kainos

160 milijonų eurų elektros vartotojams skolinga valstybinė bendrovė ESO, užuot grąžinusi skolą, išmokėjo beveik dvigubai didesnius dividendus – 260 milijonų. Bendrovės vadovų algos siekia 7 tūkstančius eurų į rankas, o vartotojams skolą ir toliau žada grąžinti tik per 15 metų, tiesa, žada pridėti dar ir palūkanų. Dėl šio skandalo atsakomybės kratosi tiek energetikos ministras, tiek ir ESO vadovybė.

Smunkant metinei infliacijai maisto produktų kainos Lietuvoje galėtų būti dar mažesnės – tam yra palankios sąlygos, tačiau iš inercijos jos išlieka vis dar aukštos, sako banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Pasak jo, žiemą maisto ir energetikos išteklių kainos turėtų dar mažėti, tuo metu ekonomistas Rytis Krušinskas mano, jog jas gali didinti šildymo sezonas bei kalėdinis laikotarpis.  „Kainų kilimas – tarsi membrana, į vieną pusę atsidarė.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba galutinai pritarė sprendimui šio rajono gyventojams nuo spalio 1 d. iki metų galo subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį, jei ši bus didesnė už vidutinę kainą Lietuvoje, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Pasak Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus, jau praėję metai parodė, kad energijos kainos gali netikėtai išaugti, o tokie neplanuoti pokyčiai turi didelę neigiamą įtaką gyventojų finansinei padėčiai.

Pirkėjai dažnai teikia pirmenybę lietuviškiems produktams ne tik todėl, kad palaiko vietinius verslus. Žmonės tikisi lietuviškus gaminius įsigyti pigiau, juk atkrenta transportavimo kaštai, kurie priskaičiuojami atvežtinėms prekės. Tačiau panašu, kad užsienyje lietuviška produkcija pigesnė. Gamintojai ir prekybininkai teisinai, kad kainas nustato atsižvelgdami į rinką, lietuviai daugiau uždirba, todėl ir mokėti už prekes gali daugiau.

Artėjant Lapkričio 1-ajai, žmonės jau ima planuoti, kaip puoš kapą, kokius priežiūros darbus reikės atlikti. Visgi, kitiems išeitimi tampa kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės, kurios už atitinkamą sumą pasirūpina artimųjų kapais.  Dvidešimt aštuonerių metų Vilniuje gyvenantis Edvinas Genutis – penkerius metus savo veiklą vykdantis kapų meistras, kuris prižiūri, įrenginėja ar rekonstruoja žmonių kapus bei yra „GražūsKapai.lt“ savininkas.

Kas penktas lietuvis gyvena žemiau skurdo ribos, prestižinės profesijos atstovai algų kėlimo reikalauja gatvėse, o valdžia kalba apie naujus mokesčius, paliesiančius daugelį Lietuvos gyventojų. Tad dažnam kyla klausimas – kur ta prezidento žadėta gerovės valstybė? Apie tai šalies vadovas Gitanas Nausėda diskutuos TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“. Žodžių junginys „gerovės valstybė“ jau tapo tarsi prezidento Gitano Nausėdos vizitine kortele.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų šalyje ir užsienyje realizuotos produkcijos kainų indekso kritimas per metus rugsėjį sulėtėjo iki 7,7 proc. nuo 8,9 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos penktadienį paskelbti duomenys. Vidaus rinkai skirta produkcija praėjusį mėnesį buvo 12,1 proc. pigesnė nei pernai rugsėjį, o užsienio rinkoms skirta produkcija per metus atpigo 3,2 proc. (euro zonos – 4,5 proc., kitoms – 2,1 proc.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę tapo skirtingos – Lietuvoje degalai kiek brango, Latvijoje – pigo, o Estijoje atpigo tik dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Kainas praėjusį mėnesį kilstelėjo visų trijų Baltijos valstybių pramonės produkcijos gamintojai, o labiausiai – Lietuvos. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, šis kainų indeksas Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., Latvijoje ir Estijoje – 0,7 procento. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju) Lietuvos gamintojai produkciją atpigino vidutiniškai 5,9 proc., Latvijos – 7,7 proc., Estijos – 2,5 procento.

Didmeninių kainų Vokietijoje metinis kritimas rugsėjį pagilėjo iki 4,1 proc. nuo 2,7 proc. rugpjūtį, skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis). Šio kainų indekso metinis nuosmukis fiksuojamas jau šeštą mėnesį iš eilės, o rugsėjį buvo giliausias nuo 2020-ųjų gegužės. „Destatis“ pažymi, jog pagrindinė nuosmukio priežastis – palyginamosios bazės efektas, praėjusiais metais susiformavęs dėl smarkaus kainų ūgtelėjimo karo Ukrainoje fone. Per metus smarkiai krito naftos produktų (19,8 proc.

