kainos

Kartais pasigirsta istorijų, kai prekybininkai vilioja pirkėjus gudraudami, t. y. skelbdami nuolaidas, nors prekės kainos iš tikrųjų nė kiek nesumažina. Šią savaitę tokią menamą 60 proc. nuolaidą pirkėjai pastebėjo ir žinomoje interneto parduotuvėje. Moteris piktinasi, kad taip prekybininkai klaidina pirkėjus, nes prekė su nuolaida „atpigo“ nuo 709 iki... 709 eurų. Verslininkai tikina, kad tai buvo visai ne apgavystė, o tik skirtingų kainų parodymas.

Butai Latvijos sostinėje sovietmečiu statytuose nerenovuotuose daugiabučiuose per tris šių metų ketvirčius atpigo vidutiniškai 5,5 proc., o vien tik rugsėjį – 1,4 proc., skelbia rinkos tarpininkė „Arco Real Estate“. Tokių butų kvadratinis metras praėjusį mėnesį kainavo vidutiniškai 866 eurus. Skelbiama, jog šiemet butų kainos kai kuriuose Rygos „miegamuosiuose“ rajonuose atskirais mėnesiais demonstravo kukliai teigiamą dinamiką, tačiau bendra dinamika buvo lėtas mažėjimas kas mėnesį.

Vis daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje. Kad tai daryti būtų lengviau ir paprasčiau, organizuojami ir nemokami seminarai, padedantys rasti didžiausias ir pigiausias parduotuves, apskaičiuoti atsisiuntimo kainas. Prekes iš Lenkijos parvežančios įmonės pastebi, kad gyventojai prekes Lenkijoje perka ne tik sau, bet jomis prekiauja Lietuvoje. Įmonės, siunčiančios prekes iš Lenkijos, „We pack“ vadovė Indrė sakė, kad labai dažnai sulaukia klientų skambučių ir klausimų.

Institucijoms prognozuojant iki penktadalio pigesnį būsimą šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vadovas sako, kad šildymas ne visoje Lietuvoje bus 20 proc. pigesnis.    „Kiekviename mieste situacija yra skirtinga, todėl tokio visuotinio atpigimo – 15-20 proc. kiekviename mieste turbūt negalima tikėtis“, – BNS trečiadienį sakė Valdas Lukoševičius.

Kol vieniems indaplovė bute yra prabanga, kitiems nuosavas SPA, kiaurą parą budinti apsauga ar net grįžimas namo privačiu lėktuvu yra paprasčiausia kasdienybė. Vos keli metrai iki upės ar jūros, vakarėliams ar vynui skirti rūsiai, 200 kv. m. plotą viršijančios terasos ir moderniausi interjero sprendimai – tv3.lt redakcija pasidomėjo, ką galima rasti brangiausiai pardavinėjamuose būstuose Lietuvoje.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ elektros perdavimo aukštos įtampos tinklais paslaugos kainos viršutinė riba kitąmet bus 1,329 cento už kWh – 2,03 karto didesnė nei nustatyta šiemet (0,654 cento). Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį nustatė tokią viršutinę ribą.

Butų Estijos sostinėje vidutinė kaina, patvirtinta pirkimo-pardavimo sandoriais, praėjusį mėnesį buvo 2,9 proc. didesnė nei ankstesnį mėnesį – 3047 eurai už kvadratinį metrą, pranešė Estijos žemės departamentas. Per metus (praėjusį mėnesį, palyginti su pernai rugsėju) butai Taline pabrango vidutiniškai 3 procentais. Kainų mediana per mėnesį pakilo 0,7 proc., per metus – 1,5 proc. iki 2806 eurų už kvadratinį metrą. Sandorių per mėnesį sumažėjo 4 proc., per metus – 5,5 proc.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Keturis mėnesius Lietuvoje mažėjusios prekių ir paslaugų kainos rugsėjį vėl šovė į viršų – valstybės duomenų agentūra vėl užfiksavo mėnesinę beveik vieno procento infliaciją. Nors iki praėjusių metų infliacijos rekordų toli, ekspertai atkreipia dėmesį į naujas tendencijas – Lietuvos gyventojai savo finansinę padėtį vertina pozityviau nei anksčiau, bet pinigus leidžia atsargiau.

