Vilnietė Jūratė (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt redakcijai papasakojo, kad turėjo didelį minusą, abiem akims – po –8. O tai reiškia trumparegystę – viskas, kas yra toliau 13 cm, akyse liejasi.
Moteris nurodė, kad seniai norėjo pasidaryti operaciją, nes ją pasidarė tiek jos draugė, tiek vyras, ir jiems viskas buvo gerai.
„Lęšiams išleisdavau apie 40 eurų per mėnesį su skysčiais ir pan., turėjau akinius, bet galiausiai ryžausi.
Radau didelę kliniką, kuri turi daug chirurgų, žada pooperacinę priežiūrą ir garantiją 2 metams. Tai ir pasidariau“, – patirtimi dalinosi Jūratė.
Ji nurodė, kad už operaciją sumokėjo 880 eurų – valstybė nieko nekompensavo. Tačiau 200 eurų vilnietė gavo iš privataus draudimo.
Jūratė nurodė, kad operacija buvo kosmetinė – nors matė prastai, galėjo nešioti akinius, tad operacija nebuvo būtina. O, kadangi akinių ji nenorėjo, už operaciją turėjo susimokėti pati.
Vilnietė teiravosi, ar tikrai už itin prastos regos korekciją turi susimokėti pats pacientas, mat tai, anot jos, yra sveikatos paslauga, kurią galbūt bent kažkiek turėtų padengti PSD.
2 tūkst. eurų už operaciją ir ne tik
Akių klinikoje „Regos centras“ regos korekcija (abiejų akių operacija), atliekama, gydytojų nuomone, pažangiausiu – „SmartSurfAce“ – metodu, kainuoja 2 tūkst. eurų.
Klinikos administratorės Jovitos teigimu, į šią kainą įeina ir visi reikalingi pooperaciniai medikamentai, pooperacinė priežiūra, kontroliniai vizitai.
Į kainą įskaičiuota ir tai, kad, jeigu kartais pacientui gyvenimo eigoje prireiktų atlikti pakartotinę operaciją, jam tai nekainuotų.
Jos aiškinimu, tai pasitaiko daliai pacientų, kuriems operacijos metu ragenos dar nebūna galutinai susiformavusios, taigi trumparegystė vystosi toliau ir po operacijos.
„Mes taikome „vienos kainos“ principą, t. y. kaina nepriklauso nuo paciento situacijos, dioptrijų, astigmatizmo, regos sudėtingumo ir kitų faktorių.
Mūsų pacientam netenka dalyvauti „loterijoje“, kur gero matymo rezultatas gali kainuoti skirtingai, priklausomai nuo to, kokia rega žmogui „atiteko“. T. y. pacientas prieš operaciją žino, kad susimokėjus šią sumą jis pasieks rezultatą ir ateityje – esant poreikiui kartoti operaciją, papildomų kaštų nebebus“, – aiškino Jovita.
Jie pridūrė, kad čia kalba eina apie įgimtą trumparegystę, toliaregystę arba astigmatizmą.
O regos pokyčiai, sąlygoti amžinių procesų, t. y. senatvės, kurie prasideda maždaug nuo 45–55 metų amžiaus, lazeriu nėra koreguojami ir jų išvengti nėra galimybės.
Kito tipo regos operacijos, pvz., standartinė „Lasik“ operacija su pjūviu, klinikos atstovės, gali būti truputį pigesnės.
Tačiau jos „Regos centre“ taikomos labai retai – dažniausiai tada, kai nėra galimybės daryti „SmartSurfAce“ operacijos.
Tad klinikos klientai regos korekcijai įprastai išleidžia 2 tūkst. eurų.
Kada gali kainuoti ir 4 tūkst. eurų
„Regos centro“ administratorė nurodė, kad pacientai, ieškodami skirtingų metodų ir kainų, renkasi tarp kelių klinikų, kur atliekamos operacijos ir kitais būdais.
Ten, anot pašnekovės, kainos varijuoja maždaug tarp 1 tūkst. ir 2,8 tūkst. eurų.
Tačiau Jovita pataria atkreipti dėmesį, kad ten, kur operacijos – pigesnės, gali būti papildomų kaštų už pooperacinius vizitus, medikamentus ir pakartotines operacijas.
Ji akcentavo, kad lazerinės korekcijos būdas yra mažiausiai intervencijos reikalaujanti procedūra. Tačiau būna atvejų, kuomet šiuo būdu regos sutvarkyti neįmanoma.
Pavyzdžiui, kai yra dideli „minusai“ arba labai plonos ragenos.
Tuomet gali būti taikomos ICL (paviršinio lęšiuko suformavimo) arba IOL (lęšiuko keitimo dirbtiniu) operacijos.
„Tai yra mediciniškai sudėtingesnės ir daugiau intervencijos reikalaujančios operacijos, taikomos tada, kai lazerinė korekcija – nebeįmanoma. Jų kaina gali svyruoti tarp 3–4 tūkst. eurų.
