Lietuva ir pasaulis 2024

Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti Vakarų reakciją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad nesąžininga kandidato mediko Eduardo Vaitkaus rezultatą per prezidento rinkimus sieti tik su tautinėmis mažumomis. „Man atrodo neteisinga susiaurinti ar netgi ieškoti kaltų, ką aš dabar matau.

Vykstant karui Ukrainoje lietuviai ima pirkti butus Ispanijoje, Floridoje, Majamyje, tačiau šios tendencijos priežasčių yra kur kas daugiau. Jas paaiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Apie tai, kokiomis kainomis ir kokius butus lietuviai perka, buvo kalbama ir tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje sakė, kad lietuviai ieško komforto ne tik Floridoje, bet ir Kipre, Tailande, Balyje.

Įsibėgėjus Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programai, jos vykdytojai jau džiaugiasi pirmaisiais vaisiais. Vis dėlto pagrindinis tikslas – mokinių pasiekimų gerinimas – vis dar atrodo tolima siekiamybė: kaip rodo tyrimai, moksleivių rezultatai prastėja. TŪM programos vadovybė įvardija, kada galime tikėtis proveržio, o švietimo ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir atkerta, kad tokios keistos švietimo programos mūsų šalyje dar nebuvo.

Partijų reitingai rodo, kad šiuo metu valdančiąją koaliciją vedanti Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) smuko žemiau 10 proc. palaikymo ribos, o dalis partijos politikų – vieni prasčiausiai vertinamų Lietuvoje.

Kai vieniems sportininkams ateina metas pakabinti sportinę aprangą ar batelius ant vinies, kitiems dar tik šviečiasi ilgas kelias į ryškią ateitį. Lietuvos sporto padangėje pastaruoju metu sužibo ne viena nauja žvaigždė, tad tv3.lt portalas pristato keletą jaunujų Lietuvos atletų, kurie gali nustebinti ir 2024-aisiais.

Kontūrus vis labiau įgaunanti gydymo įstaigų pertvarka toliau kelia bangas. Nors vienas po kito jau dygsta savivaldybių sveikatos centrai, numatyti kriterijai tam tikroms paslaugoms ligoninėse išlikti, medikų asociacijos konstatuoja, kad viskas gražiai atrodo tik ant popieriaus. Realybė, jų teigimu, gi tokia, kad greitai galima priartėti prie to, kad gydyti neliks kam.

Lietuvos užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui netikėtai prakalbus apie pokalbius dėl santykių normalizavimo su Kinija, valdantieji bandė įtikinėti, kad Lietuvos užsienio politikoje neįvyko joks posūkis, bet ekspertai Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė ir Konstantinas Andrijauskas situaciją mato kiek kitaip.

Pačios pirmosios 2024-ųjų dienos jau „padovanojo“ lėktuvo katastrofą ir žemės drebėjimą Japonijoje, intensyvų Ukrainos sostinės ir Rusijos miesto apšaudymą raketomis.

Lietuvos ginkluotosios pajėgos ateinančiais metais sulauks nemažai pokyčių – iki 2027 m. pradžios numatyta dislokuoti Vokietijos brigadą, planuojamas aktyvaus rezervo didinimas, didinamas šauktinių skaičius, iki 2035 m. planuojama sukurti pilną kariuomenės diviziją. Vis dėlto, valdantiesiems neretai išsakoma ir kita nuomonė – esą rengiamasi per lėtai, o finansavimas yra per mažas.

Milžiniškos eilės pas gydytojus gyventojus vis dažniau gena į privačias gydymo įstaigas, kur gali tekti kaip reikiant patuštinti kišenę. Tokia realybė piktina, mat žmonės nesupranta, už ką moka mokesčius, jei vizito pas gydytoją tenka laukti mėnesių mėnesiais ar net ilgiau. Medikai gi atkerta, kad dėl eilių kaltas skurdas: sistema finansuojama per mažai, o paslaugų įkainiai – apverktini.