Lietuvos bankas beda pirštu į rekordiškai aukštas maisto kainas ir žeria kritiką prekybininkams. Pasak banko vadovo Gedimino Šimkaus, jeigu tik norėtų, prekybininkai galėtų sumažinti prekių kainas, mat galimybių tam tikrai yra. Lietuvos bankas taip pat atnaujino ir ekonomines prognozes bei prakalbo apie „amerikietiškus kalnelius“. Esą šie metai bus geresni nei tikėjosi specialistai, tačiau kitąmet ekonomika augs lėčiau, nes Europa vis labiau jaus aukštų palūkanų naštą.

Praėjusių metų patirtis, kuomet artėjant šildymo sezonui elektros ir dujų kainos šoko į neregėtas aukštumas, verčia galvoti, ko iš žiemos galime tikėtis šiemet. Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ateities elektros kainų tendencijas prognozuoja atsargiai, tačiau privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigia, kad šaltasis periodas šiemet, tikėtina, atneš mažiau iššūkių.

Šį mėnesį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 Eur/kWh be PVM – tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos agentūra.O už dujas Lietuvos gyventojai šiuo metu priversti mokėti maždaug trečdaliu brangiau nei jos kainuoja rinkoje. Taip nutiko, nes „Ignitis“ užsipirko brangių dujų.

Įvairūs būreliai vaikams ir jaunimui yra itin svarbi jų ugdymo dalis. Vis tik užsiėmimų kainos kyla kiekvienais metais – šiemet kai kur pakilo 5 ar net 14 eurų per mėnesį. Šiuo atveju padėtų visiems vaikams siūlomas dalinis finansavimas, tačiau ne visi būreliai pasiryžta tą suteikti. Tėvai pasidalino, kad geri būreliai gali nekainuoti ir 10 eurų per mėnesį, tačiau didžioji dalis atsieina bent 30 eurų, kiti siekti ir 70 eurų.

Mėgstantys pietų į darbą nesinešti, o valgyti kavinėse ar valgyklose, ieško, kur būtų ir skanu, ir ne per daug brangu. Maitinimo įstaigose kainos šiemet nekilo taip ženkliai kaip pernai, tačiau pietums vis tiek tenka išleisti daugiau. Daug kur Lietuvoje sriubų kainos dažnai dar nesiekia 2 eurų, tačiau antras patiekalas gali kainuoti ir 7 eurus. Perkant abu, vienur galima išleisti ne daugiau kaip 3 eurus, kitur – 7 ar daugiau. Maitinimo įstaigų atstovai neslėpė, kad kainos kilo 8–13 proc.

Kai kurių prekių kainos Lietuvoje krenta, tačiau jos vis dar yra nemažos ir daug žmonių ieško būdų, kaip sutaupyti: prekybos centruose renkasi pigesnes prekes, atsisako ne pirmo būtinumo prekių arba jas perka tik su nuolaida.

Dauguma žmonių privačių detektyvų darbą yra matę tik filmuose, nes Lietuvoje ši paslauga sureguliuota gana neseniai. Tačiau atsiranda tokių, kuriems detektyvo prireikia – ar neištikimybei išaiškinti, ar dingusiam žmogui rasti, ar vagystės kaltininkui atpažinti. Vis tik istorijų šias paslaugas teikiantys asmenys turi prikaupę nemažai: slėpimasis tėvų namuose dėl žmonos dėmesio, santaupų leidimas sekso paslaugas teikiančiam vyrui ar vaikų sekimas dėl jų pačių gerovės.

Per savaitę degalų vidutinės kainos Lietuvoje padidėjo: benzinas pabrango 1 proc., dyzelinas – 2,3 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Lietuvoje vidutinė benzino kaina dabar siekia 1,61 Eur/l. Nors Lietuvoje degalų kainos yra 0,12–0,19 Eur/l mažesnės nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau benzino vidutinė kaina Lietuvoje yra didžiausia šiais metais. Lenkijoje degalai dabar yra 0,20–0,22 Eur/l pigesni nei mūsų šalies degalinėse.