Taip pat regos prastėjimas dėl senatvinių procesų (presbiopijos) lazeriu nėra koreguojami, tačiau kartais, tam tikrais specifiniais atvejais, galima pagelbėti taikant IOL (lęšiuko keitimo) operacijas“, – dėstė „Regos centro“ atstovė.
Ji pridūrė, kad kainos gali būti dar kitokios, jei gydomi regos sutrikimai, atsiradę dėl ligų ar traumų.
O tai, ar operacija – išties apsimoka, pašnekovė pataria kiekvienam žmogui įsivertinti individualiai, pasiskaičiavus, kiek vidutiniškai išleidžiama pinigų keičiant akinius ar kontaktinius lęšius per tam tikrą laikotarpį.
Ką kompensuoja valstybė?
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) aiškinimu, visiems Lietuvoje PSD apdraustiems pacientams – tiek vaikams, tiek suaugusiems – Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamos medicininės paslaugos teikiamos gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) dėl paslaugų teikimo ir apmokėjimo (Sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su TLK, sąrašas).
Tad už PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, VLK atstovų teigimu, pacientams mokėti nereikia – gydymo įstaigoms sumoka ligonių kasos.
Todėl PSD apdrausti pacientai, pajutę regos sutrikimų, pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją, iš kurio gali gauti siuntimą pas gydytoją oftalmologą.
Pašnekovų aiškinimu, turėdami siuntimą apdraustieji gali patys pasirinkti gydytoją oftalmologą bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas ir turinčioje sutartį su TLK.
O gydytojas specialistas, išsamiai įvertinęs situaciją, skirs tyrimus bei gydymą.
„Akių ligomis sergantiems pacientams yra prieinamas gydymas tiek ambulatoriškai, tiek stacionare – ligoninėje. Ligoninėse atliekamos kataraktos ir kitos akių operacijos, gydomos akių ligos ir sutrikimai.
Planinei operacijai, gydymui yra būtinas gydytojo siuntimas. Už vaistus, medicinos pagalbos priemones, kurie yra skiriami gydant pacientą ligoninėje, jam mokėti nereikia“, – aiškino VLK atstovai.
Jie pridūrė, kad ir didžiąją dalį gydytojo paskirtų ir išrašytų kompensuojamųjų vaistų pacientai vaistinėse įsigyja arba visiškai nemokėdami papildomai, arba primokėdami paciento priemoką, kuri neretai priklauso nuo paciento pasirinkimo.
Su siuntimu operacija – nemokama
Ligonių kasos nuolat primena, kad PSDF lėšomis apmokamos visos kataraktos operacijos sąnaudos, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems vaistinėse.
Gydymo įstaigai ligonių kasos sumoka nustatytą bazinę kainą už operaciją, į kurios kainą įskaičiuotos ir vidutinės akies lęšiuko įsigijimo sąnaudos.
Todėl, VLK teigimu, bet kuriomis sąlygomis kataraktos operacijas atliekančios gydymo įstaigos turi pačios įsigyti geros kokybės akių lęšiukus ir užtikrinti, kad pacientams operacija būtų nemokama.
Taigi su siuntimu galima kreiptis į bet kurią viešąją ar privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su ligonių kasa dėl kataraktos operacijų.
Atstovai pridūrė, kad mokėti papildomai gali tekti tik tais atvejais, jei pacientas savo noru pasirinks brangesnį lęšiuką, nei ligonių kasų kompensuojamasis. Tuomet pacientas turi įstaigos kasoje sumokėti ne visą lęšiuko kainą, o kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis finansuojamo akies lęšiuko.
VLK pabrėžė, kad prieš teikdama brangiau kainuojančias paslaugas, skirdama brangiau kainuojančius vaistus, medicinos pagalbos priemones, medžiagas ar procedūras, gydymo įstaiga turi pasirašytinai supažindinti pacientą su pigiau ir brangiau kainuojančių tų pačių dalykų skirtumais: kaina, kiekiu, pranašumu ir pan.
Anot VLK, akių vokų pakėlimo operacija gali būti atliekama kosmetiniais tikslais ir apmokama paties paciento lėšomis. Tai reiškia, kad net ir esant prastai regai, jei gerai matyti padeda akiniai, operacija nebus kompensuojama, nes daroma „dėl grožio“, t. y. kad nereikėtų nešioti akinių.
„Bet gali būti apmokėta ir iš PSDF, jei gydytojas nustato, kad akių vokų raukšlių ir odos perteklius sukelia sveikatos, regėjimo problemų, ir išrašo siuntimą jos atlikti. Tada ligonių kasos akių vokų pakėlimo operaciją apdraustiesiems gali apmokėti 100 proc.“ – akcentavo pašnekovai.
VLK specialistai primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas, teisės aktų nustatyta tvarka pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą ir sveikatos priežiūros specialistą.
