aurelija žvirblienė

Jau kurį laiką pastebimai augant COVID-19 atvejams imunologė Aurelija Žvirblienė konstatuoja, kad skelbiami skaičiai – tik ledkalnio viršūnė. Pasak jos, sergančiųjų yra kur kas daugiau, vis tik liga dabar ne visiems vienodai pavojinga. Be to, kitą kartą žmogus klaidingai gali galvoti, kad gyvena sveikai ir jam infekcija negresia. Mokslininkai teigia, kad pasaulyje plinta nauja COVID-19 atmaina XEC ir šį rudenį gali tapti dominuojančia.

Nerimą pasaulyje sėjant naujai beždžionių raupų („b raupų“) atmainai Lietuvos specialistai patikina, kad nuogąstavimai nėra laužti iš piršto. Už Afrikos ribų užfiksuotas virusas yra itin pavojingas – mirtingumas nuo jo siekia net 10 proc.

Nors COVID-19 pandemija atrodo likusi kažkur toli užmarštyje, virusų tyrinėtojai įspėja, kad nuo panašių epidemijų žmonija nėra apsaugota ir ateityje. Mokslininkų akiratyje – ne tik gerai pažįstami gripas ar koronavirusas, bet ir klimato kaitos padariniai. Su jais ne tik į Lietuvą gali atkeliauti egzotinės ligos, bet ir baiminamasi, kokių mikroorganizmų gali „padovanoti“ tirpstantys ledynai.

Neseniai naujo nerimo sukėlė žinia apie Kinijoje sparčiai augančius virusinius susirgimus ir ypač daug fiksuojamų plaučių uždegimo atvejų tarp vaikų. Vis tik Lietuvos specialistai ramina, kad šis protrūkis gąsdinti neturėtų, mat plintantys virusai nėra nepažįstami. Tačiau yra ir liūdna žinia – vis labiau auga bakterijų atsparumas antibiotikams, tad gydymas darosi nebe efektyvus.

Toliau kopiant susirgimams koronavirusu, gripu ir kitomis infekcinėmis ligomis, epideminis sergamumas jau fiksuotas 22 šalies savivaldybėse, į reanimacijos skyrių pateko 2 metų neturintis vaikas. Vis tik sveikatos specialistai ramina, kad skelbti epidemiją reikalo dar nėra. Tačiau kai kurie gyventojai raginami ypač pasisaugoti, mat jiems virusų pavojus niekur nedingo.

Nors gyventojus rudens pradžia nustebino neįprasta šiluma, tačiau specialistai įspėja – vasaros dvelksmas ilgai nesitęs, o kartu su vis labiau šaltėjančiu oru suaktyvės ir infekcinės ligos. Specialistai pataria, kokių sveikatingumo priemonių griebtis ir kodėl yra svarbu neužmiršti pasiskiepyti ne tik jums patiems, bet ir savo atžaloms. Infekcinių ligų fiksuojama daugybė, o su jų sukėlėjais žmonės gali susidurti įvairiais būdais, pavyzdžiui, per kvėpavimo takus, maistą, kraują ir kitaip.

Sergamumui koronavirusu ir kitomis peršalimo ligoms augant it ant mielių, specialistai dega žalią šviesą paprastesnei vakcinacijai. Jau nuo kitos savaitės pabaigos norintieji pasiskiepyti nuo gripo ir koronaviruso tai galės padaryti vienu metu. Labiausiai turi suskubti vyresni, rizikos grupėms priklausantys žmonės, mat pavojingosios infekcijos juos į ligos patalą guldo dažniausiai. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ekspertai ramina, kad pastarosiomis savaitėmis ūgtelėjęs sergamumas įvairiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis dar neturėtų bauginti. Prognozuojama, kad koronavirusą šį sezoną gali nuvainikuoti gripo ir kitų infekcijų atvejų, kurios ypač taikosi į vaikus. Tiesa, tokie scenarijai galimi, jei COVID-19 mutacijos nepateiks staigmenų.

Kiek padidėjus sergamumui gripu ir COVID-19, dažniau galima išvysti ir viešose vietose apsauginę veido kaukę dėvinčių žmonių. Ar išties jau metas grįžti prie šio iki skausmo pažįstamo neatsiejamo pandemijos atributo? Tokį klausimą išgirdusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė didelio entuziazmo nerodė.

