kainos

Metinė infliacija Rusijoje lapkritį pakilo nuo 6,7 proc. mėnesiu anksčiau iki 7,5 proc., pasiekusi aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, parodė federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) paskelbti duomenys.

Biokuras per savaitę Lietuvoje pabrango 3,2 proc., bet jo kaina išliko 13 eurų mažesnė nei tuo pat metu pernai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Grudžio 4-10 dienomis biokuro kaina siekė 22,77 euro už megavatvalandę (MWh), o prieš metus – 35,91 euro. TTF prekybos taške Nyderlanduose kainų vidurkis per savaitę sumažėjo 8 proc. – nuo 44,7 eurų už MWh iki 41,1 eurų.

Pastaraisiais mėnesiais, kone visi maisto prekių tinklai trimituoja apie akyse mažėjančias maisto produktų kainas ir taiko kitus pirkėjų viliojimo triukus, tačiau maisto vartotojai užsukę į prekybos tinklus vietoje žadėto pigumo mato tas pačias kainas.  Apie tai – šiandien TV3 laidoje „Dėmesio centre“.  „Varškė buvo euras, kai pakilo iki 1,30 tai taip ir liko. Nu, ne, nesijaučia“, – laidos žurnalistui teigė pirkėjas.

Dantų tvarkymas ir kitos odontologinės ar burnos higienos paslaugos yra aktualios visiems. Ne paslaptis, kad jos skaudžiai pakrato piniginę. Vis tik yra sąrašas odontologijos paslaugų, kurios Lietuvoje, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), yra nemokamos. Tačiau nemažai gyventojų apie tai tiesiog nežino, nes klinikos galimai juos apgaudinėja.

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Jau po trijų su puse savaičių už rūkalus ir dyzeliną teks mokėti brangiau. Brangs ir alkoholis, mat valdžia nuo Naujųjų didina akcizo mokesčius. Didesnius mokesčius teks mokėti ir už durpes, krosnių kurą, naftos dujas. Valdantieji sako, esą mokesčius kelia taršiems ir sveikatai kenkiantiems produktams. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Šiemet dešimtadaliu pabrangęs alus nuo sausio vėl pabrangs dėl valdančiųjų vykdomo akcizų mokesčių didinimo plano.

Vidutinės degalų kainos per savaitę Lietuvoje pakito skirtingai: benzino kaina sumažėjo 0,7 proc., o dyzelino padidėjo 0,2 procento. Skirtumas tarp šių degalų kainų padidėjo iki 0,04 Eur/l. Pirmą kartą šiais metais degalų vidutinės kainos Lietuvoje yra mažesnės nei Lenkijoje, rašoma  Gruodžio 4-ąją dyzelinas Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,52 Eur/l, o vidutinė benzino kaina siekė 1,48 Eur/l. Nuo spalio pradžios mūsų šalyje benzinas išlieka pigesnis už dyzeliną.

Lietuviai pirkdami elektrą ištisus 4 metus permokėjo valstybinei bendrovei ESO – viso 160 milijonų eurų. O tuos pinigus bendrovė jau išleido dividendams. Tad ESO kiekvienam vartotojui skolinga vidutiniškai po 90 eurų. Tai skelbia Valstybės kontrolė, nusprendusi patikrinti, kas dedasi skandalų krečiamame energetikos sektoriuje.

Neseniai vykęs ir daug ažiotažo sukėlęs Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sostinės derbis netrukus vėl sukvies sirgalius į „Avia Solutions Group“ areną ir prie televizorių ekranų. Sausio 13-ąją abi komandos dar kartą susitiks Vilniaus arenoje, tačiau šįkart nominaliais šeimininkais bus „Wolves“ krepšininkai.  Visgi, dar likus daugiau nei mėnesiui iki derbio, sirgaliai nusistebėjo itin didelėmis bilietų kainomis.

Nuo sausio didėjant reguliuojamai elektros kainos daliai, nepriklausomų tiekėjų siūlomi fiksuotos kainos planai brangs 6–16 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Tiek kainos padidėjo šią savaitę, o jos įsigalios nuo sausio.    Siūlomas 12 mėnesių vienos laiko zonos plano elektros kainas „Ignitis“ padidino apie 13,8 proc., „Enefit“ – 15,9 proc., „Elektrum Lietuva“ – 6,2 proc.

Pastaruoju metu mažėjančios kainos ir defliacija yra grįžimas prie normalių kainų lygio, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Pasak jos, gana ryškus kainų smukimas lapkritį iliustruoja jų grįžimą prie įprasto lygio.

„Juodąjį penktadienį“ pirkėjai tiek fizinėse, tiek internetinėse parduotuvėse stengiasi „medžioti“ geriausias nuolaidas ir prekes įsigyti pigiau. To tikėjosi ir naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojas, tačiau pigu.lt parduotuvėje pamatytos „nuolaidos“ jį išmušė iš vėžių. Besižvalgydamas po pigu.lt parduotuvę kaunietis pastebėjo, kad net su taikoma „nuolaida“ echolotų kainos drastiškai skiriasi nuo oficialaus šių prekių platintojo puslapyje pateiktų kainų. „Pagavom pigu.

Š. m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Apie tai praneša Aplinkos ministerija. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Paleidžiantys žuvis – mokės mažiau Mažiau už leidimus mokės žuvis paleidžiantys žvejai: leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurų metams.

Kalėdų Seneliai ir jų nykštukai, pasitarę su tėvais ir perskaitę mažųjų laiškus, plūsta į parduotuves ir šluoja nuo lentynų dovanas, kurios vėliau atsidurs po eglutėmis. Parduotuvių tinklai pažymi, kad žaislų madas šiemet diktuoja kino naujovės – populiariausi filmai ir animacija. Populiarumo viršūnėse ir interaktyvūs, technologijų valdomi žaislai. Už dovanas mažiesiems tautiečiai negaili nei pusšimčio, nei šimtų eurų ir veikiausiai taupyti nelinkę.

Nors iki Kalėdų dar beveik mėnuo, kai kurie verslininkai jau pradėjo prekiauti kalėdinėmis eglutėmis. Lauke rikiuoja vazonus su gyvais spygliuočiais ir sako jau sulaukia pirmųjų pirkėjų. Dalis skuba ir rezervuoti eglutes, kad jos į namus atkeliautų norimu laiku, o kiti naudojasi eglių nuomos paslauga, kuri vis labiau populiarėja. Prekybininkai aiškina, kad šiemet eglučių kainų beveik nekėlė.

Lietuvoje skundžiamasi neįprastai didelėmis nekilnojamojo turto (NT) kainomis. Jį įsigyti trukdo ir rekordiškai brangios paskolos, kai pinigų palūkanoms tenka pakloti daugiau, nei pačiam būstui. Anot ekspertų, išaugusios būsto palūkanų normos dabar ir yra esminė problema. Jie tikino, kad lietuviai šiaip būstą įpirktų, bet tiesiog negauna paskolų. Pašnekovai neslėpė, kad situacija užsienyje yra panaši, tačiau ten bankai sumažino savo maržas, tad paskolos nebrango taip smarkiai, kaip pas mus.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Estijoje praėjusį mėnesį buvo 20,7 proc. mažesnė nei pernai spalį – 411,4 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Supirkimo apimtys augo 8,7 proc. iki 68,9 tūkst. tonų, iš jų 56,2 tūkst. tonų sudarė aukščiausios rūšies pienas, kurio gamyba ūgtelėjo 8,1 procento. Per mėnesį (spalį, palyginti su rugsėju) supirkimo kainos pakilo vidutiniškai 2 proc., bendroms supirkimo apimtims sumažėjus 2,1 procento.

Kainas praėjusį mėnesį sumažino visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Šis kainų indeksas Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, nukrito 0,9 proc., Latvijoje – 1,6 proc., Estijoje – 0,4 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 8,2 proc., Latvijos – 9,0 proc., Estijos – 3,0 procento.

Naftą išgaunančių valstybių kartelio OPEC+ trečiadienį popiet paskelbtas sprendimas perkelti jų ministrų susitikimą iš lapkričio 26 dienos į 30-ąją sukėlė pasaulinių naftos kainų kritimą daugiau kaip 4 procentais. Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis atpigo beveik 4 proc. iki 79,2 JAV dolerių, o JAV WTI naftos – daugiau nei 4 proc. iki 74,6 dolerio.

Dėl smukusių pieno supirkimo kainų bankrutuojantys ūkininkai valdančiųjų reikalauja 100 milijonų eurų paramos ir reguliuoti pieno supirkimo kainas. Jiems pritaria į Vilnių važiavę ūkininkai iš kitų ES valstybių. Tačiau išgirdę tokius reikalavimus, valdantieji nesileidžia net į kalbas. Ragina ūkininkus kapstytis patiems, kooperuotis, mat smulkiems ūkiams perspektyvų išsilaikyti nemato. Smulkiųjų pieno gamintojų bankrotai Lietuvoje tęsiasi.

Vilniaus valdžia ruošiasi dvigubai pabranginti parkavimą mieste. Sostinės meras Benkunskas aiškina, neva įkainiai atsiliko nuo infliacijos ir nebeatbaido vairuotojų nuo miesto centrinės dalies. Tačiau vairuotojai išgirdę šią naujieną – šokiruoti. Meras kažkodėl dvigubai brangina parkavimą visose zonose, o ne tik centre. Opozicija tvirtina, kad tai tiesiog valdančiųjų pasipinigavimas, mat vairavimo ir parkavimo sąlygos mieste negerėja.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinės benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje per savaitę sumažėjo atitinkamai dviem ir trimis centais, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. Lapkričio 6–13 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,51 euro, vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,52 euro. Degalų kainos šiuo metu Lietuvoje yra iki 18 proc. mažesnės nei prieš metus, o dyzelinis kuras – pigesnis nei Lenkijoje, pastebi LEA.

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų įmonė „Revolut“ 1–2 eurais didina mokamų paslaugų planų kainas, brangs ir kai kurios banko „Luminor“ paslaugos. „Revlut“ plano „Plus“ naudotojams mėnesinis mokestis nuo šiol didinamas euru iki 3,99 euro, o „Premium“ ir „Metal“ kainos didėja dviem eurais, atitinkamai iki 9,99 ir 15,99 euro, ketvirtadienį BNS nurodė „Revolut“. Anot įmonės, padidinus kainas planų naudotojai galės naudotis daugiau paslaugų. Tuo metu standartinis planas lieka nemokamas.

JAV gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, krito 0,5 proc. – stipriausiai nuo 2020-ųjų balandžio, rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Toks negalutinis įvertis prasilenkė su Volstrito analitikų prognozėmis, kurių vidurkis buvo augimas 0,1 proc., pažymi „Trading Economics“. Rugsėjį gamintojai produkciją brangino vidutiniškai 0,4 proc., o ne 0,5 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Lietuvoje jau kurį laiką vyrauja gan keista, daugelio tėvų nesuprantama mada tarp vaikų – tai specifinio prekės ženklo gėrimai, kuriems jie išleidžia paskutines santaupas ar net prašo dovanų gimtadieniams. Visa tai dar neatrodytų taip prastai, jei 0,5 l šio gėrimo nekainuotų beveik 7 eurų. Nuo jų pirkimo vaikams turėtų atgrasyti ir tai, kad dalis šių gėrimų turi kofeino, t. y. yra energiniai, todėl neparduodami nepilnamečiams.

Seimas nusprendė nepratęsti iki šių metų pabaigos galiosiančios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos viešajam maitinimui. T. y. nuo kitų metų už tokias paslaugas vietoje 9 proc. turės būti taikomas standartinis 21 proc. dydžio PVM. Vis tik restoranų atstovai tikina, kad tai esą pakenks ne tik verslams, bet ir gyventojams bei pačiai valstybei, kurios biudžetas praras daug pinigų. Anot jų, taip nužudysime maitinimo sektorių – vėl didės šešėlis, kainos augs ir iki 20 proc.

Dėvėtų drabužių pirkimas – vis labiau populiarėjantis užsiėmimas. Jis leidžia žmonėms ne tik sutaupyti lėšų, tačiau taip pat atrasti originalių, vienetinių daiktų. Visgi, ne visiems pavyksta lengvai aptikti kokybiškus drabužius.

