Į tv3.lt portalą kreipėsi Aldonos vardu prisistačiusi pensininkė, kuri nuogąstavo dėl būsimos daugiabučio namo renovacijos. Moteris nurodė, kad su renovacija nesutiko, tačiau balsų „už“ vis tiek užteko.
Ji neslėpė savo baimės dėl to, kad teks mokėti didelius pinigus renovacijai. Ir teiravosi, ar po renovacijos ji nepraras dar ir šildymo kompensacijos, mat net ir dabar su menka pensija išgyventi sunku.
Pasirodo, kad scenarijai gali būti du: vienais atvejais šildymo kompensacija ne tik nemažės, bet dar bus ir 100 proc. apmokamos renovacijos išlaidos. Kitais atvejais priešingai – kompensacija bus sumažinta dvigubai, o po to – išvis neskiriama.
Štai ko reikia, norint renovacijos
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai.
Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne.
Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti – priimtas.
Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina – kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai.
Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų.
Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.
Kaip vyksta ir nuo ko priklauso mokėjimas
V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai.
O kai daugiabutis – baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos.
Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias – visi kiti darbai.
Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą – kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas – ne.
Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.
„Įmokas savininkai pradeda mokėti, kai yra baigiama renovacija, mes išmokame valstybės paramą ir savininkai gauna mokėjimo grafiką. Kredito sutartį visų savininkų vardu pasirašo namo administratorius. Kreditas yra suteikiamas 20 metų su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis.
Ir sąlygos yra gan neblogos, sakyčiau, lengvatinio kredito. Kadangi galima iškart grąžinti visą sumą, jeigu asmuo turi tų pinigų – jokios sankcijos netaikomos. O galima grąžinti ir dalimis – taip pat jokios sankcijos nėra taikomos“, – dėstė APVA projektų vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai – įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas.
500 ar 800 eurų už 1 kv. m. – mokėti turi visi
V. Trakimavičius neslėpė, kad labai dažnai užduodamas klausimas – kiek vidutiniškai kainuoja namo renovacija – atsakymo neturi.
Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui.
„Pavyzdžiui, fasadas gali būti ventiliuojamas, gali būti tinkuojamas. Jei savininkai pasirenka tinkuojamą fasadą, tai jis yra 30 proc. pigesnis, nei ventiliuojamas.
Taip pat priklauso nuo laikotarpio. Jeigu, sakykime, namas buvo pradėtas renovuoti 2020 m., tai kaina prasideda nuo 500 eurų 1 kv. m. O, pagal dabar teikiamus investicijų planus, A klasei kaina šokteli iki 800 eurų ir daugiau už 1 kv. m.“ – vardijo pašnekovas.
Jis pridūrė, kad kainos – skirtingos, nes keičiasi ir pačių priemonių kainos, ir reikalavimai. Pavyzdžiui, A klasei yra privaloma keisti visus langus, todėl iš karto išauga ir kaina.
APVA atstovas pabrėžė, kad nurodytos kainos nieko neatspindi ir yra visiškai netikslios, nes kiekvienu atveju gali skirtis.
Vis tik hipotetiškai laikant, kad renovacija gali atsieiti 500 ar 800 eurų už 1 kv. m., galima paskaičiuoti, kad, turint 50 kv. m. ploto butą, vien už bendrąsias investicijas buto savininkui teks susimokėti 25 tūkst. ar 40 tūkst. eurų (neskaitant langų keitimo, balkonų įstiklinimo ir rekuperatorių įrengimo).
V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.
Kada apmoka visą kreditą, o kada nebeskiria kompensacijos?
Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip:
„Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė – jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“
Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc.
O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.
„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą.
O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, – komentavo SADM.
Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą.
Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas.
T. y., kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – 50 kv. m.; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. m.; antram – 12 kv. m.; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. m.
„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, – pridūrė atstovai.
Kaip apskaičiuojamas šildymo kompensacijos dydis?
SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP – 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP – 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 352 eurus kiekvienam šeimos nariui.
O, jeigu gyventojas – tik vienas, iš jo pajamų per mėnesį atimami 528 eurai.
„Pavyzdžiui, vienas gyvenantis senjoras gauna 644 eurų senatvės pensiją. Jis už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 11,60 euro už būsto šildymą (644 – 528 = 116). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) jam bus kompensuojamos 100 proc.
Jei, pavyzdžiui, dviejų senjorų šeima bendrai gauna 1288 eurų senatvės pensijos, už būsto šildymą pagal savo pajamas už normatyvinį būsto naudingąjį plotą (50 kv. m.) turėtų mokėti ne daugiau kaip 58,4 euro (1288 – 352 – 352 = 584). Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m.) bus kompensuojamos 100 proc.“ – dėstė ministerijos atstovai.
Anot jų, tai reiškia, kad kompensaciją už šildymą gali gauti ir tie gyventojai, kurie gyvena renovuotame name, jei išlaidos už šildymą viršija 10 proc. jų pajamų (prieš tai atėmus valstybės remiamas pajamas).
Vidutiniškai gauna 35,3 euro per mėnesį
SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis – 150,5 euro.
Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
„Įvertinus šio laikotarpio bendrą kompensacijų gavėjų skaičių, kuris sudarė apie 549,7 tūkst. žmonių (19,2 proc. visų Lietuvos gyventojų), beveik kas ketvirtas namų ūkis (348,3 tūkst. šeimų, 23,7 proc. visų šalies namų ūkių) gavo šią paramą. Per 2023 m., palyginti su atitinkamu 2022 m. laikotarpiu, vidutiniškai per mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavusių žmonių skaičius išaugo apie 26 proc.“ – komentavo ministerija.
Ji pridūrė, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Kompensuoti pusę kainos visiems, arba nei vienam.
