Vienas iš tokių ekspertų – atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis, anksčiau ėjęs aukštas pareigas Lietuvos kariuomenėje. Anksčiau jis portalui tv3.lt teigė, jog Lietuvai tiktų Izraelio modelis. Pagal šį modelį, vykdomas visuotinis vyrų ir moterų šaukimas.
„Izraelio modelis yra optimalus tokioje grėsmėje, kurioje jie gyvena, mes irgi gyvename ne mažesnėje grėsmėje, jeigu mano nuomonės kas klaustų, aš pasakyčiau, kad reikia organizuoti visuotinį šaukimą kuo skubiau, organizuoti rezervą ir turbūt reikėtų šaukti tiek vyrus, tiek moteris“, – pareiškė V. Malinionis.
Vis dėlto, karininkas pabrėžė, jog šiuo metu infrastruktūra nėra paruošta visuotiniam šaukimui, be to, rezervo būklė – apleista.
„Problema yra ta, kad mes su turimais rezervistais nesusitvarkome. Būtų tikslinga pereiti prie masinio šaukimo, jei sistema būtų sudėliota nuo A iki Z. Šiai dienai iš 120 tūkst. turimų rezervistų, gal tik 30 tūkst. yra tinkamai aprūpinti ir apmokyti“, – sakė V. Malinionis.
V. Malinionis taip pat teigė, jog Lietuva skiria nepakankamai lėšų krašto apsaugai.
„Mūsų biudžetas yra 2,5 proc., kitais metais turbūt 3 proc. nepasieks. O Rusija ruošiasi – kitais metais skirs 6 proc., organizuoja Kaliningrado karinę apygardą, kurios tikslas bus būtent į mus nukreipta agresija – Suomija, Estija, Latvija, Lenkija, Estija. Kol kiti ruošiasi kariauti, mes esame užmigę“, – pabrėžė V. Malinionis.
Dovilė Šakalienė – turėtume klausti ne ar šaukimas bus, o kada
Nepaisant grėsmingų atsargos pulkininko perspėjimo, politikų nuomonės išsiskiria. Opozicinės socialdemokratų Seimo frakcijos, bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) narė Dovilė Šakalienė anksčiau yra išsakiusi palaikymą visuotiniam šaukimui atlikti karinę prievolę, taip pat jos teigimu, verta pradėti diskusijas dėl didesnio moterų įtraukimo Lietuvos kariuomenėje. Seimo narės teigimu, visuotinis šaukimas – tik laiko klausimas.
„Turbūt labai svarbu atskirti ne ar mes tai darome (visuotinį šaukimą, tv3.lt pastaba), o kada, ar turime tam sąlygas“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Seimo narė taip pat akcentavo, jog remiantis apklausų duomenimis, daugelis Lietuvos gyventojų palaiko visuotinio šaukimo idėją. Praėjusiais metais visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, jog už visuotinį šaukimą į kariuomenę pasisakė 58 proc. respondentų. 49 proc. apklaustų gyventojų pritartų, kad visuotinis šaukimas galiotų tik vaikinams, 9 proc. pritartų visuotiniam šaukimui ir merginoms, ir vaikinams.
Be to, pasak D. Šakalienės, visuotinio šaukimo modelis leistų NATO sąjungininkams suprasti, jog Lietuva ruošiasi gintis nuo agresyvaus kaimyno.
„Kalbant apie visuotinį šaukimą svarbu suprasti, jog tai yra visuomenės palaikymą turintis sprendimas. O be pakankamos visuomenės motyvacijos, visuotinis šaukimas nėra įmanomas.
Antra – visuotinis šaukimas yra labai svarbi politinio atgrasymo žinutė. Jeigu kalbame apie NATO bloko šalis, rodos vos keturios šalys turi visuotinį šaukimą. Tai duoda tokią žinią, jog šalis labai stipriai ruošiasi, piliečiai yra pasiruošę dalyvauti gynyboje, būtent ginkluotose pajėgose“, – teigė D. Šakalienė.
D. Šakalienė taip pat pabrėžė, jog nors visuotinis šaukimas yra reikalingas sprendimas, dabartinis krašto apsaugos biudžetas tikrai negalėtų to leisti.
„Jeigu mes kalbame apie visuotinį šaukimą, aš esu ne kartą pabrėžusi – būtina didinti finansavimą.
Dabar tam nėra finansavimo ir artimiausius kelerius metus, pagal tai, kaip yra suprojektuotas gynybos biudžetas, to finansavimo nebus. Turime kelių šimtų milijonų eurų trūkumą, norint įgyvendinti tai, kas dabar suplanuota“, – perspėjo D. Šakalienė.
Socialdemokratės teigimu, reikėtų šalies gynybos biudžetą didinti iki 3,5 proc. nuo BVP. Palyginimui, šiuo metu biudžetas siekia 2,5 proc., taip pat pridedant vienkartinį 0,21 proc. bankų solidarumo mokestį.
„3 proc. nuo BVP yra minimumas. Dabar jau niekas to nebeneigia, nors kai buvo sudaromas nacionalinis susitarimas, buvo nenorėta įtraukti 3 proc. reikalavimą į nacionalinį gynybos susitarimą.
Mano nuomone, 3 proc. nuo BVP reikėjo turėti pernai, o šiemet reikėtų kalbėti apie 3,5 proc. nuo BVP gynybai, kad galėtume įgyvendinti projektus, kuriuos esame suplanavę. Su dabartiniais 2,5 proc. nuo BVP mes neturime jokių šansų pasiekti išsikeltų tikslų – kalbu tiek apie Vokietijos brigados atvedimą, tiek šauktinių reformą, tiek nacionalinės divizijos įkūrimą“, – sakė D. Šakalienė.
„Ypač stokojama vidurinio personalo – seržantų, puskarininkių, karininkų, kurie galėtų mokyti šauktinius. Per tris metus laiko ši vyriausybė gynybos klausimais nepasistūmėjo, tad apie visuotinį šaukimą turime kalbėti tik deklaratyviai“, – pridūrė D. Šakalienė.
Dovilė Šakalienė: privalome moterų karinės tarnybos klausimą „dėti ant stalo“
Šiemet daug diskusijų susilaukė ir moterų šaukimo klausimas. Pradžią diskusijai rugsėjo mėnesį davė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinės direktorės Inetos Rizgelės kreipimasis į KAM, raginant inicijuoti diskusijas dėl moterų įtraukimo į šauktinių sąrašus. Vis dėlto, šią idėją kol kas palaiko tik keli politikai, o visuomenės apklausos rodo, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų moterų šaukimo nepalaikytų.
Tačiau D. Šakalienė siūlo į situaciją pažiūrėti kitaip – pasak jos, požiūris į moterų šaukimą tarnauti kariuomenėje pastaraisiais metais keičiasi.
„Kai apie tai prieš keturis metus kalbėjausi su kolegomis kariuomenėje – krašto apsaugos ministerijoje, karo akademijoje, tuo metu požiūris buvo skeptiškas. Bet dabar šį klausimą pradėjo kelti ir pačios moterys. Tai, kad šios iniciatyvos ateina ne iš valdžios institucijų, o iš visuomenės, pilietinių organizacijų, tai rodo, jog yra poreikis apie tai kalbėti visuomenėje“, – pastebėjo D. Šakalienė.
Pasak politikės, kol kas dar anksti kalbėti apie moterų šaukimą, tačiau diskusiją pradėti – būtina.
„Mes tik pradėjome dialogą. Viskas, ką galime šiandien padaryti – dėti skirtingas nuomones ant stalo. Turime labai skirtingas nuomones – ir kartų pjūvis yra kiek skirtingas, nuomonės skiriasi ir pagal gyvenamąją vietą, išsilavinimą. Turime skirtingus gyventojų požiūrius ir reikia kalbėtis, kokie yra stereotipai, kokios yra baimės, kokie yra lūkesčiai“, – sakė D. Šakalienė.
Paklausus, kaip vertina kartais išsakomą argumentą, esą moterys vidutiniškai yra silpnesnės ir dėl to netinka šaukimui, D. Šakalienė atsakė, jog ne visiems kariškiams būtina didelė fizinė ištvermė.
