kainos

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, lyginant su birželiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – taip pat 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kainų kilimui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas (3,2 proc.) bei medienos, kamštinių gaminių (išskyrus baldus) kainų sumažėjimas (0,7 proc.

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Paprastai, atostogaudami užsienyje, nuolat lyginame prekių ir paslaugų kainas su kainomis Lietuvoje. Ir dažniausiai kalbama apie tai, kad kitose šalyse yra daug pigiau, nei pas mus. Vis tik kai kur tų pačių gėrimų ir maisto produktų kainos gali nustebinti ir priešingai, t. y. būti net kelis kartus didesnės, nei Lietuvoje.

Specialistai įspėja – šokoladas pamažu gali tapti prabangos preke, mat visame pasaulyje stebimas didžiulis kakavos pupelių stygius. Kakavmedžiai auga išskirtinai mažuose plotuose aplink pusiaują, o ir derlius dėl klimato atšilimo vis skursta, todėl panašu, kad jau kelis metus kylančios kainos sustoti neketina. Prekybininkai sako, kad stengiasi prisitaikyti ir ieškoti pigesnių alternatyvų, o gyventojams belieka tik šokoladą pirkti vis brangiau ir brangiau.

Paskutinį liepos savaitgalį Rumšiškių etnografijos muziejuje vyksta muzikos festivalis „Granatos Live“. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kiek kainuoja maistas ir gėrimai viename didžiausių vasaros renginių.  Mažas kebabas lavaše kainuoja 8 eurus, didelis XXL dydžio kebabas – 12 eurų. Kebabas lėkštėje – maža porcija 10 eurų, didelė – 12 eurų. Šaltibarščiai kainuoja 8 eurus. Kiti patiekalai (makaronai su vištiena, troškiniai, dešrelės su bulvėmis ir kt.

Per pastaruosius kelerius metus dėl rekordiškai brangusios energijos ir kai kurių žaliavų mūsų šalyje maisto produktų kainos išaugo rekordiškai ir pasiekė Europos Sąjungos (ES) lygį. Nors mūsų atlyginimams iki jos dar toli. Dabar elektra ir kiti ištekliai jau kainuoja tiek, kiek kainavo prieš rusams užpuolat Ukrainą. Tačiau parduotuvėse daugelis maisto produktų nė kiek neatpigo. Kodėl? Panašu, kad aiškaus atsakymo į šį klausimą neturi ir kai kurios valstybės institucijos.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai birželiu, nukrito 1,9 proc., penktadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas 12-ąją, tačiau praėjusį mėnesį sumažėjo nuo 3,3 proc. gegužę. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 3,4 proc. pigesnė nei pernai birželį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 0,4 proc. (euro zonos – 1,0 proc.

Nuolat pasigirsta diskusijų, kur gyventi geriau: didmiestyje ar kaime. Vieniems labiau patinka veiksmas ir šurmulys, kitiems – gamta ir ramybė. Vis tik svarbiausias klausimas – kur pragyvenimas yra pigesnis? Daugelis gyventojų yra įsitikinę, kad mažame miestelyje pragyvenimo kaštai yra daug mažesni, mat tiek nekilnojamasis turtas (NT), tiek prekės ar paslaugos yra pigesnės ir kainos nėra tiek užkeltos, kiek, pvz., Vilniuje. Vis tik apie kai kurias išlaidas pagalvoja ne visi.

Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų. Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau? Apie tai, kodėl maisto pakuotės ir svoris mažėja, o kainos ne, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa" valdytojos Dainius Dundulis ir kainų lyginimo por...

Lietuvos gyventojų perkamoji galia auga, tačiau palikti savo sunkiai uždirbtų pinigų išbrangusiuose Lietuvos restoranuose, valgyklose, kavinėse jie nenori. Naujausia statistika rodo, kad šiemet nuo sausio iki gegužės maitinimo įstaigų apyvartos vidutiniškai krito beveik 9-iais procentais lyginant su pernai. Žmonės nenori permokėti už maistą.   Restoranų verslas aiškina, kad paslaugos negali būti pigesnės, nes esą nuolat kyla algos, o ir mokesčių lengvatos nebeliko.

Vaistinis nėštumo nutraukimas Lietuvoje teisėtas jau nuo praėjusių metų sausio, tačiau vis dar sunkiai prieinamas. Vos kelios poliklinikos Vilniuje ir reta kituose miestuose besikreipiančiai moteriai sutinka padėti. Moterys priverstos kreiptis nelegaliai arba privačiai ir mokėti kelis kartus daugiau. O vėlai apie nėštumą sužinojusios dėl informacijos neprieinamumo rizikuoja priimti skubotą sprendimą, kurio galimai gailėsis.

