Vėliavos turi būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, atitikti ne tik pločio, ilgio, spalvų, bet ir medžiagos, iš kurios ji pagaminta, reikalavimus.
Pardavėjai įvardijo, kiek kainuoja tiek šios, tiek ir visos kitos vėliavos, kurias lietuviai suskumba pirkti paskutinę minutę.
Kur ir kada privaloma iškelti vėliavas?
Advokatė Birutė Strimaitytė įvardijo, kad Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti valstybės švenčių dienomis, t. y.:
- Vasario 16-ąją (Lietuvos valstybės atkūrimo dieną);
- Kovo 11-ąją (Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną);
- Liepos 6-ąją (Valstybės / Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną).
Anot pašnekovės, vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų:
- valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų;
- kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma;
- taip pat gyvenamųjų namų, išskyrus tuos, kuriuose nėra nuolat gyvenama.
„Vėliava iškeliama 7 val. ir nuleidžiama 22 val. Tai reiškia, kad šiomis dienomis vėliava keliama ant visų pastatų, nepriklausomai nuo to, kam jie priklauso: ar privatūs, ar valstybiniai, savivaldybių“, – remdamasi Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymu bei nutarimu dėl Lietuvos ir kitų vėliavų kėlimo ir naudojimo komentavo B. Strimaitytė.
Ji pridūrė, kad Lietuvos valstybės vėliavą prie, virš ar ant savo pastatų valstybės ir savivaldybės institucijos bei įstaigos, lavinimo įstaigos, atstovybės, kariniai daliniai, taip pat laivai ir t. t. turi iškelti dar ir kitomis papildomomis dienomis ar viešųjų renginių proga.
Tačiau gyventojams vėliavos iškėlimas aktualus tik minėtomis trimis datomis.
Reikalavimai dydžiui, medžiagoms ir spalvoms
Advokatė papildė, kad yra ir kitos specialios sąlygos bei atvejai, kai vėliava turi arba gali būti keliama:
„Pavyzdžiui, asmuo gali būti iškėlęs ant savo pastato vėliavą ir kitomis dienomis, tačiau asmenys privalo laikytis vėliavų naudojimo principų ir tik tokiu būdu, kad nebūtų parodyta nepagarba šioms vėliavoms.“
Be viso to, reikalavimai yra keliami ir pačioms vėliavoms. B. Strimaitytė išskyrė, kad jos gali būti gaminamos tik iš Lietuvos Vyriausybės nustatytų medžiagų ir turi atitikti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Lietuvos valstybės vėliavos ir Lietuvos valstybės istorinės vėliavos audeklo pločio ir ilgio santykis turi būti 3:5.
Paprastai prie, virš ar ant pastatų keliama tiek įprasta, tiek istorinė valstybės vėliava yra 1 metro pločio ir 1,7 metro ilgio, aiškino advokatė.
Ji paminėjo, kad šios vėliavos gali būti ir kitokių matmenų, tačiau šių vėliavų audeklo pločio ir ilgio santykis visada turi atitikti 3:5.
„Konstitucijos 15 str. numato, kad valstybės vėliavos spalvos – geltona, žalia, raudona. Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.
Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai. Vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Lietuvos valstybinės vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą. Vėliavos turi būti tvarkingos ir nenublukusios“, – dėstė pašnekovė.
Už visa tai, anot advokatės, yra atsakingas arba savininkas, arba namo administratorius, arba institucijos vadovas.
Baudos ir kas jas turi mokėti
Atsakomybės už vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą, anot advokatės, numatytos Administracinių nusižengimų kodekse.
Toks pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą juridinių asmenų (išskyrus valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas) vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, gyvenamųjų namų savininkams arba už gyvenamųjų namų eksploatavimo organizavimą atsakingiems asmenims nuo 10 iki 12 eurų.
O valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 10 iki 16 eurų.
Jei toks nusižengimas yra padaromas pakartotinai, pasak advokatės, atitinkamai užtraukia 12–16 eurų ir 16–30 eurų baudas.
Ji primena, kad atsakomybę numato ir Baudžiamasis kodeksas, jei būna išniekinami valstybės simboliai.
Taigi, tas, kas viešai nuplėšė, sudraskė, sulaužė, sunaikino, subjaurojo ar kitaip išniekino Lietuvos valstybės vėliavą ar herbą arba viešai pasityčiojo iš Lietuvos valstybės himno, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.
„Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – kai asmenys laiku neiškelia vėliavos nurodytomis datomis. Baudas moka atsakingas už vėliavos iškėlimą asmuo – pastato savininkas, įstaigos vadovas“, – pridūrė ji.
Vėliavos – nuo 0,43 iki 100 eurų
Vėliavų gamyba ir prekyba užsiimančio prekės ženklo „Flagmanas“ atstovas Justas Daukšys įvardijo, kad parduotuvėje Lietuvos vėliavų kainos prasideda nuo 0,43 euro už popierinę Lietuvos trispalvę ir auga iki 100 eurų už prabangią vidaus vėliavą.