„Aš nemanau, kad dronų operatoriui yra reikalingi dideli raumenys ir milžiniška fizinė ištvermė. Ar kibernetinio saugumo srityje būtinai reikalingas šimtą kilogramų sveriantis dviejų metrų ūgio vyras? Toks požiūris yra nelankstus“, – paaiškino D. Šakalienė.
„Turi būti atrastas balansas tarp sofistikuotų technologijų ir įprastinių karybos metodų – tarp dronų ir artilerijos“, – pridūrė Seimo narė.
Saulius Skvernelis – visuotinis šaukimas kainuotų daug, o naudos atneštų mažai
Kiek kitokią nuomonę išsakė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas, NGSK narys Saulius Skvernelis. Pasak jo, visuotinis šaukimas būtų pernelyg brangi ir savo kainos nepateisinanti priemonė. Seimo nario nuomone, dabartinis „mišrus“ kariuomenės modelis, susidedantis iš profesionalios kariuomenės ir šiuo metu didinamo šauktinių rezervo, yra tinkamiausias Lietuvai.
„Mano nuomone, visuotinis šaukimas yra ir per brangu ir nebus efekto, kurio norima, bent jau artimiausiame laikotarpyje“, – sakė S. Skvernelis.
„Aš pasisakau už mišrų modelį, kurį sudaro stipri profesionali kariuomenė, didinant šauktinių skaičių, kas iš esmės ir yra siūloma su KAM parengta šauktinių reforma. Tokiu būdu kuriamas aktyvus rezervas. Tas modelis, mano nuomone, yra optimalus, norint užtikrinti saugumą ir įgyvendinti pagrindinius prioritetus. Šie prioritetai: Vokietijos brigados atvedimas ir nacionalinės divizijos įkūrimas“, – pridūrė Seimo narys.
Demokratų frakcijos seniūnas sutiko su D. Šakalienės vertinimu, jog šiuo metu nėra tinkamos infrastruktūros, norint organizuoti visuotinį šaukimą. Tačiau, S. Skvernelio nuomone, visuotiniam šaukimui reikalingos biudžeto sumos yra gerokai per didelės – esą visiškai nerealu surinkti biudžetą, kurio pakaktų šioms priemonėmis įgyvendinti.
„Šaukimui suorganizuoti reikalinga turėti kareivines, poligonus, ginkluotę, techniką, karininkus, puskarininkius. Jeigu kalbame apie tik vyrų šaukimą – tai kainuotų apie 450 mln. eurų ir kasmet reikėtų dar apie 80 mln. papildomų eurų. O jei su merginomis – apie pusantro milijardo ir dar 200 mln. eurų kasmet. Tai yra kosminės sumos ir tikrai nebus norimo efekto“, – teigė S. Skvernelis.
Paklausus, ką mano apie apklausų duomenis, rodančius didelį palaikymą visuotiniam šaukimui, S. Skvernelis atsakė, jog apklausų duomenys neparodo tikslios situacijos – esą žmonėms atsakinėja negalvodami, kad jiems patiems gali tekti tarnauti kariuomenėje.
„Kai žmonės atsakinėja į apklausas, jie mano, kad to patiems nereikės daryti. Bet jeigu koks nors klausimas paliečia kiekvieną, kuris atsakinėja, tuomet atsakymai iškart būna kitokie. Ką man daryti, kaip reikės elgtis su mokslu, darbu, kas kompensuos finansinius nuostolius. Kai paklausi žmonių, kurie mano, jog jiems nereikės tarnauti, gali gauti bet kokį atsakymą“, – paaiškino Seimo narys.
Seimo narys taip pat teigė, jog jo nuomone, karo Ukrainoje pavyzdys parodė, kad pradedant masinius šaukimus profesionalios kariuomenės efektyvumas mažėja.
„Svarbu kalbėti apie tai, kas gali mus ginti ir kautis. Iš esmės tai yra profesionali kariuomenė ir motyvuotas, parengtas rezervas.
Tą parodė ir Ukrainos pavyzdys. Geriausi rezultatai karo metu buvo, kol kariavo tie žmonės, kurie kare dalyvauja nuo 2014 m. O kai prasideda masinės mobilizacijos ir šaukimai, efektyvumas gerokai sumenkėja“, – teigė Seimo narys.