Mažmeninės degalų kainos Lietuvoje per pastarąją savaitę kiek pakilo, Latvijoje pabrango tik dyzelinas, Estijoje – tik benzinas, o dyzelinas kiek atpigo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Dalyje parduotuvių ir degalinių būsimas permainas galima pamatyti jau ir dabar, tačiau iki metų pabaigos jos bus privalomos visose prekybos vietose, kuriose tik pardavinėjamos cigaretės ir kiti tabako gaminiai. Jie turės būti paslėpti nuo visų pirkėjų. Norint juos įsigyti, teks prašyti pardavėjų arba bandyti surasti atitinkamą informaciją savitarnos kasose. Tai numato prieš kurį laiką Seimo priimtos įstatymo pataisos, kurios įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos birželį lyginant su šių metų geguže padidėjo 0,2 proc., o neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kaip skaičiuoja agentūra, bendram kainų pokyčiui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas 1,9 proc. bei rafinuotų naftos produktų kainų sumažėjimas 0,8 proc.

Birželio mėnesį, lyginant su geguže, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,1 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. Agentūros skaičiavimais, vartojimo prekių kainos per mėnesį sumažėjo 0,3 proc., o paslaugų kainos padidėjo 1,1 proc. Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,9 proc., rinkos kainos beveik nepasikeitė.

Už to paties gamintojo lietuviško sviesto pakelį Estijoje sumokėsite eurą, o Lietuvoje – trigubai brangiau. Kainas stebintys gyventojai piktinasi, kodėl lietuviška produkcija užsienyje gerokai pigesnė. Tiesa, ekonomistai aiškina, kad stebėtis čia nėra kuo. Esą patys gyventojai nesirenka pigiausių produktų ir negaili pinigų išbrangusiems prekės ženklams. Štai užsienyje Lietuvos verslas stengiasi užkariauti naujas rinkas. Dėl to produkciją pardavinėja pigiau.

Jeigu degalinėse kainos nesikeistų, bet už jas būtų galima įsipilti vis mažiau degalų, tą pastebėtų turbūt daugelis vairuotojų. Tačiau, kiek gyventojų atkreipia dėmesį, kad parduotuvėse už, regis, tokias pačias prekes moka panašiai, bet realiai jų nusiperka gerokai mažiau? Apie tai, kodėl maisto pakuotės ir svoris mažėja, o kainos ne, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja prekybos tinklo „Norfa" valdytojos Dainius Dundulis ir kainų lyginimo portalo ...

Nuo maisto brangimo negalintys atsigauti pirkėjai piktinasi dar ir kita prekybininkų gudrybe – mažėjančiomis pakuotėmis. Štai vengrus ir prancūzus parduotuvėse apie tokias prekes įspėja specialūs ženklai. Tačiau Lietuvoje tokių dalykų reikalauti nei vyriausybė, nei vartotojų gynimo valdininkai nesirengia. Dabar raginama luktelėti dar bent metus, kai eurobiurokratai nustatys bendrą europinį standartą. Po užpraeitų metų maisto kainų šoko, pastaruoju metu kainos laikosi panašiame lygyje.

Daliai tėvų vasarą tenka planuoti ne tik atostogas ar keliones, bet dar ir sukrapštyti pinigų vaikų stovykloms. Tuomet mažieji, kol jų tėvai dirba, gali būti palikti kitų suaugusiųjų žinioje, užsiimti naudinga veikla, o vasaros atostogas užpildyti naujomis patirtimis ir įspūdžiais. Tačiau iš tokios gausos variantų išrinkti stovyklą, atitinkančią vaiko lūkesčius ir neviršijančią kainos ribų, gali būti nelengva.

Elektra brangsta antrą mėnesį iš eilės. Energetikai perspėja, kad tai dar ne pabaiga ir kitą mėnesį prognozuoja dar didesnį brangimą. Už elektrą tenka mokėti brangiau, nors Lietuva pasigamina vis daugiau jos iš saulės. Dėl brangstančios elektros energetikai kaltina silpną vėją, per karščius išaugusius šaldymo poreikius ir suomius su švedais, remontuojančius elektros kabelius į Baltijos šalis.

Rekordiškai karšti orai skatina lietuvius pirkti neatsiejamą vasaros saldėsį – ledus. Pasak prekybininkų, palyginus su praėjusiais metais, pardavimai šoktelėjo net iki 40 procentų. Taip pat jie tikina, kad ledų kainos yra kiek sumažėjusios, tačiau gyventojai kaip tik aiškina priešingai – tvirtina, kad ledų kainos yra aukštumose. O Pricer.