Prieš įsibėgėjant šaltajam metų laikui kyla nerimas, koks bus infekcinių kvėpavimo takų ligų sezonas. Nors medikai ramina, kad koronavirusas jau tapo endeminiu virusu, kartu įspėja per daug neatsipalaiduoti. Pažymima, kad COVID-19 vis dar gali pridaryti žalos rizikos grupių žmonėms, kuriems primygtinai rekomenduojama pasiskiepyti nauja atkeliaujančia vakcina.

Kovą jau bus lygiai trys metai nuo tada, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paskelbė COVID-19 pandemijos pradžią. Nors bent Lietuvoje jau, atrodo, pandemijos seniai neliko nė kvapo, aktyvi kova su virusu nuslopo toli gražu ne visur. Ar 2023 m. apie pandemiją jau išties galėsime pamiršti? Nuo 2020 m. vasario Lietuvoje trukusi ekstremalioji situacija dėl COVID-19 buvo atšaukta šių metų gegužę.

Šaltasis virusinių ligų sezonas rodo savo nagus – tautiečius į patalą guldo tiek „pamirštas“ gripas, tiek kovidas, tiek kitos peršalimo ligos. Kai kuriems net ėmė rodytis, kad jomis dabar sergama daug intensyviau, nei pandemijos metu ar dar prieš ją. Vis tik medikai siūlo tuo nesistebėti – kelis metus mūsų imunitetas susidūrė su daug mažiau išorės dirgiklių.

Lietuvą jau pasiekė pirmosios omikron atmainai adaptuotos vakcinos, o skiepytis ketvirtąja skiepo doze nuo kitos savaitės ketinama leisti visiems norintiems nuo 18 metų. Kaip atrodys nauja vakcinacijos tvarka ir kokio rudens su koronavirusu galima tikėtis šiemet, teiraujamės imunologės Aurelijos Žvirblienės. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad naujosios, omikron atmainai adaptuotos vakcinos – jau Lietuvoje.

Nuo rugpjūčio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kviečia pasiskiepyti dar daugiau gyventojų. Vis dėlto specialistai primena, kad tai nėra prievolė visiems, juo labiau kad nepasitarus su gydytoju to savarankiškai pačiam padaryti ir nepavyks. Kita vertus, visuomenė raginama dar visiškai neatsipalaiduoti, mat pandemijos kol kas dar niekas neatšaukė.

Nors vasara dar neįpusėjo, vis garsiau kalbama apie prasidedančią naują susirgimų COVID-19 bangą. Pirmieji jos ženklai – jau ir Lietuvos statistikoje. Tiesa, specialistai ramina, kad tokio niūraus kaip pernykščių metų scenarijaus greičiausiai pavyks išvengti. Kita vertus, yra ir nerimą keliančių viruso ypatybių. Specialistai konstatuoja, kad nauja atvejų banga neišvengiamai ateis, o jos pirmi ženklai matomi jau dabar.

Lietuvoje jau leidus kai kuriems gyventojų pasiskiepyti ketvirtąja arba antrąja sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze kai kurie suskubo domėtis, ar tokia galimybė bus sudaryta ir platesniam žmonių ratui. Kol ministerija tikslesnių planų atskleisti negali, mokslininkai pažymi, kad ketvirtasis skiepas greičiausiai nebus skirtas plačiajai visuomenei. Nors pandemija ir kartu spaudimas sveikatos sistemai atslūgo, daliai silpniausios sveikatos gyventojų jau gali būti skiriama ketvirtoji vakcinos dozė.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik du milijonai vakcinos nuo COVID-19 dozių, o vakcinacijos procesas stipriai sulietėjo. Dėl to Lietuva planuoja dovanoti vakcinas kitoms šalims. Vakcina būtų siunčiama toms valstybėms, kurios nespėjo pasirūpinti pakankamu vakcinos kiekiu. Lietuvoje antradienio duomenimis yra apie 1,8 mln. nepanaudotų vakcinos nuo COVID-19 dozių. Vakcinacijos procesas atrodo praktiškai sustojęs.