Nuo antradienio Palangoje pradedamas naujas šildymo sezonas, gera žinia vartotojams – kurorto gyventojams bei įmonėms šiluma šį sezoną bus pigesnė, rašoma savivaldybės pranešime spaudai. „Palangos šilumos tinklai“ šilumą į daugiabučių namų gyventojų būstus bei visiems kitiems, kurie yra šios įmonės klientai, pradės tiekti antradienį, spalio 17 dieną.

Vilniaus miesto savivaldybė ir AB Vilniaus šilumos tinklai šiandien skelbia šildymo sezono pradžią. 2023–2024 m. sezonas pradedamas su 10 proc. mažesne šilumos kaina nei pernai spalį, kuri šiemet yra 8,02 ct/kWh. Prognozuojama, kad kaina turėtų išlikti panašiame lygyje, kai vidurkis siekė 8,01 ct/kWh.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Pedagogų trūkumas, prastėjanti švietimo kokybė, neaiškios reformos ir mokytojų streikai lemia, kad vis daugiau moksleivių be privačių mokamų pamokų išsiversti negali, nors švietimas Lietuvoje ir turėtų būti nemokamas. O jei kyla tokių paslaugų paklausa, auga ir jų kainos. Specialistai pastebi, kad tokio korepetitorių poreikio, kaip šiemet, dar nepamena. Tačiau ir jų paslaugos – nepigios. Pavyzdžiui, už 1 pamoką kai kur prašoma ir 40 eurų.

JAV gamintojų kainų indeksas (PPI) rugsėjį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, pakilo 2,2 proc., rodo Darbo departamento trečiadienį paskelbti duomenys. Augimas – sparčiausias nuo šių metų balandžio, gerokai pranoko agentūros „FactSet“ kalbintų Volstrito analitikų prognozes, kurių vidurkis buvo 1,6 procento. Patikslintais duomenimis, rugpjūtį šio kainų indekso metinis prieaugis siekė 2,0 proc., o ne 1,6 proc., kaip buvo skelbta anksčiau.

Gamintojų produkcijos kainos rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, padidėjo 1,3 proc., o be naftos produktų – 0,5 proc., o per metus – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – sumažėjo atitinkamai 5,9 proc. ir 6,4 proc. Bendram kainų pokyčiui per mėnesį didžiausios įtakos turėjo naftos produktų kainų padidėjimas (4,9 proc.) ir baldų kainų sumažėjimas (1 proc.), skelbia Valstybės duomenų agentūra. Lietuvos rinkoje kainos per mėnesį padidėjo 1,5 proc. (be naftos produktų – 0,7 proc.

Didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse sumažėjo 27 proc. ir visame regione vidutiniškai siekė 65,98 euro už megavatvalandę (MWh), skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. „Elektros energijos kainos mažėjimui Baltijos šalyse daugiausiai įtakos turėjo 104 proc. išaugusi vėjo energijos gamyba regione. (...) Šiaurės šalyse, palyginti su ankstesne savaite, ji sumažėjo tik 1 proc.

Šiemet Lietuvoje rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,5 procento. Daugiausia tam įtakos turėjo degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 procento.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Kartais pasigirsta istorijų, kai prekybininkai vilioja pirkėjus gudraudami, t. y. skelbdami nuolaidas, nors prekės kainos iš tikrųjų nė kiek nesumažina. Šią savaitę tokią menamą 60 proc. nuolaidą pirkėjai pastebėjo ir žinomoje interneto parduotuvėje. Moteris piktinasi, kad taip prekybininkai klaidina pirkėjus, nes prekė su nuolaida „atpigo“ nuo 709 iki... 709 eurų. Verslininkai tikina, kad tai buvo visai ne apgavystė, o tik skirtingų kainų parodymas.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose per tris šių metų ketvirčius atpigo vidutiniškai 5,5 proc., o vien tik rugsėjį – 1,4 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Tokių butų kvadratinis metras praėjusį mėnesį kainavo vidutiniškai 866 eurus. Skelbiama, jog šiemet butų kainos kai kuriuose Rygos „miegamuosiuose“ rajonuose atskirais mėnesiais demonstravo kukliai teigiamą dinamiką, tačiau bendra dinamika buvo lėtas mažėjimas kas mėnesį.