Nuo liepos 1 d. įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas, į kurį įtraukti 2035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms. „Kompensuojamųjų vaistų kainynas yra atnaujinamas du kartus per metus, siekiant užtikrinti pacientams gydymą reikalingomis veikliosiomis medžiagomis.

Ar gali būti, kad visame pasaulyje garsus restoranų tinklas sumažino mėsainius arba sumuštinius mūsų šalyje? Bent jau tuo skundžiasi kai kurie jo lankytojai. Tačiau greitojo maisto restoranų tinklo valdytojai tikina, kad nieko nekeitė, nors patys neatskleidžia pigiausių mėsainių svorio.

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka bando atsispirti nuo dugno. Registrų centras skaičiuoja, kad gegužė pirmasis mėnuo, kai butų, namų ir kitų objektų sandorių skaičius pastebimai padidėjo. Tiesa, rinkos ekspertai priduria, kad daryti išvadas dar anksti, esą šiais metais dar gali išsipildyti abu scenraijai: ir rinkos atsigavimo, kas reikštų ženklesnį butų, namų kainų augimą, ir tolimesnio sąstingio.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Praėjus pusmečiui po to, kai lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM) maitinimo įstaigoms buvo grąžintas į 21 proc., atstovai neslepia, kad tampa vis sunkiau išvengti nuostolių. Tad vieni ir toliau kelia kainas, kiti atleidžia darbuotojus, o dalis net ir bankrutuoja. Maitinimo ir gėrimų paslaugų teikimo įmonių apyvarta (be PVM) 2024 m. balandį sudarė 124,1 mln. eurų to meto kainomis, ir, palyginti su 2024 m. kovu, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 0,8 proc.

Lietuvių mėgstami cepelinai per dvejus metus vidutiniškai pabrango pusantro, o dienos pietūs beveik dviem eurais. Negana to, naujausi infliacijos duomenys rodo, kad viešbučių, kavinių, restoranų paslaugos brangsta toliau. Ekonomistus taip pat toliau stebina maisto kainos parduotuvėse, esą dalis produktų galėtų būti pigesni. Tiesa, tai negalioja šokoladui ir kakavos gaminiams, kurie per vieną mėnesį pabrango 11 procentų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Judumo platformos „Bolt“ pavežėjimo paslaugomis dažnai besinaudojantys gyventojai pastebi, kad tuo pačiu metu, iš identiško kelionės taško vykstant į tą patį tikslą, skirtingiems žmonėms paslaugos kaina kartais skiriasi gana ženkliai. Žmonės tvirtina, kad norint sutaupyti visada prieš kelionę reikia tikrinti, kuriam bičiuliui rodo mažesnę pavežėjimo kainą. „Bolt“ vadovas Lietuvoje atskleidė, kodėl taip yra ir nuo ko tai priklauso.

Prasidėjęs vasaros sezonas lietuvius džiugina ne tik šiltais orais, bet ir neretam prasidedančiomis atostogomis. Tautiečiai nesibodi plačiau praverti pinigines ir leisti sau pakeliauti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Naujienų portalui tv3.lt keliautoja, patarimų platformos patssaugidas.lt įkūrėja Giedrė pasakoja apie atostogų įspūdžius Graikijos saloje Evijoje, aptaria maisto, automobilio nuomos ir degalų kainas bei pasidalija patarimais.

Vasarai įsibėgėjus tautiečius kai kur šokiruoja populiaraus patiekalo – šaltibarščių – kainos. Už dubenėlį šaltos sriubos kavinės vidutiniškai prašo 5 eurų, o, norint išskirtinio skonio šaltibarščių su rūkytais agurkais, teks pakloti net 12 eurų. Pasak mūsų kalbintų tautiečių, tokios rožinės sriubos kainos atima žadą, todėl mieliau šaltibarščius jie gamintų namie. Norintiems paskanauti šaltibarščių mieste brangiausiai teks sumokėti Vilniuje.

Įsibėgėjus Europos futbolo čempionatui, aistruoliai Vilniuje renkasi į barus, įrengtas sirgalių zonas aistringai stebėti jų mėgstamiausių komandų rungtynes. Kaip jie pasakoja, daugeliui jų futbolas yra ne tik žaidimas, bet ilgametė tradicija ir galimybė susitikti su draugais. Tačiau pripažįsta – kone pagrindinis žaidimo atributas – alus – yra brangus – už bokalą teks pakloti daugiau nei 5 eurus.