Nors COVID-19 ribojimų teliko vos keletas, daugelis kone labiausiai laukia kaukių dėvėjimo prievolės uždarose patalpose panaikinimo. Ekspertų nuomonė nėra vieninga, kaip greitai kaukių jau visur reikėtų atsisakyti, tačiau sutinkama, kad šiltasis metų laikas nuo koronaviruso leis atsipūsti. Ruošiamiems laisvinimams aptarti pirmadienį rinkosi ir Nepriklausomų ekspertų patariamoji taryba (NEPT).  Anot vienos jos narių VU Gyvybės mokslų centro mokslininkės prof.

Imperatyvaus skiepijimosi nuo COVID-19 politika, panašu, turėjo ir neigiamų vaisių. Medikai įspėja, kad jau krito vakcinavimo apimtys nuo kitų infekcinių ligų, dėl ko sveikatos sistemos laukia nauji iššūkiai. Viena didesnių rizikų – sulaukti naujo tymų protrūkio. Dar pirmais pandemijos metais netrūko prognozių apie ateityje gresiančias didesnes bėdas dėl kitų infekcinių ligų suvaldymo. Panašu, tokios prognozės tampa realybe.

Prieš dvejus metus kaip gaisras įsiplieskusi pasaulinė pandemija jau šį pavasarį gali leisti atsipūsti. Mokslininkė Aurelija Žvirblienė ramina, kad ir omikronas netrukus turėtų išsikvėpti, ir savo darbą padaryti šylantis oras.

Nuo pat koronaviruso ribojimų pradžios tam tikros visuomenės grupės skatino panaikinti visus reikalavimus ir tiesiog leisti visiems žmonėms persirgti. Naujų užsikrėtimų skaičiui kylant, ribojimai naikinami – jau netrukus atsisveikinsime su galimybių pasu, kalbama, kad palaipsniui gali nelikti ir kitų ribojimų. Kai kurie specialistai svarsto, kad paleidus pandemijos valdymą iš rankų ir leidus persirgti visiems gyventojams, pandemijos pabaiga ateitų greičiau.

Kai kurioms šalims gyventojus pradėjus skiepyti ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, Lietuvos ekspertai į tai kol kas žiūri nevieningai. Vieni sako pasitikintys užsienio ekspertais, tačiau kiti peikia tokį sprendimą priėmusius politikus. Pasak Sveikatos ekspertų tarybai priklausančios Aurelijos Žvirblienės, Lietuvos specialistai kol kas neplanuoja siūlyti pradėti skiepyti ketvirtąja tos pačios vakcinos doze. Tačiau dar neaišku, ar ketvirtosios dozės nuo COVID-19 tikrai nereikės.

Įsigaliojus sugriežtintai naujai COVID-19 valdymo tvarkai, gyventojai užplūdo medicinos klinikas. Tie, kurie pasiskiepijo pagal pilną vakcinacijos kursą, bet skiepytis sustiprinančiąja doze neskuba, itin aktyviai tiriasi, kad vėl galėtų naudotis galimybių pasu. Tačiau klinikos praneša – vietų atlikti tyrimus šiemet nebėra. Specialistai taip pat informuoja, kokie tyrimai nebetinka galimybių pasui gauti.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pranešus, kad skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 skiepo doze gyventojai bus kviečiami anksčiau – jau po 3 mėnesių, dalis žmonių suskubo klausti, ar visiems trečią (ar, priklausomai nuo gamintojo, antrą) dozę po tiek laiko ir reikėtų gauti. Imunologė pažymi, kad ši rekomendacija pirmiausia galioja tam tikroms grupėms, tačiau labai nenukentės ir kiti, paskubėję revakcinuotis taip anksti.

Dar daug neatsakytų klausimų paliekanti naujoji koronaviruso omikron atmaina pasėjo nerimą ne tik dėl to, kiek labiau užkrečiama ji bus, bet ir dėl nežinomybės, kiek efektyvios išliks vakcinos. Imunologė Aurelija Žvirblienė teigė neturinti abejonių, kad omikron atmaina jau greitai bus užfiksuota ir Lietuvoje, tačiau ne tokia optimistiška buvo dėl atnaujintų vakcinų atsiradimo. Anot jos, sunku įsivaizduoti, kad kuris vakcinų gamintojas suspėtų paskui viruso evoliuciją.