Nors prekių kainos krenta 5 mėnesius iš eilės, gyventojai – vis tiek nepatenkinti. Ir ne veltui - sumos vis dar yra 20 proc. didesnės nei pernai. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai vis dažniau renkasi pigesnius produktus, ne pirmo būtinumo prekes perka tik su nuolaida. Vis tik pirkėjai perka daugiau užkandžių, putojančio vyno ar nealkoholinio alaus.

Lietuvoje antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 2,4 procento. Naujos statybos būstai pabrango 2,1 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 2,5 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,3 procento. Ankstesnės statybos būstai pabrango 2,5 proc., iš jų daugiabučiuose namuose – 3 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,1 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vasaros pabaigoje, prieš mokslo metus, nekilnojamojo turto (NT) nuomos rinka būna aktyviausia – atsilaisvina dalis prieš tai nuomotų butų ir ieškoti naujų namų pradeda į didžiuosius miestus atsikraustantys studentai. Dėl to esą sukyla ir kainos. Specialistai pastebi, kad studentai dažniausiai ieško arba 1 kambario, arba 3–4 kambarių butų, kur galėtų gyventi keliese. Vis tik didžiąją dalį skelbimų sudaro 2 kambarių butai.

Nors Maniloje vykstančiame pasaulio krepšinio čempionate visas pagrindinis dėmesys yra sutelktas į jau lemiamas kovas aikštėje, bet visada įdomu ir aplinka, kurioje esi. Gyvenant Maniloje netrūksta kontrastingų vaizdų, įdomių transporto priemonių. Pragyvenimos lygis čia nėra aukštas, tad kainos, bent jau mums, atvykėliams, labai įkandamos. Žinoma, priklauso į ką atkreipsi dėmesį.  Maniloje vyrauja japoniško modelio automobiliai.

Kone brangiausio Lietuvos kurorto – Nidos – verslininkai džiaugiasi – net augant ir taip kosminėms kainoms jie klientų nepritrūko, tad dabar skaičiuoja uždirbtus pelnus. O tautiečių vykti į Nidą neatbaido nei įvažiavimo mokestis, nei brangesni keltų bilietai. Vien lengvųjų automobilių šiemet į Neringą įvažiavo pustrečio tūkstančio daugiau nei pernai. Nors kalendoriuje jau ruduo, Nidoje kaitina saulė, būriais vaikštinėja ar dviračiais važinėja turistai, dar į marias tikisi išplaukti jachtos.

Didžiausia metų (12-os mėnesių) infliacija Baltijos valstybėse rugpjūtį buvo Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. Lietuvoje praėjusį mėnesį vartojimo prekės ir paslaugos buvo vidutiniškai 6,2 proc. brangesnės nei pernai rugpjūtį. Latvijoje vartojimas per metus pabrango 5,4 proc., Estijoje – 4,6 procento. Rugpjūtį Lietuvoje, ketvirtą mėnesį iš eilės, užfiksuota mėnesio defliacija – vartotojų kainų indeksas per mėnesį nukrito 0,2 procento.

Visapusę daugiabučių namų priežiūrą vykdantis „Mano BŪSTAS“ šiemet fiksuoja gerokai išaugusias naujų ir sugrįžusių klientų gretas. Bendrovės teigimu, tokį rezultatą pavyko pasiekti, nes klientai įvertino ženkliai pagerėjusią paslaugų kokybę bei tai, kad už tą pačią kainą gaunama daugiau naudų.

Didžiausias Baltijos šalyse statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklas „Senukai“ sumažino kainas daugiau kaip 7 tūkst. prekių. Šiuo sprendimu siekiama vartotojams ir verslo klientams padėti lengviau įveikti neapibrėžtumo laikotarpį. „Itin daug dėmesio skiriame mūsų klientų poreikiams. Atsižvelgę į juos ir vertindami ekonominę situaciją, šiuo sprendimu siekiame padėti klientams taupyti įsirengiant ar atnaujinant namus, įsigyjant kitų reikalingų prekių.

