Dabartinę viruso plitimo situaciją ir galimus ribojimus apžvelgusi Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento visuomenės sveikatos stiprinimo patarėja Jurgita Pakalniškienė teigė, kad pagrindo nerimauti dar nėra.
Jos aiškinimu, nors Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenis, dabar sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis nežymiai auga, vis tik tokiam laikui jis yra panašus ir į kitų metų rodmenis.
Situacija su COVID-19 panaši – sergamumas nežymiai auga, tačiau jo įtaka hospitalizacijoms ar mirtingumui yra maža. Tiesa, pastebimas nežymus mirčių augimas tarp asmenų, kuriems yra 80 metų ir daugiau.
„ECDC vertinimu, šis pakilimas susijęs ne su viruso pokyčiais, mutacijomis, bet labiau su dažnesniais susibūrimais ir kelionėmis vasaros laikotarpiu bei silpnėjančia gyventojų imunine apsauga nuo užsikrėtimo“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo J. Pakalniškienė.
Ar naujos mutacijos pridarys bėdų?
Ji priminė, kad, remiantis ilgalaike stebėsena, COVID-19 infekcijai yra būdingos sergamumo bangos, kurios pasireiškia maždaug kas 2–3 mėnesius.
„Tačiau kiekvieną kartą atvejų, hospitalizacijų ar mirštamumo pikas yra vis mažėjantis. Pažymima, kad virusas ir toliau gali kisti, mutuoti, tai leis virusui cirkuliuoti ir kartu su silpnėjančiu imunitetu gali turėti įtakos epidemiologinei situacijai ateityje“, – įspėjo SAM specialistė.
Pasak jos, šiuo metu stebimas sergamumo kilimas sutapo su omikron potipio grupės XBB.1.5 tipo variantu, šis potipis sudaro apie 60 proc. visų ėminių atlikus sekoskaitą. Taip pat rugpjūčio mėnesį yra registruoti gan stipriai mutavusios omikron sublinijos BA.2.86 atvejai.
„Šiandien dar yra pakankamai pavieniai atvejai, įtariamas nedidelis šio varianto plitimas visuomenėje, tačiau jis gana stipriai skiriasi nuo šiuo metu cirkuliuojančio varianto ir jei jis išstums dabar cirkuliuojančio viruso variantus, pakartotinių infekcijų skaičius gali išaugti.
Bet šiandien nėra indikacijų, kad minėti variantai gali būti susijęs su sunkesne ligos forma ar sumažėjusiu vakcinos efektyvumu prieš sunkias formas. Tačiau rizika vyresniems ir lėtines ligas turintiems asmenims išlieka“, – įspėjo visuomenės sveikatos stiprinimo patarėja.
Kokį gripo sezoną žada Australijos pavyzdys?
Gripo sezonas Pietų pusrutulyje prasideda anksčiau, tad vadovaujantis gripo sezonu Australijoje yra teikiamos tam tikros prognozės Šiaurės pusrutuliui.
„Dabar daugiau yra duomenų apie sergamumo rodiklius Australijoje iki įprastinės piko pradžios – 30–31 savaitės. Pagal šį laikotarpį matyti, kad sergamumas kiek viršija 5-erių metų vidurkį. Vyraujanti infekcija visoje viršutinių kvėpavimo takų puokštėje yra gripas, sudarantis virš 30 proc. susirgimų, virš 80 proc. susirgusiųjų yra vaikai“, – sakė J. Pakalniškienė.
„Rizikos grupėms asmenims šį sezoną bus rekomenduojama skiepytis nuo COVID-19 ir gripo vieno vizito pas gydytoją metu, – sakė J. Pakalniškienė.
Ji pabrėžė, kad dar svarbu sulaukti paskutinių savaičių sergamumo duomenų, kai buvo stebimas sergamumo pikas tam, kad būtų galima daryti kažkokias išsamesnes prognozes.
„Šiuo metu dar gana anksti vertinti gripo formų sunkumą, bet kol kas nėra ženklų, kad sezonas būtų sunkesnis“, – nurodė SAM atstovė.
Daugiau galima sulaukti gripo ir kitų infekcijų
Pagal naujausius duomenis, sergamumas gripu, COVID-19 ir viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis Lietuvoje auga trečią savaitę, tačiau kaip minėta šis augimas nėra itin drastiškas.