Lietuvos gyventojai jau gali pasiskiepyti trečiąja vakcinos nuo COVID-19 doze. Praėjusią savaitę atsiradus galimybei tai padaryti anksčiau, norinčiųjų pasiskiepyti sustiprinamąja doze skaičius išaugo beveik tris kartus. Tiesa, atsiranda ir pasimetusių žmonių, neišsirenkančių, kuria vakcina skiepytis. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo imunologė Aurelija Žvirblienė. Visai neseniai visi buvo paraginti skiepytis trečiąja doze ir žmonės suplūdo skiepytis.

Vyriausybei priėmus naujus ribojimus dėl galimybių paso galiojimo trukmės gyventojai plūstelėjo į vakcinacijos centrus pasiskiepyti sustiprinamąja COVID-19 skiepo doze. Kokią vakciną galima rinktis ir ar skubėti pasiankstinti revakcinaciją? Vyriausybė be kitų ribojimų apsisprendė dėl galimybių paso galiojimo laiko trumpinimo, kas reiškia, kad nuo gruodžio 28 d. visi pilnamečiai asmenys, norintys toliau naudotis galimybių pasu, privalės pasiskiepyti sustiprinančia skiepo doze.

Vyriausybė ėmėsi naujų COVID-19 priemonių – sprendžia, kad nuo šiol galimybių pasas galiotų 7 mėnesius ir bus pratęstas tik pakartotinai pasiskiepijus. Be kita ko, jau leista paankstinti revakcinaciją jau nuo 4 mėnesių po paskutinės dozės. Profesorė Aurelija Žvirblienė aiškina, kam vertėtų pasiankstinti revakcinaciją nuo COVID-19 ir ar būtina išsitirti antikūnus.

Šiuo metu trečiąją vakcinos nuo COVID-19 dozę gali gauti ne visi gyventojai, o tik tam tikros jų grupės. Kai kurie sveikatos priežiūros specialistai siūlo trečia vakcinos doze leisti skiepytis visiems gyventojams – vakcinų turime per akis, be to, taip elgiasi ir kai kurios kitos šalys. Tačiau ne visi specialistai sutinka su šia idėja ir ragina palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) šio klausimo taip pat sako dar nesvarstanti.

Pernai balandį, kai Lietuva susidūrė su pirmąja COVID-19 banga, Nemenčinė buvo pirma vietovė šalyje, kurią dėl koronaviruso situacijos teko izoliuoti. Ši situacija leido ištirti persirgusius gyventojus – kiek jų ir kuriam laikui įgijo antikūnų, t. y. kokią turėjo apsaugą nuo naujo užsikrėtimo.  Apie tai plačiau portalui tv3.lt papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja prof. Aurelija Žvirblienė.

Tęsiantis vakcinacijai nuo koronaviruso, dalis gyventojų jau sulaukia trečios dozės. Tačiau vis dažniau kalbama apie galimą ketvirtą dozę, kuri dar labiau sustiprintų imunitetą. Visgi ekspertų teigimu, ketvirtos dozės gali prireikti ne visiems gyventojams, o atsakymų, kaip ilgai išlieka imunitetas po skiepo, turi pateikti vakcinų gamintojai.

Nuo rugsėjo 10 d. Danija COVID-19 nebelaikys „didelę grėsmę visuomenei keliančia liga“, o tai reiškia, kad dauguma likusių apribojimų nustos galioti. Ar panašus scenarijus gali susiklostyti Lietuvoje? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorė Aurelija Žvirblienė ir užkrečiamųjų ligų specialistas, profesorius Saulius Čaplinskas.

Lietuvoje turint vakcinų nuo COVID-19 perteklių ne tik medikai ir socialinės globos sektoriaus atstovai, bet ir dalis plačiosios visuomenės laukia, kada galės gauti sustiprinančiąją skiepo dozę. Visgi specialistai ragina neskubinti masinės revakcinacijos – palaukti oficialių gamintojų rekomendacijų arba bent kiekvieną atvejį vertinti individualiai.  Jau artimiausiu metu laukia sveikatos apsaugos ministro įsakymai dėl dar daugiau asmenų skiepijimo trečiąją skiepo nuo COVID-19 doze.

