ir vėl pagaliau rastum norėtą prekę? Deficito metas jau seniai užmarštyje – „Iki“ parduotuvėse kasdien galima rinktis net iš 15 tūkst. reguliarių prekių geromis kainomis. Vieniems prekybos tinklams nemažą dalį prekių siūlant tik ribotu teminių savaičių metu, „Iki“ pirkėjams laukti nereikia – jie kiekvieną dieną gali įsigyti tai, ko išties nori.

Perkamosios galios standartais (PGS) išreikštas realus bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2022 metais sudarė 89 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Latvijoje vienam gyventojui tenkantis BVP, išreikštas PGS, siekė 73 proc. ES vidurkio, Lenkijoje – 79 proc., Estijoje – 85 proc., remdamasi Eurostato išankstiniais duomenimis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Žemiausias BVP realios apimties indeksas pernai buvo Bulgarijoje ir sudarė 62 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje lapkritį buvo žemesnė nei vidutiniškai Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 2,3 proc. Didžiausia ji buvo Čekijoje (8 proc.), toliau rikiavosi Vengrija (7,7 proc.). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,1 proc., o vien euro zonoje – 2,4 procento. Metų infliacija euro zonoje sulėtėjo iki mažiausios nuo 2021-ųjų vidurio Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas sako, kad itin aukštos  infliacijos įtampa yra atslūgusi, tačiau kurį laiką padėtį dar reikės akylai stebėti.  „Infliacija, pernai, šių metų pradžioje dominavusi ekonominių temų trejetuke, šiemet užleido pozicijas kitoms temoms, nes liepsnos užgesintos, bet akylos stebėsenos dar kurį laiką reikės“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Vilniečių automobilius jau netrukus skenuos ir fiksuos 200 tūkstančių eurų kainavusi sistema įdiegta ant elektromobilio stogo. Pasak savivaldybės, toks automobilis fiksuos vairuotojus, nesumokėjusius už automobilio statymą ir leis greičiau nustatyti pažeidėjus. Tiesa, TV3 Žinių žurnalistų kalbinti vairuotojai neslepia pasipiktinimo – atkerta, kad kainos už automobilio statymą miesto centre ir taip yra didžiulės – esą savivaldybė rado būdą, kaip dar pasipinigauti.

Metinė infliacija Rumunijoje lapkritį smuko devintą mėnesį iš eilės, nusileidusi nuo 8,07 proc. mėnesiu anksčiau iki 6,72 proc., parodė nacionalinio statistikos instituto trečiadienį paskelbti duomenys. Rinkose buvo prognozuota, kad infliacija paskutinį rudens mėnesį bus kiek didesnė ir sudarys vidutiniškai 7,3 proc., rašo portalas „Trading Economics“. Metinės infliacijos lygis buvo žemiausias nuo 2021 metų rugsėjo ir tai visų pirma lėmė sulėtėjęs maisto prekių (nuo 8,66 proc.