„Bendras suminis sergamumo rodiklis 36 savaitę siekė beveik 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Nors stebimas nežymus atvejų augimas, jis žymiai neišsiskiri iš ankstesnių sezonų. Šiuo laikotarpiu paprastai augimas ir buvo stebimas“, – pateikė duomenis J. Pakalniškienė.
Didelę dalį sergančiųjų minėtomis infekcijomis sudaro vaikai.
Jos teigimu, prognozuojama, kad COVID-19 našta, jei atsiras sunkesnes ligos formas sukeliančių atmainų, bus mažesnė nei pirmaisiais pandemijos metais.
„Taip pat yra tikėtinas didesnis sergamumas gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis“, – sakė ji.
Tuo metu sunkesnės ligos riziką vyresniems, lėtinių ligų turintiems asmenims tikimasi mažinti vakcinomis, taip pat taikant sustiprintas infekcijų kontrolės priemones asmens sveikatos priežiūros, globos įstaigose.
Nauja COVID-19 vakcina – jau Lietuvoje
Pasak SAM specialistės, testavimo tvarka dėl COVID-19 keisti neplanuojama, tą rekomenduojama daryti simptomus jaučiantiems asmenims.
„Situacijos stebėsenai yra vykdomi nuotekų tyrimai trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, ėminiai imami kartą per savaitę, stebima viruso koncentracijos dinamika ir atliekama viruso sekoskaita. Taip pat ji atliekama iš klinikinių ėminių“, – komentavo J. Pakalniškienė.
Taip pat tvarka dėl tyrimo atlikimo, gydymo, nedarbingumo nesikeičia – dėl viso to sprendimus priima gydytojas. Ambulatoriškai gydant COVID-19 gali būti nemokamai skiriamas antivirusinis vaistinis preparatas nirmatrelviras+ritonaviras.Jis gali būti pacientams išduodamas vaistinėse.
Atnaujinta COVID-19 vakcina irgi jau yra pristatyta į Lietuvą. Numatoma, kad galimybė pasiskiepyti ja bus sudaryti visiems nuo 6 mėnesių amžiaus gyventojams. Draustiems gyventojams ši vakcina toliau išliks nemokama. Gripo vakcina valstybės lėšomis yra apmokama tik rizikos grupėms.
„Kitam sezonui jau yra numatyta, kad valstybės lėšomis vakcina bus perkama ir 2–7 metų vaikams. Rizikos grupėms asmenims šį sezoną bus rekomenduojama skiepytis nuo COVID-19 ir gripo vieno vizito pas gydytoją metu. Išsami skiepijimo strategija bus pristatyta visuomenei rugsėjo pabaigoje, šiuo metu intensyviai vykdoma vidinė komunikacija“, – nurodė SAM atstovė.
Taip pat rengiantis naujam peršalimo ligų sezonui yra atnaujintas epidemijų skelbimo procesas. Numatyta, kad epidemiją tiek savivaldybės, tiek šalies lygiu galima skelbti vertinant rodiklius, susijusius su suminiu sergamumu, ligoninių lovų, intensyviosios terapijos lovų užimtumu.
Jau paskelbus epidemiją galėtų būti taikomos sustiprintos priemonės asmens sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose, galimi renginių ribojimai, infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimas ugdymo įstaigose, rekomenduojamas nuotolinis darbas, asmens apsaugos priemonių dėvėjimas ir kitos rekomendacijos.
Kolektyvinis imunitetas pasiektas
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė savo ruožtu priminė, kad optimistinį scenarijų rudeniui dėl koronaviruso plitimo galima numatyti ir žiūrint į atlikto seroepidemiologinio tyrimo rezultatus.
„Pavasarį LMSU ir VU mokslininkų buvo atliktas tyrimas, kuris parodė imunizacijos prieš COVID-19 lygį Lietuvoje. Tad galbūt neturėsime labai sunkios bangos, nes imunizacijos lygis yra labai aukštas. Kolektyvinis imunitetas faktiškai yra pasiektas.
Žinoma, šiek tiek antikūnų lygiai natūraliai krenta, tačiau bazinė apsauga nuo kovido yra. O dėl gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų sunku prognozuoti, bet mažai tikėtina, kad sezonas būtų kažkuo labai pavojingas“, – pastebėjo imunologė.
