Susirgimai COVID-19 jau kuris laikas šokę į viršų – kasdien fiksuojami ir keli tūkstančiai atvejų, virusas nusineša bent kelių žmonių gyvybes. Vis tik raudonos vėliavos nekelia ne tik epideminio lygio sergamumą pasiekusios savivaldybės, bet ir mokslininkai.
COVID-19 plitimas nebėra stichinė nelaimė
„Nors dabar yra registruojama daug atvejų, realaus vaizdo, kiek yra sergančiųjų, net neturime. Kadangi masinio testavimo nėra, oficialioje statistikoje matomi skaičiai daugiausiai ateina iš gydymo įstaigų, kai, pavyzdžiui, yra testuojami hospitalizuojami žmonės arba tikslinant diagnozę tyrimas atliekamas poliklinikoje. Tad sergančiųjų gali būti kur kas daugiau.
Kita vertus, kas svarbiausia šioje situacijoje, nematome išskirtinai didelio ligoninių, reanimacinių lovų apkrovimo. Kitaip sakant, tai yra kaip viena iš sezoninių kvėpavimo takų infekcijų, kuri kažkam yra pavojinga, prireikia hospitalizacijos, bet tai nėra tokia stichinė nelaimė, kaip buvo pandemijos įkarštyje“, – situaciją komentavo VU Gyvybės mokslų centro (GMC) imunologė prof. Aurelija Žvirblienė.
Nors nuo koronaviruso kone kasdien miršta 2–4 žmonės, pažymima, kad rizika mirti nuo sunkios ligos išlieka labiausiai pažeidžiamoms grupėms – tai yra vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems gretutinių ligų.
„Dažnu atveju kovidas turbūt prisideda ir taip prie sunkios žmogaus būklės, jau turimų ligų. Todėl ir vakcinacijos kampanija dabar labiausiai ir nukreipta į rizikos grupės asmenis“, – pastebėjo A. Žvirblienė.
Gali pateikti siurprizų
Savo ruožtu VU GMC mokslininkas, virusų tyrinėtojas Gytis Dudas teigė, kad realiai dar 2022 m. pradėjus cirkuliuoti SARS-CoV-2 viruso omikron atmainai jį buvo galima laikyti jau endemiškai cirkuliuojančiu patogenu.
„Pandemijos pabaiga laikyčiau 2021 m. gruodžio mėnesį, kai tuo metu netaikant žymesnių ribojimų cirkuliuojant delta atmainai banga „lūžo“. Ir tai įvyko būtent todėl, kas virusas išeikvojo visus imlius žmones, kurie nebuvo jo matę (dėl to iš esmės kiekvienas susidūrimas baigėsi arba persirgimu, arba mirtimi). Tokiu būdu visuomenėje atsiranda pakankamai imunizuotų asmenų ir tai automatiškai sumažina viruso plitimą“, – kalbėjo jis.
„Kitaip sakant, tai yra kaip viena iš sezoninių kvėpavimo takų infekcijų, kuri kažkam yra pavojinga, prireikia hospitalizacijos, bet tai nėra tokia stichinė nelaimė, kaip buvo pandemijos įkarštyje“, – sakė A. Žvirblienė.
Mokslininko aiškinimu, pasirodžius omikron, ši atmaina tapo žymiai labiau antigeniškai pažengusia, tai yra viruso baltymai pasikeitė taip, kad, antikūnai galėjo jo nebeatpažinti, kas reiškė, kad padidėjo rizika užsikrėsti pakartotinai. Tiesa, prie didelių užsikrėtimų skaičių ligoninės nebebuvo tiek perpildytos.
„Omikron su laiku tiesiog visiškai natūraliai kaip visi gyvi organizmai diversifikavosi, atsirado daugybė naujų subatmainų, kurios toliau cirkuliuoja tarp žmonių“, – komentavo G. Dudas.
Pasak jo, nors koronavirusą jau galima laikyti endemiškai cirkuliuojančiu virusu, siurprizų pasitaikyti gali.
„Štai prieš keletą mėnesių buvo pasklidusi žinia, kad buvo atsiradusi nauja omikron subatmaina BA.2.86 ir, panašu, ji atsirado analogišku būdu kaip ir pati omikron, kuri, manome, atsirado, kai į imunosupresuotą asmenį pateko gana ankstyva viruso linija.
Organizme, kurio imuninė sistema nesugebėjo sunaikinti viruso, jis patyrė didelį spaudimą keistis antigeniškai, tai yra išvengti asmens imuninio atsako, ir ištrūko į pasaulį. Taigi BA.2.86 istorija visiškai analogiška. Tik tiek, kad tai nekelia tokio lygio naštos, kurią valstybės jaučia, kad turėtų reaguoti“, – aiškino virusų tyrinėtojas.