Naujai susikūręs sveikatos ekspertus vienijantis Sveikatos teisės institutas (STI) pirmadienį pasidalino savo siūlymais, kaip reikėtų valdyti pandemiją. Institutas siūlo panaikinti galimybių pasą, ekstremaliąją situaciją ir nebeskatinti masinės vakcinacijos. Kiti sveikatos priežiūros specialistai oponuoja STI išsakytoms idėjoms ir sako, kad vienas iš pagrindinių kovos su koronavirusu priemonių yra vakcinacija, be to, STI idėjose trūksta argumentacijos.

Dažnas nuo Covid-19 skiepytis nesutinkantis žmogus nepasitiki vakcinomis. Kai kas iš viso netiki vakcinų nauda, o kitiems kyla klausimas, ar galima pasitikėti taip greitai sukurtomis vakcinomis. Tokie klausimai pasiekia ir mokslininkų ausis. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė atsako, kad greitai vakcinos buvo sukurtos todėl, nes buvo pasitelkti nauji jų kūrimo metodai. Tačiau skiepų efektyvumu abejoti nereikėtų.

Lietuvoje užfiksavus pirmąjį užsikrėtimo atvejį braziliškąja COVID-19 atmaina ekspertai įspėja, kad ji yra viena iš trijų rūpestį keliančių viruso atmainų. Ši mutacija yra atsparesnė vakcinoms, o rizika užsikrėsti ja – keliskart didesnė nei kitomis viruso atmainomis. Braziliškoji koronaviruso atmaina kaip ir britiška, ir Pietų Afrikos Respublikos (PAR) atmainos patenka į vieną iš trijų viruso klasių – susirūpinimo klasę.

Pirmadienį, siekdami pagerinti visuomenės pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina, ja pasiskiepijo dalis šalies vadovų. Bene labiausiai vengiantys šios vakcinos yra Visagino gyventojai, kur nepanaudota liko beveik 800 skiepo dozių. Taip pat viešojoje erdvėje daugėja žmonių, norinčių skiepytis rusiška „Sputnik“ vakcina, pasisakymų. Apie tai tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjosi Visagino meras Erlandas Galaguz ir profesorė imunologė Aurelija Žvirblienė.

Socialiniuose tinkluose plinta melagingi skelbimai. Vieni siūlo nusipirkti neva tiesiai iš Amerikos atkeliavusią vakciną, o kitiems už 200 eurų siūloma pašalinti su vakcina į kūną patekusį mikročipą. Policija ir sveikatos priežiūros ekspertai prašo žmonių šiais skelbimais nepasikliauti ir įspėja, kad pasinaudojus tokiomis paslaugomis galima pakenkti sau.  Užėjus į įvairias Facebook grupes matyti, kad diskusijos beveik visose vienaip ar kitaip sukasi COVID-19 tema.

Nuo COVID-19 pradėjus skiepyti žmones, paaiškėjo, kad iš vienos vakcinos pakuotės lieka dar vienam ar dviem asmenims paskiepyti tinkamos vakcinos likučių. Nors gamintojas nurodo, kad iš vienos pakuotės skiepijami 5 asmenys, vieni specialistai ragina valdžią leisti skiepyti bent šešis, tačiau kiti ekspertai bijo nesusipratimų. Verda diskusijos dėl skiepų nuo COVID-19 likučių.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nesupranta, kodėl antroji, dar prieš savaitę Lietuvą pasiekusi vakcina nuo COVID-19 iki šiol nėra naudojama skiepijimui. Dabartinis ministras Arūnas Dulkys patarė nesijaudinti ir žada, kad vakcinos sveikatos priežiūros įstaigas pasieks jau netrukus. Buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga neslepia nuostabos dėl antros Lietuvą pasiekusios vakcinos siuntos.

Pasaulyje plintant naujoms, daug labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms, Lietuva nežino, ar koronaviruso mutacijos jau prisibeldė ir į mūsų duris. Mokslininkai kol kas atlieka tik labai riboto masto tyrimus, kurie neparodo tikrojo vaizdo. Sveikatos ekspertai ragina valdžią skirti pinigų visą šalį apimantiems tyrimams, kurie parodytų, ar Lietuvoje sulaukėme naujų viruso mutacijų.