Šiemet Lietuvos piliečių laukia rinkimų maratonas – šiemet numatomi trys rinkimai. Nors dabar daugiau dėmesio sulaukia artimiausi – gegužę vyksiantys prezidento rinkimai, ne mažiau svarbūs yra ir šiemet rengiami Seimo rinkimai. Nors gyventojų apklausose jau eilę mėnesių pirmauja socialdemokratai, ekspertų teigimui socialdemokratams gali būti sunku suformuoti valdančiąją koaliciją.

Privačiose mokyklos kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. Taip išaugęs mokamo švietimo poreikis kai kuriuos politikus ir ekspertus neramina – anot jų, dabartinė vykdoma politika tyčia Lietuvą stumia mokamo švietimo link. Kiti į tai žiūri pozityviau, akcentuoja, kad privačių mokyklų tinklo plėtra atneša ir daug teigiamų rezultatų, tačiau mano, jog bet kokiu atveju politikai turėtų atlikti stebėseną, kad privataus mokslo tinklas neišsipūstų per daug.

Jungtinių Valstijų vyriausybė 2023-uosius pabaigė suteikdama, kaip pati sakė, paskutinį likusį ginklų paketą Ukrainai. Tolesnė parama – JAV Kongreso, kuris vėl susitiks sausio 8 d., rankose. Ir kol kas niekas iš tikrųjų negali prognozuoti, ar, kiek ir kokia apimti JAV galėtų atnaujinti savo paramą Ukrainai. Maža to, politikos užkulisiuose girdėti vis daugiau kalbų apie Vakarų nusiteikimą karą baigti derybomis, o ne triuškinančia pergale.

2023 metai pasižymėjo skaudžiomis istorijomis, kai į ligoninę kiekvieną mėnesį patekdavo mažiausiai po vieną narkotikais apsinuodijusi nepilnametį, o keli atvejai baigėsi mirtimis. Po tragiškų įvykių Vidaus reikalų ministerja ėmėsi bandomojo narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijos mokyklose modelio projekto, tačiau gydytojai kalba atvirai – mes jau pavėlavome.

Olimpinės žaidynės – neabejotinai svarbiausias sporto renginys, kuris vyks 2024-aisiais. Jose iš įvairių pasaulio kampelių susirinks tūkstančiai sportininkų, kurie sieks iškovoti trijų spalvų apdovanojimus. Ne išimtis ir Lietuva, kuriai tam, kad pagerinti ankstesnės olimpiados rezultatą, pakaktų iškovoti vos du medalius. 2020 m. vasaros olimpinėse žaidynėse dalyavo 42 sportininkai iš Lietuvos ir tai buvo mažiausias skaičius per visą Lietuvos nepriklausomybės istoriją.

Su agresoriumi kovojančiai Ukrainai sulaukiant vis mažiau pagalbos iš JAV ir Vakarų Europos valstybių, ekspertai tikina, jog sunki Ukrainos situacija kelia ypatingas saugumo grėsmes Baltijos šalims. Pastaraisiais mėnesiais daug dėmesio susilaukė pasiūlymai įgyvendinti visuotinį šaukimą, kai kurie karybos ekspertai siūlo šaukti ir moteris. Vis dėlto, politikų nuomonės šiais klausimais išsiskiria.

Nuo 2024-ųjų rudens visos mokyklos privalės integruoti mokinius su specialiaisiais poreikiais, bet dalis ugdymo įstaigų vis dar neturi nei psichologų, nei socialinių pedagogų, nei logopedų, nei kitų pagalbos specialistų, rodo naujausias žurnalo „Reitingai“ tyrimas. Nors kai kurių mokyklų vadovai teigia pasiruošę pradėti įtraukųjį ugdymą, pripažįsta, kad specialistų rasti sunku, o mokytojai atvirai kalba apie tai, ką tenka išgyventi mokant vaikus su sunkiais sutrikimais.

Jeigu praėjusių metų rinkimai, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Argentinoje kėlė nuostabą, tai pasiruoškite tikram šių metų rinkimų taifūnui: visame pasaulyje vyks rekordinis per visą žmonijos istoriją rinkimų skaičius. Daugiau nei 4 mlrd. rinkėjų rinksis svarbiausius šalies valdžios žmones net 50-yje šalių. „Per pastaruosius dvejus metus, kuomet rengiau pasaulio rinkimų kroniką, išryškėjo ir šiurpą keliantys dėsningumai.