Nors ir ką tik skelbta apie naują sparčiai plintančią subatmainą JN.1, kuri turi ženklų perdavimo pranašumą, jis teigė, kad vienaip ar kitaip tai vis vien yra iš omikron kilusi linija: „Pasaulyje, kuris yra imunizuotas po porą ar keletą kartų, ji gali plisti, gali žmones guldyti į ligonines, taip pat – ir nužudyti, bet tai nėra palyginama su pandemijos pradžia, kai kilo ligoninių perkrovos rizika.“
Nebegali sukelti didesnės bangos
G. Dudo pastebėjimu, iš esmės ir rudenį pradėjusi kilti susirgimų COVID-19 banga, nepaisant daug fiksuojamų atvejų, dabar jau „lūžo“.
„Matėme kylančia bangą ir prieš kelias dienas ji pradėjo „lūžti“ dėl tos pačios priežasties – virusas yra išnaudojęs visus imlius žmones. Ir nepaisant visos „molekulinės akrobatikos“ tai nepadeda tiek, kad būtų sukelta kažkokia ženklesnė banga“, – kalbėjo mokslininkas.
A. Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad Europoje jau stebima mažėjanti susirgimų COVID-19 ir mirčių nuo jo statistika. „O šaltasis sezonas dar tik prasidėjo. Taigi galima tikėtis, kad toliau tęsis toks ligos bangavimas – kiekvienas naujas variantas, jei virusas labai reikšmingai pasikeis, sukels bangas, bet tų bangų dydis yra žymiai mažesnis, nei buvo pandemijos viduryje“, – dėstė ji.
Vis tik G. Dudas įspėjo, kad, kalbant apie endeminį cirkuliavimą, reikia turėti omenyje kol kas tarp žmonių cirkuliuojantį virusą.
„Būtent dėl to, kad jis cirkuliuoja mumyse, pastoviai išeikvoja imlius žmones ir tokiu būdu pats save apriboja, tad bangos negali pakilti iki tokio didelio lygio. Bet mokslininkai puikiai mato, kad SARS-CoV-2 nėra labai išrankus virusas – žinome, kad yra daug stuburinių gyvūnų, kurie yra imlūs šiam virusui ir yra užsikrėtę. Gal visuomenėje to nematome kaip didelės problemos, bet ateinančius ar šimtmečius tai galėtų kelti didesnių problemų“, – kalbėjo mokslininkas.
Kitaip sakant, yra rizika, kad būdamas gyvūnų organizme ir prisitaikęs prie jo virusas vėliau peršoks į žmogų jau turėdamas labai daug mutacijų, dėl ko tai mūsų sistemai gali atrodyti kaip neatpažįstamas virusas.
„Tokia rizika yra, todėl ir yra stebimi virusų variantai. Ir visada didesnė rizika, kur vienoje vietoje yra daug gyvūnų, pavyzdžiui, tos pačios audinių fermos. Bet šiandien konkrečiai tokios rizikos nematome. Valstybės labai daug yra išmokusios, stebimi plintantys virusų variantai, atliekamas nuotekų testavimas, kuris vykdomas ir Lietuvoje. Tai leidžia laiku pastebėti augančius infekcijos skaičius“, – komentavo A. Žvirblienė.
Problemų gali sukelti ir kiti virusai
G. Dudas atkreipė dėmesį, kad SARS-Cov-2 šiuo atžvilgiu nėra unikalus virusas.
„Štai prieš keletą savaičių Jungtinėje Karalystėje buvo aptiktas vienas kiaulių gripo viruso šuolis į žmones, kai asmuo net nebuvo kontaktavęs su kiaulėmis. Tai buvo aptikta visiškai atsitiktinai dėl vykdomos rutininės stebėsenos. Tad realiai tos grėsmės yra, bet tai nereiškia, kad dabar turime gąsdintis, bet reikia turėti veikiančias efektyvias stebėsenos sistemas“, – pabrėžė jis.
Mokslininkas konstatavo, kad vien iš istorinės perspektyvos yra akivaizdu, kad tiek gripo, tiek koronavirusai yra ilgalaikė grėsmė:
„Gripo virusų sukeliamos pandemijos pasikartoja žymiai dažniau, tik ko dėl labai akivaizdžių priežasčių mes negalime numatyti, tai kada jos kils. Net per pastaruosius porą metų tarp vandens paukščių faktiškai vyksta milžiniška H5N1 gripo viruso subtipo pandemija. Ir dėl to, kad masiškai serga paukščiai, labai dažnai užsikrečia įvairūs žinduoliai. Čia yra viena iš tokių artimesnių grėsmių, kurių negalime nuspėti, bet matome, kad šiuo metu yra padidėjusi rizika.“
Jo pastebėjimu, taip pat yra daug kitų RNR virusų, kurie kažkada anksčiau taip pat yra sukėlę pandemijas, bet mokslas dar nebuvo pakankamai išvystytas, kad jas stebėtų.
„Pavyzdžiui, tymų virusas – jis yra labai užkrečiamas, sukelia milžinišką mirtingumą. Pats virusas į mus peršoko kažkur žemdirbystės pradžioje, ir labai akivaizdžiai populiacijoje, kurios nėra imunizuotos prieš jį, mirtingumas yra tragiškas.