Mokslininkai nuogąstauja dėl vakcinų nuo Covid-19. Nerimą kelia, kad patikrintais būdais kuriamos vakcinos atsilieka, o pirmauja naujų, dar nebandytų vakcinų gamyba. Tačiau mokslininkai tvirtina, kad kitų būdu nugalėti virusą nėra – tik vakcina. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė pažymi, kad dabar pasaulyje įvairiais būdais kuriama nemažai vakcinų nuo Covid-19. Tačiau ne visos vakcinos vienodos.

Vakcinos yra ta priemonė, kuri teikia daugiausia racionalių vilčių, kad anksčiau ar vėliau pavyks pažaboti visame pasaulyje siaučiančią COVID-19 pandemiją. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesorės Aurelijos Žvirblienės teigimu, naujausi bendrovių „Pfizer“ ir „Moderna“ pasiekimai kuriant vakcinas nuo koronaviruso išties įspūdingi – pasiektas neįtikėtinai aukštas jų veiksmingumo lygis.

Danijoje auga nerimas dėl mutavusio koronaviruso, kuriuo susirgo šalies kailinių žvėrelių ūkiuose veisiamos audinės ir jas prižiūrintys žmonės. Danai nerimauja, kad pakitęs virusas gali sukelti naują koronaviruso protrūkį tarp žmonių, kurio neveiks šiuo metu kuriamos vakcinos. Šalies valdžia nusprendė sunaikinti visas šalies audines ir įsakė izoliuotis šimtams tūkstančių šalies gyventojų. Bet ar to pakanka? Kokias grėsmes kelia mutavęs koronavirusas? Apie tai – portalo tv3.lt pokalbis su prof.

Nepaliaujamai augantis naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius skaldo visuomenę. Vieni įsitikinę, kad skubiai reikalingi kuo griežtesni visuotiniai ribojimai, kiti gi įprasto gyvenimo stabdyti nenori ir viruso riziką mato kaip mažesnę grėsmę nei visišką ekonomikos sąstingį. Profesorė Aurelija Žvirblienė įspėja, kad praleidus tinkamą momentą suvaldyti koronaviruso plitimą gali tapti labai sudėtinga.

Mokyklų darbuotojams išdalinta 50 tūkst. greitųjų koronaviruso testų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Savivaldybėms jau yra išdalinta daugiau nei 50 tūkst. greitųjų testų, tai yra mokyklų darbuotojų tyrimams ir tie tyrimai, matyt, artimiausiu metu galės prasidėti“, – spaudos konferencijoje antradienį teigė A. Veryga.  Anot jo, ateityje tyrimų skaičius bus plečiamas.

Ruduo, kai žadama ne tik galima antra koronaviruso banga, bet ir ūmių kvėpavimo takų ligų pakilimas, jau ant nosies. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija sukaupusi reagentų COVID-19 testams atlikti turi tik iki rugsėjo galo. Pirkimai suplanuoti, tačiau specialistai apskritai siūlo kitaip planuoti testavimą. Nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama daugiau susirgimų COVID-19 infekcija, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ramina, kad reagentų tyrimams atlikti tikrai nestinga.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ketvirtadienį pranešė apie keičiamą testavimo strategiją daugiau tyrimų atliekant ir mokytojams. Tačiau dėl planuojamos jiems sudaryti galimybės išsitirti greitaisiais testais specialistai kraipo galvomis. Jie pabrėžia, kad šių testų paskirtis – ne ūmios infekcijos diagnostika. Ministras informavo, kad šiuo metu savivaldybėms išsiųsta informacija su prašymu, kad šios nurodytų, kiek greitųjų testų joms reikės.

Karštais vasaros savaitgaliais Lietuvos pajūris yra sausakimšas. Gelbėtojų skaičiavimu, praėjusį savaitgalį Palangos ir Šventosios paplūdimiuose ilsėjosi apie pusę milijono poilsiautojų, bet ir visą vasarą Palangoje netrūko poilsiautojų iš visos Lietuvos ar kaimyninių šalių.