Lietuvos gyventojų atlyginimai ir pensijos toli gražu nesiekia Europos Sąjungos (ES) vidurkio, o ir turto turime kur kas mažiau. Tačiau, kad ir kaip keistai skambėtų, pagal įvairių prekių ir paslaugų vartojimą gyvename geriau nei kai kurių senųjų bendrijos narių gyventojai.

Aukštaitjoje grybautojai džiūgauja – miškuose kepures jau kelia baravykai. Birželį rasti baravykų, anot grybautojų, išties pasitaiko retai. Tiesa, kol kas jų nėra daug. Tad už kilogramą baravykų grybautojai prašo 25 eurų. Tokią kainą išvydę pirkėjai kol kas leidžia sau tik pasigrožėti baravykais. Vos vienas kitas susigundo atverti pinigines. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Panevėžietė Viera nustebo sužinojusi, kad  grybautojai už kilogramą baravykų prašo 25 eurų.

Iškeisti savo gyvenimą ir persikelti į visiškai kitą miestą dėl darbo ne visada yra lengvas sprendimas. Reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių, o bene svarbiausias – išlaidos. Tačiau į kurį tarptautinį miestą emigrantams persikelti yra brangiausia pasaulyje? Jei galvojate, kad Lietuvoje, o ypač Vilniuje, labai brangu, klystate. Mūsų šalies sostinė neįtraukta į brangiausių pasaulio miestų 100-tuką. Ji – 113 vietoje.

Ketvirtadienį net penki restoranai Lietuvoje pirmą kartą istorijoje gavo po „Michelin“ žvaigždę, viena iš jų – žalioji „Michelin“ žvaigždė, suteikta išskirtinai dėl tvarumo. Tv3.lt portalas pasidomėjo, kokius patiekalus ir kainas siūlo šie restoranai. „Michelin“ inspektoriai visus metus keliavo po mūsų šalį ieškodami geriausių restoranų, rašoma „Michelin guide“ svetainėje.

Vėlyvos šalnos, paskui liūtys ir galiausiai ledų kruša – tokie išbandymai šiemet užklupo braškių augintojus. Kai kurie tvirtina, kad ankstyvųjų uogų net neliko ką skinti. Laukai nors ir raudonuoja, bet daug uogų, anot ūkininkų, keliauja tiesiog į kompostą dėl krušos padarytos žalos. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimas pradeda svarstyti mokesčių didinimo planą gynybos fondui. Politikai sutaria tik dėl pelno mokesčio padidinimo verslui, branginti rūkalus ir svaigalus. Dėl kitų mokesčių verda karšti ginčai. Ypač dėl degalų branginimo, po kurio dar labiau pabrangtų visos prekės ir paslaugos. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Seimas pradėjo svarstyti vyriausybės pateiktą mokesčių didinimo gynybai planą. Jame – ir degalų branginimas nuo kitų metų.

Vestuvės – ne tik smagi ir išskirtinė, dažniausiai tik vieną kartą gyvenime rengiama šventė, bet ir brangus malonumas. Vieni daugiau pinigų skiria vakarėliui, kiti verčiau renkasi kokybiškus žiedus su deimantų juostomis, išgraviruotais kalnais ar net mėgstamiausiu maistu. Visgi porų norai ir galimybės skiriasi: vieni išleidžia kelis šimtus, kiti – 1 tūkst. ar daugiau eurų. Juvelyrai paatviravo, kokių prašymų sulaukia iš lietuvių ir kada jų norus tenka net sumažinti.

Siekdama didinti gynybos finansavimą Finansų ministerija nusitaikė į būstų nuomotojus – siūlo naikinti verslo liudijimus tokiems smulkiesiems verslininkams ir taikyti jiems 15 procentų Gyventojų pajamų mokesčio tarifą. Ekspertai sako, kad su didesniais mokesčiais susidūrę nuomotojai gali šią naštą permesti ant nuomininkų pečių, tokiu būdu ir taip aukštos nuomos kainos dar sparčiau šoktų į viršų.

Vos tik stuktelėjus kalendorinei vasarai, kone kiekvienam iš mūsų į galvas stuktelėjo mintis – kur šiemet atostogausime, kur leisime per metus sunkiai uždirbtus ir kojinėse slėptus eurus? Dalis lietuvių kasmet renkasi mylimą pajūrį. Palangoje apsilankė ir TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai. Palangos verslininkai pravėrę savo kavinių, viešbučių duris ir išskėstomis rankomis laukia pinigingų svečių.

