Panoraminis Vilniaus miesto vaizdas, nuosava garinė pirtis, drabužinė, trys vonios kambariai – toks 191 kv. m, keturių miegamųjų butas Vilniuje, Konstitucijos prospekte „Tower“ projekte kainuos beveik 2 milijonus eurų. Pasak brokerio, butas sudomino daugybę žmonių, tačiau pirkėjų dar neatsirado.
Vilniuje prabangaus būsto pardavimas gali tęstis metų metus. Už prabangų, Vilniaus centre, Gedimino prospekte esantį 146 kv. m butą teks sumokėti milijoną eurų, už gyvenimą uždarame Laurų kvartale – nuo pusantro milijono eurų.
„Jaučiam, kad sumažėjo butų, kurių kaina yra iki milijono, bet kalbant apie brangiausius sandorius, galėtų atrodyt, kad rinka buvo pakankamai aktyvi. Jeigu turto neišeina parduoti metų metus, vadinasi, kažkas yra ne taip, gal jis nėra toks prabangus, kaina yra per didelė, neteisingai nustatyta“, – pasakoja brokeris Robertas Karalius.
Aukštos energijos kainos, padidėjusios palūkanų normos, karas Ukrainoje – tai vienos iš priežasčių, kodėl nekilnojamojo turto rinkoje sumažėjo sandorių skaičius. Pasak analitikų, nors būsto kainos kilo, situacija nėra stabili. 2023 metais nekilnojamojo turto pardavimų sumažėjo beveik 12-a procentų, o naujų butų šalyje įregistruota daugiau nei 30 tūkst.
Nors lietuviams būsto įperkamumas krito, gyventojų lūkesčiai didėja. Pernai metais visoje Lietuvoje įregistruota beveik 113 tūkstančių pirkimo–pardavimo sandorių, kas yra 14 procentų mažiau nei 2022-aisiais.
„Matome tokią tendenciją, kada nekilnojamojo turto kainos auga, tačiau sandorių skaičius nuosekliai mažėja – tendencija tęsiasi nuo praėjusių metų vidurio“, – tvirtina Registrų centro Duomenų atvėrimo skyriaus vadovas Paulius Rudzkis.
Brangiausias sandoris – beveik 5 milijonai eurų
Brangiausiu praeitų metų sandoriu tapo „Achemos grupės“ pagrindinės akcininkės Lydos Lubienės 800 kvadratinių metrų 9 kambarių namas Birutės gatvėje, Žvėryno mikrorajone, Vilniuje už beveik 5 milijonus eurų. Kaip teigia ekonomistas, tokie sandoriai yra pakankamai reti, todėl įtakos būsto pabrangimui Žvėryne neturėtų būti, mat, prabangių būstų mėgėjus domina ne tik lokacija, bet ir pastato unikalumas, vidaus įrengimas, istorija.
„Būstas būstui nelygus, nes didžioji dalis gyventojų būstą perka kaip būtinąją prekę, tiesiog tu privalai jį turėti. O čia mes turime sandorį, kuris siejasi jau su visiškai kitokio tipo būstais, tai yra prabangos prekė ir atitinkamai, prabangos segmentas nėra įtakojęs to, sakykime, einamo, masinio segmento“, – teigia ekonomistas Algirdas Bartkus.
Kosmines aukštumas pasiekusios būstų kainos Žvėryne laukia savo šeimininkų ir metais. Ten nekilnojamasis turtas yra brangesnis nei senamiestyje.
Išskyrė brangiausius Vilniaus rajonus
„Kartais žmonės laikinai gali susikurti sau iliuziją, kad jeigu kažkas pardavė už 7 milijardus, tai aš matyt parduosiu už 17 milijardų. Bet dažniausiai tai iliuzija ir žmonės būna greitai išblaivomi, kai skelbimuose jie susiduria su tuo, kad jų turtas neįdomus niekam“, – sako ekonomistas Algirdas Bartkus.
Brangiausios Vilniaus vietos įsigyti būstą išlieka Senamiestis, Žvėrynas, Žirmūnai, Antakalnis ir Šnipiškės. Senamiestyje ir Žvėryne būsto kaina siekia nuo 5 tūkst. eurų už kvadratinį metrą iki 10 tūkst.
Naujausiu traukos objektu tarp prestižinių rajonų tapo ir Paupys. Vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo nuo 2 tūkst. iki 2,6 tūkst.eurų. Šiuo metu Vilniuje vidutinė parduodamo 2 kambarių buto kaina rinkoje sieka 140 tūkst. eurų.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