2024 metais lietuvių laukia tikras rinkimų maratonas, tačiau daugiausiai dėmesio tikriausiai sutrauks gegužę prie balsadėžių kviesiantys prezidento rinkimai. Ekspertai gana gerai vertina dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos šansus ir išskiria tris pagrindinius favoritus, kas galėtų kartu su juo patekti į antrąjį rinkimų turą. Visgi pergalės šampaną apžvalgininkai G. Nausėdai siūlo dar palaikyti šaldytuve, kadangi rinkimų istorija rodo, kad gali atsitikti ir didelių netikėtumų.

Žvilgsnis į ateitį 2024 m. atrodo niūrus – įvairioms rizikos grupėms pražūtingą poveikį gali turėti beždžionių raupai, dengė karštligė ir kova su koronavirusu. Apie šį „Bermudų trikampį“ kalbėjo užkrečiamųjų ligų ekspertė, dr. Maria Van Kerkhove, kuri vadovauja Pasaulio sveikatos organizacijos Pasirengimo ir prevencijos epidemijoms ir pandemijoms departamentui. Kalbėdama su „Sky News“, Dr.

Prasidėjęs karas Ukrainoje, atrodo, atvėrė Pandoros skrynią – kenčia tiek Ukraina, tiek Vakarų pasaulis. Nepaisant solidarumo akcijų, sankcijų įvedimo bei pagalbos paketų – karas tęsiasi beveik trečius metus ir žmonės palikti nežinioje. Atėjus Naujiesiems metams, trys karo ekspertai iš užsienio prognozuoja, kaip gali atrodyti situacija Ukrainoje 2024-aisiais.

Su Naujais metais laukia ir pokyčiai sveikatos apsaugos sistemoje. Pacientams žadamas lengvesnis kelias pas gydytojus ir daugiau reikalingų paslaugų, naujovės taip pat laukia ir medikų bendruomenės.  Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2024 m.  Lengvenis kelias sergantiems lėtinėmis ligomis Kaip vieną svarbių pakeitimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentuoja biurokratinės naštos gydytojams mažinimą ir kartu dėmesio pacientui didinimą.

Nauji metai – nauji ratai. Taip dauguma Lietuvos sporto šakų ir sportininkų pasitinka Naujuosius metus. Jau dabar aišku, kad 2024-aisiais bus gausu iššūkių. Ir ne tik dėl to, kad Paryžiuje vyks vasaros olimpinės žaidynės, bet ir dėl to, kad Lietuvos laukia ne vienas iššūkis organizuojant didelius sporto renginius tarp kurių bus ir istoriniai. Portalas tv3.lt pateikia 2024-iesiems skirtų 10 sporto intrigų, kurios turėtų patikti daugumai sportu besižavinčių asmenų.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) antrą kartą patikėjo Ingrida Šimonyte ir išleido ją į lenktynes dėl Daukanto rūmų. Visgi ekspertai netiki premjerės šansais 2024 m. prezidento rinkimuose. Pasak jų, I. Šimonytė „susitepė valdžia“, jos reitingai prasti, tad net ir 2019 m. pasiektą rezultatą pakartoti bus itin sunku.

Išvykę gyventi ar atostogauti svetur lietuviai lygina maisto produktų kainas ir stebisi, kad kitose šalyse lietuviška produkcija pigesnė. Anot ekonomistų, lietuvių gamintojai nori įsitvirtinti rinkose, todėl užsieniečiams ir taiko nuolaidas. O ūkininkai tikina, kad už nuolaidas svetur tenka susimokėti Lietuvos pirkėjams.

