Gyventojai pikti: lietuviškas sviestas Estijoje trigubai pigesnis

Esą patys gyventojai nesirenka pigiausių produktų ir negaili pinigų išbrangusiems prekės ženklams.

Štai užsienyje Lietuvos verslas stengiasi užkariauti naujas rinkas. Dėl to produkciją pardavinėja pigiau.

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Šiauliuose parduotuvėse sutikti gyventojai stebisi maisto kainomis ir sako, kad kai kurių produktų jie tiesiog neįperka:

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Gyventojai piktinasi – kodėl maisto pakuotės ir svoris mažėja, o kainos ne?

Žmonės pyksta, nes maisto pakuotės mažėja: „Žiūrim, kad būtų pigiau, bet išeina brangiau“

Už vieną vaiką – 1045 eurai per savaitę: užimti juos kainuoja kelias algas

„Anksčiau už 15 eurų atėjus „apsiprekindavau“, dabar virš 20.“

„Pieno, grietinės, sūrio man per brangu, aš neįperku.“

„Pieno produktai brangūs, daržovės, bulvės labai brangios, pagrindiniai produktai, kuriuos naudojam, sviestas. Man atrodo, kad viskas pigiau turėtų būti.“

„Vokietijoje yra pigesni pieno produktai, sūriai, pigesni tikrai.“

Mokestis už meilę

O štai kainas stebintis portalas Pricer.lt sulaukė skaitytojo iliustracijos, kur Lietuvos gamintojo sviesto pakelis Estijoje kainuoja kiek daugiau nei eurą. Ta pati prekė su akcija Lietuvoje brangesnė nei užsienyje, o be akcijos šis sviesto pakelis Lietuvoje kainuoja beveik 3 eurus.

Tautiečiai piktinasi, kad už vietinę produkciją tenka pakloti brangiau:

„Lietuvoje žmonės turėtų gauti savo produkciją mažesne kaina.“

„Kitą kartą žiūri, kad netgi lenkiškos tos prekės atvežtos prekės. Mūsų prekės Žemaitijos pieno atvežtos iš lenkų į čia, nes matosi, kas gamintojas yra pigiau.“

„Keista, kad tokioje mažoje šalyje žmonėms tokios kainos. Vokietijoje alkoholio skyrius žymiai pigesnis nei Lietuvoje, Lietuvoje per du kartus daugiau.“

Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas sako, kad vartotojai brangiau moka, nes tiesiog mėgsta lietuvišką produkciją. 

„Mokestis už meilę kaip aš sakau. Lietuvos pirkėjas myli savo lietuvišką produkciją, tuo gamintojas ir naudojasi“, – teigia Petras Čepkauskas. 

Kalti patys pirkėjai

Skirtinga kainodara skirtingose valstybėse nėra naujiena.

„Man teko bendrauti su tiekėjais, nebūtinai pieno, jie sakydavo, Lietuvos rinkoje mes pardavinėjame taip, o eksportui atiduosime savikaina, amortizacija plius įpakavimas, kad tik gamykla naktį dirbtų“, – pasakoja P. Čepkauskas. 

Lietuviškas verslas mažesnėmis kainomis užsienyje bando užkariauti naujas rinkas.

„Mūsų gamintojai investuoja į konkurenciją eksporto rinkose ir tas faktas, kad Lietuvoje ta pati maisto prekė kainuoja gerokai pigiau nei eksporto rinkose, tiesiog reiškia tai, kad eksporto rinkose šita Lietuviška prekė yra parduodama su nuline marža arba su minusu, nes gamintojai investuoja į tos eksporto rinkos paėmimą“, – komentuoja „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. 

Dėl aukštų kainų iš dalies kalti ir patys pirkėjai, kurie patys renkasi ne pigesnį, o brangesnį prekės ženklą, išlaidauja. Būtent todėl verslas nemato priežasčių, dėl ko būtų galima mažinti produktų kainas.

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.