Sulaukę pirmųjų sąskaitų už šildymą spalio mėnesį vilniečiai pakraupo – kai kuriems jos už dvi spalio savaites yra kone 60 procentų didesnės nei pernai. Vilniečiai pikti ir rėžia tiesiai – šilumininkai ir valdžia juos apgavo, mat žadėjo, kad atpigus dujoms ir kitoms žaliavoms, sumažės ir šildymo sąskaitos. Tiesa, šilumininkai atsakomybės kratosi ir teisinasi, kad dėl visko kaltas šaltas ruduo.

Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje praėjusį mėnesį brango, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje – pigo, rodo nacionalinių statistikos tarnybų paskelbti duomenys. Mėnesio infliacija Lietuvoje spalį sudarė 0,3 proc., o mėnesio defliacija Latvijoje ir Estijoje – 0,4 procento. Mažiausia metų (12-os mėnesių) infliacija išliko Latvijoje, didžiausia – Estijoje. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos buvo vidutiniškai 2,8 proc. didesnės nei pernai spalį.

Šiemet devynis mėnesius iš dešimties pirkėjai didžiausio prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse galėjo apsipirkti pigiausiai. Kainas stebinčio portalo „Pricer.lt“ duomenimis, spalio mėnesį pigiausių maisto produktų vidutinio krepšelio kainos reitinge „Maxima“ išliko pirmoje vietoje, užtikrindama lietuviams mažiausias maisto produktų kainas. „Net 89 procentai pirkėjų kasdien į savo krepšelį deda prekę su nuolaida ir sumažinta kaina.

 Išnagrinėjusi Lietuvos pašto prašymą, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) leido didinti universaliosios pašto paslaugos tarifus ir keisti korespondencijos siuntų, siunčiamų Lietuvoje, kainodarą. „Mes tvirtiname didžiausius universaliosios pašto paslaugos tarifus, o Lietuvos paštas turi teisę taikyti ir mažesnius, atitinkančius naudotojų interesus, vykdomos pašto veiklos pobūdį bei patiriamas sąnaudas, tarifus“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininko pavaduotojas Darius Kuliešius.

Tiems, kas nesusidūrė su mirtimi, gali būti sunku įsivaizduoti, ką daryti su velioniu, nuo ko pradėti organizuoti šermenis, laidotuves ir kiek pinigų tam gali reikėti. Laidojimą organizuojančių įmonių atstovės paaiškino visą procesą, ką daryti ir kur kreiptis mirus artimajam. Ne visi žino, kad, pavyzdžiui, neturint šeimos kapo, visame Kauno mieste dėl laidojimo galima kreiptis tik į vienas kapines. Pašnekovės neslėpė, kad visa tai gali kainuoti ir 1,5 tūkst., ir 2 tūkst. eurų.

Gyventojai ir verslas išgyvena nelengvus laikus, o kai kurie ekonominiai rodikliai tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse yra patys blogiausi nuo ankstesnė pasaulinės finansų krizės. Pastebimo padėties gerėjimo artimiausiu metu veikiausiai nesulauksime, o kai kurie gyventojai gali patirti dar daugiau sunkumų, nes mažėjant kainų augimui kur kas labiau pasijus išaugusios paskolų palūkanos.

Daliai lietuvių pasirinkus ieškoti laimės svetur artimieji sunerimsta – kas laukia, kai reikės pargabenti mirusiojo palaikus į Lietuvą. Apie tai informacijos suteikė palaikų pargabenimo įmonės „Tylos kelias“ savininkas Darius Jankauskas. Jis atskleidė, kiek kainuoja parvežti mirusįjį į Lietuvą ir kokių klaidų nevalia daryti. Kaina priklauso nuo šalies Kalbėdamas apie paslaugų įkainius D. Jankauskas teigė, jog šios gali svyruoti priklausomai nuo šalies ir nuvažiuojamo atstumo.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse spalį pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su rugsėju, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis rugsėjį pigo 3,4 proc. (2,35 euro), o palyginti su 2022-ųjų spaliu buvo 9,5 proc. (6,99 euro) pigesnis. Stebimų prekių kainos mažėja trečią mėnesį iš eilės, pastebi portalas, nors yra 20,7 proc. (11,43 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.