Pasaulyje nėra geriau ir dramatiškiau suorganizuoto spektaklio nei Rusijos Federacijos prezidento rinkimai. Pirma, Vladimiras Putinas niekada pats nesugalvoja kandidatuoti, jis visada yra to „prašomas“. Antra, net iki rinkimų likus daugiau nei pusmečiui, jo parankiniai žino, kokia persvara rinkimus laimės jų garbinamas Vladimiras Vladimirovičius. Taip, šį spektaklį jau esame matę. Nepaisant to, analitikai įžvelgia, kad ši V. Putino kadencija Rusijai atneš nemažai blogų permainų.

Pagal susirgimų erkiniu encefalitu mastą Lietuva jau ne vienus metus pirmauja Europoje. Vis tik nors skiepai nuo šios infekcijos gydytojų yra primygtinai rekomenduojami, valstybės nėra kompensuojami. Gera žinia kitiems metams – dalis žmonių nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro 2022 m. ataskaitos duomenimis, Lietuvoje vidutinis sergamumas erkiniu encefalitu tenka 24,3 atvejams iš 100 tūkst. gyventojų.

Jau visai už kampo esantys 2024 m. Lietuvos krepšinio mėgėjams pažers gausybę įvykių. Naujienų portalas tv3.lt ir naujos kartos „Go3“ televizija tradiciškai transliuos svarbiausias rungtynes ir operatyviai pateiks karščiausius įvykius ištisus metus. O šiandien pristatome dešimt pagrindinių krepšinio įvykių, kurių lietuviai 2024 m. laukia labiausiai.

2023-iaisiais pasaulyje vyko 183 regioniniai konfliktai ir tai yra aukščiausias rodiklis per pastaruosius 3 dešimtmečius. 2024-uosius pasitinkame net su dviem vienu metu vystančiais dideliais kariniais konfliktais – antrus metus tebesitęsiančia Rusijos agresija Ukrainoje ir Izraelio karu prieš „Hamas“ smogikus.

Šiemet maisto kainos pasižymėjo pokyčių šuoliais. Metų pradžioje jos buvo didelės, vėliau šiek tiek sumažėjo. Tačiau gyventojai tikina, kad maistui vis tiek tenka išleisti didelę pajamų dalį. Specialistai dėl maisto kainų artimiausioje ateityje nesutaria: vieni tikina, kad kainų kritimui priežasčių nėra, kiti prognozuoja, kad ateinančių metų pradžioje už maistą mokėsime kiek mažiau. Kainų lyginimo portalo pricer.

Šiuo metu, pakilus paskolų palūkanoms, daugeliui gyventojų būstas tapo neįperkamas. Tačiau kitais metais nekilnojamo turto (NT) specialistai tikisi, kad nukritus palūkanoms NT rinka taps aktyvesnė. Tik įspėja, kad nuolaidų pirkėjai gali ir nebesulaukti. Priešingai – būsto kaina esą šiek tiek gali kilti. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros organizacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad kitais metais NT rinka bus aktyvesnė, jeigu sumažės palūkanų normos.

Daugelis žino įprastus elektros energijos taupymo būdus, ištraukiant iš lizdo nenaudojamus prietaisus, mažinant šildymo temperatūrą ir kt. Tačiau dar labiau sumažinti išlaidas elektrai padės Lietuvoje diegiami išmanieji skaitikliai. Anot specialistų, šie įrenginiai parodo suvartotos energijos kiekį 15 minučių tikslumu, o pagal tai galima keisti savo vartojimo įpročius.

Pirmą kartą derėtis dėl taikos Ukraina ir Rusija susėdo praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Rusija įsiveržė į nepriklausomą Ukrainą. Per ateinančią savaitę įvyko dar trys bevaisiai derybų etapai. Ukraina neketina derėtis sau nepalankiomis sąlygomis, o kai kurie Ukrainos sąjungininkai, įskaitant ir Baltijos šalis, įspėja, kad bet kokios derybos būtų pavojingos. Tačiau diplomatiniuose užkulisiuose girdėti vis daugiau paraginimų derėtis.