Atsisakyti vieno ir dviejų centų monetų ir apvalinti kainas Lietuva galėtų jau po mažiau nei 2 metų. Lietuvos bankas toliau aiškina, kad smulkūs centai valstybei daro tik nuostolį, žmonės juos išmėto ar kaupia namie, nes nenori nešiotis ir plėšyti piniginių. Visgi patys pirkėjai, nors ir skundžiasi centais, mano, kad prekybininkai nenusiskriaus ir sugebės kainas apvalinti savo naudai. Planui nebekaldinti vieno ir dviejų centų monetų nepritaria ir smulkusis verslas bei profsąjungos.

Vilniaus ir Palangos savivaldybėse mažiausiai dešimt kartų padidintos saugotinų želdinių atkuriamosios vertės kartu didins ir nekilnojamo turto (NT) kainas, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Žadama, kad nuo 2025 metų atsiskaitant grynaisiais, jūsų prekių krepšelio suma bus apvalinama iki 5 arba 10 centų. Lietuvos bankas tikina, kad šis sprendimas padės sutaupyti ir sumažinti 1 ir 2 centų monetų cirkuliaciją apyvartoje, šių monetų bus kaldinama mažiau, o galiausiai jų iš viso neliks apyvartoje. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento atstovė Edita Lisinskaitė teigė, nuo 2025 metų gegužės 1 d. žadama pradėti apvalinti galutinę pirkinių krepšelio sumą.

Lietuvių algos toliau didėja ir jau pasiekė apvalią sumą – 2000 eurų. Tačiau atskaičius mokesčius, ši alga yra trečdaliu mažesnė, tad gyventojų neguodžia. Didesnėmis algomis lietuviams neleidžia pasidžiaugti ir infliacija, o perkamoji galia, anot ekonomistų, į prieškrizinį lygį sugrįš tik kitais metais. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiemet auga kas mėnesį vidutiniškai po procentą ir vasaros viduryje pasiekė 2000 eurų. Tai skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Šiandien Lietuvoje – ne tik kalendorinis ruduo, bet ir mokslo metų pradžia. Ne paslaptis, kad kai kuriems tėvams vaikų paruošimas mokyklai yra nemenkas iššūkis, o kanceliarinėms prekėms ir kitoms reikmėms tenka stipriai patuštinti kišenes. Atėjus naujiems mokslo metams portalas tv3.lt pasidomėjo, kiek tėvams kainavo į mokyklą paruošti savo vaikus, kokias kainas ir pasiūlymus mokyklinukams šiemet paruošė prekybos tinklai Lietuvoje.

Didžiausią degalinių tinklą Lietuvoje valdanti „Viada“ jungiasi prie „Circle K“ iniciatyvos ir šiandien nuo 14 iki 17 val. mažina degalų kainas 20 ct litrui. Akcija galioja visoms degalų rūšims. Lojalumo programos dalyviams bei visų tinkle aptarnaujamų nuolaidų kortelių turėtojams papildomos nuolaidos taip pat bus taikomos. „Artėjantys mokslo metai išties atneša ir nemažai rūpesčių.

Maistas Lietuvoje per dvejus metus pabrango 45 proc. Labiau už kitus produktus brango vištų kiaušiniai, kurių kaina šoktelėjo daugiau nei dvigubai. Kainų stebėtojai tikina, kad gamintojai ir prekybininkai galėtų kainas sumažinti ne procentu, o net keliasdešimčia procentų, tačiau to nedaro, nes siekia pripratinti pirkėjus prie aukštų kainų. Ekonomistai aiškina, jog ne viskas taip paprasta, o gamintojai vardija aibę priežasčių, kodėl piginti prekių negali.

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, jog didina bazinę palūkanų normą ketvirčiu procentinio punkto, siekdamas pažaboti didelę infliaciją. Norma didinama iki 4 proc. – aukščiausio nuo 2008 metų lygio. Pasak centrinio banko, infliacija, kuri liepą pasiekė 5,4 proc., „kiek sumažėjo, bet tebėra didelė ir gerokai viršija tikslinį“ 2 proc. lygį. „Kad infliacija vėl pasiektų tikslinį lygį, reikia šiek tiek didesnės palūkanų normos“, – teigiama centrinio banko paskelbtame pranešime.