„Standartinės, 100 x 170 cm dydžio, lauko vėliavos yra pigesnės – jų kaina prasideda nuo 10,50 euro. Aukščiausios kokybės lauko vėliavos gali kainuoti ir 49,95 euro.
Kaina labai priklauso nuo vėliavos dydžio, naudojamos tekstilės. Kai vėliavos yra kabinamos prie namo fasado, gali būti naudojama standartinis poliesteris. Kai vėliavos keliamos aukštai ant stiebų, tada dažniausiai naudojami tvirtesni audiniai“, – aiškino pašnekovas.
Taip pat vėliavų gamyba ir prekyba užsiimančios „Aka baltic“ pardavimų vadovas Juranas Vilnius paminėjo, kad šiuo metu daugeliui valstybinių vėliavų yra taikomos nuolaidos, tad jas galima nusipirkti gerokai pigiau.
Kainos prasideda nuo 3 eurų, tačiau yra vėliavų, kainuojančių virš 100 eurų. Anot J. Vilniaus, jos, žinoma, yra skirtos ne kabinimui lauke per šventes, o įstaigų ir organizacijų pasipuošimui.
„Pigu.lt“ pardavimų vadovė Kristina Liškauskaitė įvardijo, kad vėliava, skirta kabinti lauke, ant koto, kainuoja apie 15–20 eurų – panašiai tiek, anot jos, ir išleidžia pirkėjai.
„Ne visai įprasto dydžio – šiek tiek mažesnė – yra ir už 10 eurų. Ji irgi yra tinkama kabinti, svarbu, kad būtų išlaikyta proporcija 3:5“, – pridūrė K. Liškauskaitė.
Kokias vėliavas dažniausiai perka ir kiek išleidžia?
Anot K. Liškauskaitės, daugiausia parduodama įprastinė trispalvė, ne istorinė vėliava. Taip pat populiarios nedidelės popierinės vėliavėlės ir trispalvė juostelė.
„Pigu.lt“ atstovė pridūrė, kad vis dar išlieka populiari Ukrainos vėliava.
„Aka baltic“ atstovas nurodė, kad klientai įprastai vėliavas perka kabinimui prie namų ant kotų arba stiebų.
„Miesto gyventojai vis dažniau puošia trispalvėmis ir istorinėmis vėliavomis savo balkonus. Tokioms vėliavoms jie įprastai išleidžia nuo 10 iki 30 eurų.
„Visos mūsų vėliavos atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus, tad visos tinka tiek kasdieniam naudojimui, tiek iškabinimui per šventes“, – pridūrė „Aka baltic“ atstovas.
Pasak „Flagmanas“ atstovo, perkamiausios vis tik yra standartinės, 100 x 170 cm dydžio, Lietuvos trispalvės vėliavos: „Pastaruosius metus vis daugiau klientų renkasi aukštesnės kokybės vėliavas (tvirtesnės tekstilės).
Ne valstybinių švenčiu metu dažniau perkama Lietuvos istorinė vėliava, bet dydis ir tekstilės pasirinkimas išlieka panašus kaip su trispalve.“
J. Daukšys atskleidė, kad vidutiniškai lietuviai tokioms šventėms išleidžia apie 30 eurų.
Vėliavas šluoja paskutinėmis minutėmis
„Aka baltic“ atstovas nurodė, kad didžiąją dalį savo vėliavų parduoda per savo partnerius – didžiuosius ir mažuosius prekybinius tinklus, knygynus ir kt.
„Tad prieš šventes stengiamės, kad visi jie nepritrūktų vėliavų ir galėtų pasiūlyti savo pirkėjams kuo platesnį asortimentą.
Susidomėjimas iš klientų, kurie perka tiesiogiai iš mūsų el. parduotuvės, taip pat jaučiasi, ypač po ganėtinai ramaus sausio. Užsakymai, kuriuose būtų vėliavos, šiuo metu sudaro daugmaž 70–80 proc. bendro užsakymų kiekio“, – pasakojo atstovas.
„Flagmanas“ atstovas nurodė, kad artėjant Vasario 16-ąjai tikrai yra jaučiamas didėjantis susidomėjimas Lietuvos trispalvėmis ir Lietuvos istorinėmis vėliavomis: „Šių vėliavų pardavimai išauga daugiau negu dvigubai.“
„Pigu.lt“ atstovė irgi pastebi, kad artėjant Vasario 16 d. vėliavų pardavimai išauga kelis kartus.
„Tiesa, šiemet didesnio susidomėjimo vėliavomis dar nepastebėjome. Bet gali būti, kad dar ankstoka, nes pirkėjai mėgsta pirkti paskutinę minutę.
Dar viena galima priežastis – Šv. Valentino diena. Dabar didžiausias pirkėjų dėmesys skiriamas šiai progai tinkančioms prekėms“, – įžvalgomis dalinosi ji.