Net penkių dienų ilgasis savaitgalis į Palangą pritraukė gausybę žmonių iš visos Lietuvos. Dalis atvyko aplankę kapus, o kai kurie kurorte praleido visas laisvas dienas. Žmones kaip magnetas traukė jūra ir visai nebaidė 10 proc. kilstelėtos viešbučių kainos.  Radviliškietis Daivis su dvimečiu sūnumi Aru į Palangą atvažiavo praleisti ilgojo savaitgalio.

Ketvirtadienį Vilniuje duris atvėręs prekybos tinklas „Maisto Logistikos Centras“ sulaukė būrio pirkėjų. Vieni atėjo tik apsižvalgyti, o kiti – namo tempėsi pilnus krepšius maisto. Žmonės džiaugėsi, kad pavyko apsipirkti pigiau.  Apie tai, ar naujas prekybos centras Lietuvoje sumažins kainas kituose tinkluose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas ir Pricer.

Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje brangs visi alkoholiniai gėrimai ir rūkalai, taip pat ir elektroninių cigarečių skysčiai, kaitinamojo tabako produktai. Už alkoholį gyventojai mokės iki 36 centų daugiau nei moka dabar arba iki 1,02 euro daugiau nei mokėjo 2021 metais. Rūkalai (20 vnt. cigarečių pakelis) ateinančiais metais lietuviams atsieis net iki 47 centų daugiau nei šiuo metu arba iki 1,09 euro daugiau nei buvo 2021 metais.

Lietuvoje kainos auga vis lėčiau. Išankstiniais duomenimis, spalį metinė prekių ir paslaugų infliacija nukrito iki trijų procentų. Pasak ekonomistų, tai lėmė ne tik atpigusios žaliavos, energetiniai ištekliai, bet ir mažėjantis žmonių apetitas. Mat Lietuvos gyventojai perka mažiau: mažmeninės prekybos apyvarta nukrito daugiau nei 2 procentais. Naujausi išankstinės infliacijos duomenys rodo, kad kainos spalio mėnesį kilo.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Lietuvoje degalai kiek atpigo, Estijoje – pabrango, o Latvijoje kainos nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Ne paslaptis, kad korepetitorių kainos auga kaip ant mielių, nes jų paslaugų prireikia vis didesnei daliai mokinių. Be viso to, mokėti šimtus eurų už pamokas, kurių kokybės niekas negali patikrinti, yra dar sunkiau. Viena moteris papasakojo, kad, vedant dukrą pas korepetitorius, rezultatas pasimato tik vėliau. Ir, jei po kelių pamokų išaiškėja, kad korepetitorius dirba nekaip, dešimtys ar šimtai eurų būna išleisti perniek – tenka ieškoti kito mokytojo ir vėl mėginti laimę.

Lietuviai vis dažniau socialiniuose tinkluose stebi ir piktinasi nuotraukomis, kuriose matyti, kad užsienyje tie patys lietuviški gaminiai – sūriai, saldainiai, ledai – kainuoja gerokai pigiau, dažnai net perpus, nei gimtojoje Lietuvoje. Žmonės nesupranta, kodėl tiek už savo produkciją, tiek kitas populiariausių pasaulio prekių ženklų prekes mes mokame daugiau. Nors uždirbame daug mažiau nei, tarkime, Vokietija, kurioje už daugelį prekių žmonės ir moka gerokai mažiau nei lietuviai.

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį, jei ši bus didesnė už vidutinę kainą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, jau praėję metai parodė, kad energijos kainos gali netikėtai išaugti, o tokie neplanuoti pokyčiai turi didelę neigiamą įtaką gyventojų finansinei padėčiai.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais.  Dvidešimt aštuonerių metų Vilniuje gyvenantis Edvinas Genutis – penkerius metus savo veiklą vykdantis kapų meistras, kuris prižiūri, įrenginėja ar rekonstruoja žmonių kapus bei yra „GražūsKapai.lt“ savininkas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.