Po dizainerio Juozo Statkevičiaus pasipiktinimo Palangos paplūdimiams nešvara, socialiniuose tinkluose sujudo ir kiti gyventojai. Žmonės nirsta dėl Palangoje mąžtančių viešųjų tualetų. J. Statkevičius dar seniau minėjo, kad poilsiautojai yra priversti gamtinius reikalus atlikti kopose arba jūroje, o dėl smarvės neįmanoma ilsėtis. Jis priduria, kad ši problema išlieka jau 30 metų ir prašo greičiau reaguoti.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse nuo 2021 metų brango trečdaliu, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su 2021 metų liepa, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis šių metų liepą brango 32 proc. (17,12 eurų). Daugiausiai krepšelio kainą didino „Iki“ – 42,9 proc. (kaina didėjo 23,13 eurų), antroje vietoje „Maxima“ – 35,5 proc. (17,02 eurų), trečioje „Lidl“ – 30,2 proc. (15,67 eurų), ketvirtoje „Rimi“ – 25,8 proc.

Lenkijos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laikotarpiu pernai, smuko 0,5 proc., parodė šalies statistikos tarnybos paskelbti išankstiniai duomenys. Metinis nuosmukis antrąjį ketvirtį buvo didesnis negu pirmąjį ketvirtį, kuomet sudarė 0,3 proc., ir didesnis už rinkoje prognozuotą vidutiniškai 0,3 proc.

Eksportuotų prekių kainos birželį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, sumažėjo 8,7 proc., importuotų prekių – 13,3 procento. Per mėnesį – birželį, palyginti su geguže – eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,3 proc., importuotų – sumažėjo 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Iš eksportuotų prekių labiausiai – 26,5 proc. – per mėnesį pabrango elektra. Transporto priemonių kėbulai, priekabos ir puspriekabės pabrango 12 proc., betono, cemento ir gipso gaminiai – 9,1 proc.

Šį rugsėjį išleisti pirmoką į mokyklą gali vidutiniškai kainuoti 375 eurus. Tai maždaug 7 proc. brangiau nei praėjusiais metais. Vyresnių klasių moksleiviui, kuriam nereikia uniformos ar sportinės aprangos, išsiruošti į mokyklą šįmet turėtų pakakti nuo 70 iki 120 eurų sumos. „Swedbank“ Finansų instituto atliekami kasmetiniai skaičiavimai rodo, kad nors daugelis kanceliarinių prekių kainuoja vienaženkles sumas apskaičiuojamas mokyklinių prekių krepšelis apima daugiau kaip 40 kategorijų.

Keliautojas Ramūnas Tepliakovas su naujienų portalu tv3.lt sutiko pasidalinti įspūdžiais iš Farerų salų. Ši įspūdinga salų grupelė rikiuojasi prie šiaurės Atlanto vandenyno, tarp Škotijos ir Islandijos. Šios salos buvo atrastos dar viduramžiais. Vyras sako, kad į salas galima patekti dviem būdais: lėktuvu ir automobiliu. Būtent todėl R. Tepliakovas ir pasirinko keliauti savo nuosavu automobiliu.

Paprastas atostogų įkarštis ar rimtas perspėjimo signalas? Nekilnojamojo turto rinkos ekspertai ieško paaiškinimų, kodėl liepos mėnesį ištiko tikras butų sandorių įšalas. Lyginant su pernykščiu vidurvasariu, butų žmonės nupirko beveik ketvirtadaliu mažiau. Liepos mėnesį, palyginti su metais anksčiau, butų pardavimo sandorių sumažėjo kone ketvirtadaliu. Tokio nuosmukio nesitikėjo net nekilnojamojo turto plėtotojai.

Vasarai artėjant į pabaigą, lietuviai grįžta iš atostogų ir neretai pasakoja, kad poilsį renkasi svetur, nes kainos Lietuvos kurortuose kandžiojasi, o oras mūsų pajūryje – nenuspėjamas. Pastebima, kad vis dažniau atostogauti lietuviai traukia ne tik į „viskas įskaičiuota“ viešbučius Turkijoje, bet ir europiečių pamėgtas vietas Senajame žemyne.