Kremliaus režimo propagandistai aiškina, neva Europoje svarbiausių prekių ir paslaugų kainos tokios, kad žmonės yra priversti rinktis tarp šildymo ir maisto, dėl krizės ir infliacijos europiečiai skursta ir pan. Tačiau tokie kliedesiai neturi nieko bendro su realybe, parodė šiemet kalėjime nužudyto opozicionieriaus Aleksejaus Navalno komandos eksperimentas. Už savo algą ir pensiją Lietuvos gyventojai gali nusipirkti daug daugiau nei rusai.

Ketvirtadienį įvyko antras pagal dydį elektros kainos šuolis šiemet. Brangesnė elektra buvo tik per šalčius sausio pradžioje. O labiausiai dėl tokių kainų šuolių turėtų sukrusti tie, kas už elektrą moka pagal išmaniuosius valandinius skaitiklius. Ekspertai tikina, kad staigius kainų šuolius ir aukštas elektros kainas lemia vėjo Europoje trūkumas.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kupiškietis Mindaugas elektra namus aprūpina pagal naujausius energetikos standartus.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai aktyviai naudojosi gegužės „Anekdotas, o ne kaina“ mėnesio pasiūlymais, kurie populiarias ir žinomų prekių ženklų prekes leidžia įsigyti už itin mažą kaina. Juokingos kainos „Maximos“ pirkėjams gegužę padėjo sutaupyti daugiau nei 3,2 mln. eurų. Į prekių vežimus pirkėjai gausiai krovė įvairius gėrimus, ekologišką saulėgrąžų aliejų, vaflinius batonėlius, šašlykus ir kt.

Cepelinai arba didžkukuliai yra vienas iš populiariausių patiekalų, kuriuos maitinimo įstaigose užsisako tiek lietuviai, tiek užsieniečiai, norintys susipažinti su mūsų virtuve. Prasidedant vasarai ir planuojant vasaros keliones, pravartu žinoti, kurių miestų kavinėse cepelinų galima paragauti pigiau, mat ne kiekvienas turi laiko ir įgūdžių jiems gaminti.

Nuo liepos „Vilniaus vandenys“ klientams taikys atnaujintus mėnesinio mokesčio įkainius. Butų ir individualių namų gyventojai mokės 5 euro centais daugiau, o bendrijoms taikomas mėnesinis mokestis nuo liepos mažės 3 euro centais, praneša bendrovė. Mėnesiniu mokesčiu ji vadina geriamojo vandens apskaitos prietaisų ir nuotekų apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio paslaugų kaina. Mokestis daugeliui didėja 6,25–7,57 proc.

Įprasta manyti, kad daugelis dalykų didžiuosiuose miestuose ir ypač sostinėje yra brangesni. Iš dalies taip ir yra, tačiau būtent kebabai šią taisyklę paneigia. Šiuo metu vienas kebabas lavaše su vištiena arba kiauliena, išsineštinai visoje Lietuvoje kainuoja vidutiniškai 4,82 euro, skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra. Kebabų kainos gerokai skiriasi Vilniuje šio turkiško patiekalo kainuoja svyruoja apie 4,7 euro, Kaune – 5,24 euro, o Klaipėdoje – 5,62 euro.

Kaina ta pati, pakuotė identiška, bet produkto kiekis mažesnis – pirkėjai dažnai tik įsigiję prekę pastebi, kad už tą pačią kainą įsigijo mažesnį kiekį, rašoma LSDP pranešime žiniasklaidai.  Seimo Audito komiteto vicepirmininkė, Lietuvos socialdemokratų partijos Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė kreipiasi į Laisvės partijos deleguotą teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, ragindama imtis teisėkūros iniciatyvos, kad vartotojai būtų apsaugoti nuo tokio klaidinimo.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su pernai balandžiu, nukrito 5,0 proc., ketvirtadienį skelbia nacionalinė statistikos tarnyba. Nuosmukis fiksuotas dešimtą mėnesį iš eilės. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 8,4 proc. pigesnė nei pernai balandį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 1,5 proc. (euro zonos – 2,6 proc., kitoms – 0,7 proc.

Prancūzija sugalvojo, kaip užkirsti kelią pirkėjų mulkinimui. Šalis neseniai žengė svarbų žingsnį kovoje su „shrinkflation“ ir įpareigojo nuo liepos 1 d. visus produktus, kurių pakuotė ar parduodamas kiekis mažinami, atitinkamai ženklinti. „Shrinkflation“ – sunkiai į lietuvių kalbą verčiamas terminas, kuris reiškia, kad vartotojas moka tą pačią kainą, tačiau už mažesnę produkto pakuotę. Taip vartotojas gali nepastebėti, kad prekė iš tikrųjų pabrango.