Vis daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje. Kad tai daryti būtų lengviau ir paprasčiau, organizuojami ir nemokami seminarai, padedantys rasti didžiausias ir pigiausias parduotuves, apskaičiuoti atsisiuntimo kainas. Prekes iš Lenkijos parvežančios įmonės pastebi, kad gyventojai prekes Lenkijoje perka ne tik sau, bet jomis prekiauja Lietuvoje. Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.    „Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15-20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,03 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 cento). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė tokią viršutinę ribą.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Praėjusių metų patirtis, kuomet artėjant šildymo sezonui elektros ir dujų kainos šoko į neregėtas aukštumas, verčia galvoti, ko iš žiemos galime tikėtis šiemet. Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ateities elektros kainų tendencijas prognozuoja atsargiai, tačiau privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad šaltasis periodas šiemet, tikėtina, atneš mažiau iššūkių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra.O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Mėgstantys pietų į darbą nesinešti, o valgyti kavinėse ar valgyklose, ieško, kur būtų ir skanu, ir ne per daug brangu. Maitinimo įstaigose kainos šiemet nekilo taip ženkliai kaip pernai, tačiau pietums vis tiek tenka išleisti daugiau. Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur – 7 ar daugiau. Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8–13 proc.

Kai kurių prekių kainos Lietuvoje krenta, tačiau jos vis dar yra nemažos ir daug žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti: prekybos centruose renkasi pigesnes prekes, atsisako ne pirmo būtinumo prekių arba jas perka tik su nuolaida.

Dauguma žmonių privačių detektyvų darbą yra matę tik filmuose, nes Lietuvoje ši paslauga sureguliuota gana neseniai. Tačiau atsiranda tokių, kuriems detektyvo prireikia – ar neištikimybei išaiškinti, ar dingusiam žmogui rasti, ar vagystės kaltininkui atpažinti. Vis tik istorijų šias paslaugas teikiantys asmenys turi prikaupę nemažai: slėpimasis tėvų namuose dėl žmonos dėmesio, santaupų leidimas sekso paslaugas teikiančiam vyrui ar vaikų sekimas dėl jų pačių gerovės.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lietuvoje vidutinė benzino kaina dabar siekia 1,61 Eur/l. Nors Lietuvoje degalų kainos yra 0,12–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais. Lenkijoje degalai dabar yra 0,20–0,22 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vasaros pabaigoje, prieš mokslo metus, nekilnojamojo turto (NT) nuomos rinka būna aktyviausia – atsilaisvina dalis prieš tai nuomotų butų ir ieškoti naujų namų pradeda į didžiuosius miestus atsikraustantys studentai. Dėl to esą sukyla ir kainos. Specialistai pastebi, kad studentai dažniausiai ieško arba 1 kambario, arba 3–4 kambarių butų, kur galėtų gyventi keliese. Vis tik didžiąją dalį skelbimų sudaro 2 kambarių butai.

Nors Maniloje vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate visas pagrindinis dėmesys yra sutelktas į jau lemiamas kovas aikštėje, bet visada įdomu ir aplinka, kurioje esi. Gyvenant Maniloje netrūksta kontrastingų vaizdų, įdomių transporto priemonių. Pragyvenimos lygis čia nėra aukštas, tad kainos, bent jau mums, atvykėliams, labai įkandamos. Žinoma, priklauso į ką atkreipsi dėmesį.  Maniloje vyrauja japoniško modelio automobiliai.

Kone brangiausio Lietuvos kurorto – Nidos – verslininkai džiaugiasi – net augant ir taip kosminėms kainoms jie klientų nepritrūko, tad dabar skaičiuoja uždirbtus pelnus. O tautiečių vykti į Nidą neatbaido nei įvažiavimo mokestis, nei brangesni keltų bilietai. Vien lengvųjų automobilių šiemet į Neringą įvažiavo pustrečio tūkstančio daugiau nei pernai. Nors kalendoriuje jau ruduo, Nidoje kaitina saulė, būriais vaikštinėja ar dviračiais važinėja turistai, dar į marias tikisi išplaukti jachtos.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ šiemet fiksuoja gerokai išaugusias naujų ir sugrįžusių klientų gretas. Bendrovės teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti, nes klientai įvertino ženkliai pagerėjusią paslaugų kokybę bei tai, kad už tą pačią kainą gaunama daugiau naudų.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Senukai“ sumažino kainas daugiau kaip 7 tūkst. prekių. Šiuo sprendimu siekiama vartotojams ir verslo klientams padėti lengviau įveikti neapibrėžtumo laikotarpį. „Itin daug dėmesio skiriame mūsų klientų poreikiams. Atsižvelgę į juos ir vertindami ekonominę situaciją, šiuo sprendimu siekiame padėti klientams taupyti įsirengiant ar atnaujinant namus, įsigyjant kitų reikalingų prekių.

Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių. Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.

Vilniaus ir Palangos savivaldybėse mažiausiai dešimt kartų padidintos saugotinų želdinių atkuriamosios vertės kartu didins ir nekilnojamo turto (NT) kainas, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.