Metinė infliacija Lenkijoje liepą tebebuvo dviženklė, nors ir pasiekė žemiausią per beveik pusantrų metų lygį, parodė šalies statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti galutiniai duomenys. Metinė infliacija, birželį siekusi 11,5 proc., liepą, kaip ir skelbta preliminariai, smuko iki 10,8 proc., nusileidusi žemiausiai nuo 2022 metų vasario, rašo portalai „Trading Economics“ ir „RTT News“. Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų metinis augimo tempas liepą sulėtėjo nuo 17,8 proc.

JAV ūkio augimas ir darbo užmokesčio didėjimas turėtų būti „atsparumo šaltinis“, net jei ekonomika ir toliau vės, sako šalies iždo sekretorė Janet Yellen. „Vis dar manau, kad yra kelias toliau mažinti infliaciją ir kartu išlaikyti sveiką darbo rinką“, – sakoma penktadienį paskelbtose jos kalbos, kurią ji šią savaitę sakys Nevadoje, ištraukose. „Nors esama rizikos, kol kas turimi įrodymai rodo, kad mes einame tokiu keliu“, – pridūrė J. Yellen.

Didmeninės kainos Vokietijoje liepą smuko ketvirtą mėnesį iš eilės, parodė šalies statistikos tarnybos pirmadienį paskelbti oficialūs duomenys. Didmeninės kainos praėjusį mėnesį, palyginti su tuo pat mėnesiu pernai, smuko 2,8 proc. ir metinis nuosmukis buvo kiek mažesnis negu birželį, kuomet sudarė 2,9 proc., rašo portalai „Trading Economics“ ir „RTT News“. Metinį kainų smukimą daugiausia lėmė 20,8 proc. per metus kritusios didmeninės naftos produktų kainos.

Birželį Lietuvoje atlikta statybos darbų už 500,8 mln. eurų (to meto kainomis) – 11,8 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, tačiau 0,5 proc. mažiau nei gegužę, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 94,3 mln. eurų – 20,1 proc. mažiau nei prieš metus, negyvenamųjų pastatų – už 158,8 mln. eurų – 4,4 proc. mažiau, o inžinerinių statinių – už 247,7 mln. eurų – 43,3 proc. daugiau. Per mėnesį pastatų statybos darbų atlikta 9,5 proc.

Sodybos dažnai būna emocinis pirkinys, kurį lemia gamtos ilgesys ir šilti orai, tad vasarą jų pirkimas suaktyvėja, pastebi specialistai. Vis tik jie pataria neskubėti ir atsižvelgti į tam tikras detales, dėl kurių vėliau gali kilti problemų. Ekspertų teigimu, svarbu apsispręsti, kam sodyba bus skirta: poilsiui vasarą, nuolatiniam gyvenimui ar verslui. Nuo to priklauso ir kaina – paprastam vasarnamiui galima išleisti ir keliolika tūkstančių, o siekiant nuomoti – šimtus tūkstančių eurų.

Vokietijoje vienas prekybos centras pirkėjus pasitiko ypatingomis akcijomis, per kurias jie pinigų visai nesutaupo. Prekybos tinklas kainas ne sumažino, bet padidino. Ir viskas tam, kad parodytų pirkėjams, kokia yra šių produktų kaina gamtai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Nors su infliacija kovojantys lietuviai parduotuvėse ieško akcijų, kad galėtų įsigyti pigesnių produktų, vokiečiai per akcijas kai kur turi mokėti bene dvigubai brangiau.

Lietuvoje pinga maistas, tačiau tai vyksta itin lėtai. Kainų stebėtojai akcentuoja, kad prekybininkai per dažnai giriasi mažėjančiomis kainomis, nors prieš metus maistas buvo pigesnis nei dabar. Kovą su brangiu maistu žada ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jo patarėjai prakalbo, kad kovojant su skurdu Lietuvai reikia iš naujo apsvarstyti laikinas PVM lengvatas būtiniausiems maisto produktams.

Yra buvę atvejų, kuomet prekeiviai skelbia apie nupigintas prekes, tačiau pažvelgus po raudonai paryškintomis „mažesnėmis“ kainomis galima rasti seną kainą, kuri yra lygiai tokia pati, kaip tariamos nuolaidos metu. Vis tik raudoni kainolapiai ne visada rodo laikiną akciją – pirkėjai skatinami neapsigauti, kad būtų išvengta nesusipratimų.