Pastaruosius dvejus metus gyventojus piktino rekordiškai augančios paskolų palūkanų normos, kurios, imant, pavyzdžiui, būsto paskolą, atsiėjo brangiau nei pats nekilnojamasis turtas. Vis tik palūkanų kilimas pasiekė finišo tiesiąją – kitąmet nusimato net ir jų mažėjimas. Palūkanos per 2 metus išaugo nuo 2,5 iki 6,4 proc.

Daliai žmonių reguliarus investavimas jau tapo neatsiejama kasdienybės dalimi, atnešančia papildomų pajamų. Kitiems tai – vis dar labai neaiški ir per daug rizikinga veikla. Vis tik specialistai pataria nebijoti – pradėti kad ir nuo visai mažų sumų, nes tai vis tiek atneš grąžą ateityje. Pašnekovų aiškinimu, kuo didesnė suma – tuo daugiau rizikos, tačiau ir daugiau uždarbio. Nemažai galimybių investuoti yra ir tiems, kas nenori daug rizikuoti.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Palyginti su 2020 m., šiemet maisto kainos buvo dvigubai didesnės. Šiuo metu jos stabilizuojasi, bet pirkėjų netenkina. Dalis prekybininkų spėja, kad kitąmet tam tikrų produktų kainos vėl kils. Tačiau, ar jas sumažinti padėtų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata, lieka neaišku. Vieni prekybos tinklai tikina, kad sumažinus PVM neišvengiamai pigtų ir maistas, kiti negali pasakyti, ar tai išvis sumažintų kainas.

Nors nuolat akcentuojama, kad Lietuvoje turime gerokai daugiau gydytojų nei kitose Europos Sąjungos šalyse, pačios gydymo įstaigos ir medikų asociacijos nenustoja garsiai kalbėti apie milžinišką medikų stygių. Trūksta jų ne tik rajonų, bet ir respublikinio lygio ligoninėse, o savivaldybės kitą kartą priverstos nertis iš kailio, norėdamos prisitraukti specialistus. Jie patys gi tikina – vien pinigai nėra svarbiausia dedamąja atvykti dirbti. 4 tūkst.

Vidutinis  darbo užmokestis į rankas Vilniuje ir mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse gali skirtis ir 400-500 eurų. Neretai tenka girdėti pasvarstymų, jog atotrūkis kurią „antrąją Lietuvą“. Vis dėlto, ekonomistų teigimu, toks atotrūkis nėra išskirtinai Lietuvos problema, o valstybės taikomos priemonės nors ir gali palengvinti situaciją, tačiau neišspręs esminių demografinių problemų.

Vokiečių leidiniui „Der Spiegel“ paviešinus nutekintą informaciją dėl to, kad Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvai kelia didelius finansinius iššūkius, prezidentas Gitanas Nausėda patikino, jog finansinio pobūdžio trikdžių dėl to tikrai nekils. Išskirtiniame interviu G. Nausėda teigė, kad kitąmet turėsime galimybę pasiskolinti kelis šimtus milijonų eurų gynybai bei užsiminė apie gynybos mokestį. Apie visa tai – išskirtiniame naujienų portalo tv3.lt vyr.

Ekonomistai prognozuoja, kad kitais metais algos Lietuvoje nesustos augti. Tačiau kol vienių sektorių darbuotojai džiaugsis dešimtadaliu didesniais atlyginimais, kitiems teks tenkintis per pusę mažesniu augimu. Vis tik ekonomistai skaičiuoja, kad, infliacijai sumažėjus, kitais metais gyventojų perkamoji galia išaugs. Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė skaičiavo, kad kitais metais atlyginimai Lietuvoje turėtų augti 7 proc.

Vladimiras Putinas kitąmet vyksiančiuose rinkimuose apsisprendė siekti penktosios Rusijos Federacijos prezidento kadencijos. Ir nors dabar rusai džiaugiasi visu pajėgumu užkurtais karo pramonės fabrikais ir išaugusiais atlyginimais, po eilinės V. Putino pergalės rusams nebeteks džiūgauti, įspėja ekspertai. Ne ką nemažiau nerimą kelia ir V. Putino tikslas iš naujo suskaldyti pasaulį perpus, visai kaip Šaltojo karo metais.