Tymų virusas turi daugybę giminaičių, kurie cirkuliuoja kituose gyvūnuose, ir peršokus į žmones tokiam virusui kiltų žymiai rimtesnė pandemija, nei kurią ką tik išgyvenome. Mokslas žino apie šias rizikas, bet eiliniam piliečiui nereikia nerimauti, tačiau reikalauti iš savo valdžios stebėsenos sistemos, kurios gali aptikti, įvertinti ir padėti reaguoti į tokias situacijas“, – pasakojo G. Dudas.
Pamiršome apie kitų virusų epidemijas
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas taip pat teigė šiuo metu nematantis gąsdinančių scenarijų dėl COVID-19 plitimo, tačiau neatmetė galimybės, kad tai gali kelti problemų ateityje.
„Šiuo etapu matoma, kad koronavirusas ir toliau evoliucionuoja, bet nėra didelių šuolių, toliau plinta omikron „palikuonys“. Bet ar neatsitiks taip, kad virusas gali susikryžminti su kokiais kitais virusais ir įgyti kažkokių dar greičiau plintančių, sunkesnę klinikinę eigą sukeliančių virusų savybių, neaišku. Tai gali atsitikti bet kada, bet dabar to nėra.
Kita vertus, ir gripas irgi visąlaik mutuoja, A tipo gripo virusai cirkuliuoja ne tik tarp žmonių, bet ir paukščių, kiaulių, tarp daug gyvūnų. Tai, prisiminkime, kai kalbama apie paukščių gripą, žmonės perspėjami, kad naminiai paukščiai nekontaktuotų su laukiniais tam, kad neįvyktų įvairios mutacijos. Nes tada, kai virusai apsikeičia genetine medžiaga, ir atsiranda nauji virusų štamai, kurie galbūt vieni greičiau plinta, kiti sukelia sunkesnę klinikinę eigą“, – kalbėjo virusologas.
Pasak jo, rizikų, kalbant apie galimus ateities scenarijus, yra įvairių.
„Visi jau pamiršo, kad pas mus neišplito „Mpox“ (anksčiau vadintas beždžionių raupais), visi seniai pamiršo ŽIV, lygiai taip pat kaip savo laiku hepatito virusas įgavo galimybę plisti ir padarė šuolį. Niekas nebekalba apie tai, kad ta pati tuberkuliozė greičiausiai kilo iš galvijų, kai kurių lytiškai plintančių ligų sukėlėjai persimetė žmonėms nuo laukinių gyvūnų. Šie procesai nuolat vyksta gamtoje“, – pabrėžė S. Čaplinskas.
Nauji iššūkiai – dėl klimato kaitos
Profesorius atkreipė dėmesį, kad juo labiau neaišku, kokių siurprizų, kalbant apie galima epidemijas, gali pateikti tirpstantys ledynai.
„Ten dabar išlaisvėja gigantiškos bakterijos, kurios kažkada cirkuliavo Žemėje ir dabar jų nebėra. Neaišku, kokius dar mikroorganizmus gali išlaisvinti ateityje tirpstantys ledynai ir apskritai klimato šiltėjimas, užterštumas ir kt. tai gali sudaryti sąlygas naujoms pandemijoms kilti“, – įspėjo jis.
Klimato kaitą G. Dudas įvardijo kaip viena didesnių egzistencinių grėsmių. Jis atkreipė dėmesį, kad jau dabar stebimos to pasekmės užkrečiamųjų ligų „migravimui“ iš tropinių kraštų.
„Bet tam, kad galėtume taikyti tokius dalykus, būtina stebėsenos sistema, kuri gali aptikti, kad, tarkime, Lietuvoje egzistuoja Vakarų Nilo virusas, kas, beje, po truputį, panašu, tampa vis didesne tikimybe“, – kalbėjo G. Dudas.
„Kalbant apie užkrečiamąsias ligas, mes jau matome Europoje to poveikį, pavyzdžiui, uodų pernešamas Vakarų Nilo virusas. Ši liga daugiau cirkuliuoja apie tropikus, tačiau jau koks geras dešimtmetis, jei ne daugiau, šis virusas yra labai sėkmingai įsitvirtinęs Balkanuose. Per pastaruosius porą metų jis labai sėkmingai yra įsitvirtinęs ir Vokietijoje.
Kai šyla klimatas, tiek uodų, kurie perneša infekcijas, tiek erkių rūšių, kurios gali pernešti kitas infekcijas, arealas gali plėstis labiau į šiaurę, nes ištisus metus sąlygos tampa palankesnės.
Ypač kai kalbame apie uodus, mes galbūt nesame pratę saugotis nuo jų, bet yra žinomos gana efektyvios intervencijos, kai konkrečiai naikinami uodai. Bet tam, kad galėtume taikyti tokius dalykus, būtina stebėsenos sistema, kuri gali aptikti, kad, tarkime, Lietuvoje egzistuoja Vakarų Nilo virusas, kas, beje, po truputį, panašu, tampa vis didesne tikimybe. Nustačius, kur žmogus užsikrėtė, galima nukreipti kažkokias intervencijas – pesticidų, nukreiptų prieš uodų lervas, tuose rajonuose, naudojimą“, – pasakojo G. Dudas.
Arūnas Dulkys įvertino sparčiai augantį COVID-19 susirgimų skaičių Lietuvoje: atskleidė, ar bus ribojimai:
