aurelija žvirblienė

Nors mokslininkai prognozuoja, kad antroji koronaviruso banga galėtų smogti jau rudenį arba žiemos pradžioje, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įspėjo, kad jos visai realu sulaukti dar rugpjūtį. Ministras pabrėžė, kad viskas priklausys nuo piliečių sąmoningumo. Anot  jo, jei elgsimės neatsakingai, antros koronaviruso bangos galima sulaukti dar vasarai nepasibaigus.

Kasdien skelbiant vis naujas šalis, iš kurių grįžus bus privalomas 14 dienų karantinas, garsiau prabylama ir apie naują koronaviruso bangą. Dar daugiau – nauji susirgimai pasipila žaibiškai. Tad, ar derėtų mums važiuoti atostogų į kitas šalis ir kada tikėtina antroji banga? Kalbame su imunologe, profesore Aurelija Žvirbliene. Medikai sako, kad jau ruošiasi antrajai bangai.

Nors karantinas toliau laisvėja, nestinga klausiančių, ar esant tokiam mažam sergamumui Covid-19 infekcija šalyje išvis nereikėtų jo atšaukti ir panaikinti dar galiojančius apribojimus. Ekspertų teigimu, kova su infekcija ir per ilgai užtęstas karantinas gali kainuoti daug didesnę psichologinę, ekonominę ir sveikatos kainą. Psichologas, psichoterapeutas, Žmogaus studijų centro prezidentas dr. Gintaro Chomentauskas situaciją pirmiausia siūlė vertinti pasitelkiant skaičius, o ne vien emocijas.

Per karantino laikotarpį nedarbo lygis šalyje šoktelėjo – bedarbių gretas papildė dar 30 tūkst. asmenų, ketvirtadienį Vyriausybėje pranešė socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Ministras pripažįsta, kad artimiausiu metu nedarbo lygis šalyje augs dar labiau. Tuo metu darbuotojų atstovai perduoda jų nusivylimą ir piktinasi, kad dalis darbdavių nelinkę leistis į dialogą su savo darbuotojais ir verčia juos išeiti iš darbo savo noru.

Viešoje erdvėje vis dažniau gyventojai svarsto – kada Lietuvoje bus galima pasidaryti serologinį kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, ar jau persirgo COVID-19, ar turi šiam virusui imunitetą. Būtent serologiniai COVID-19 testai rodo organizme susidariusius antikūnus. Lietuva turi įsigijusi apie pusę milijono greitųjų serologinių testų. Tačiau kol kas nepakanka duomenų apie greitųjų testų patikimumą ir artimiausiu metu žadama atlikti validavimą, tai yra, jų tinkamumo vertinimą.

Nors Nacionalinė visuomenės sveikatos laboratorija dar sekmadienį pranešė, kad šią savaitę šalį turėtų pasiekti 0,5 milijonų greitųjų testų koronavirusui nustatyti, medikai gi įspėja dėl riboto jų patikimumo. Štai portalui tv3.lt atsiųstame laiške Kembridžo universiteto ligoninės gydytojas Tumas Beinortas tvirtina, kad, deja, šie testai yra vienareikšmiškai netinkami ūminei koronaviruso infekcijai nustatyti.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir didėjant tikslių viruso diagnostikos testų poreikiui, sulaukiame klausimų, kuo skiriasi greitieji testai ir molekuliniai testai koronaviruso nustatymui. Į tai atsako Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.

Diskusijos apie skiepus vis karščiau verda ne tik visuomenėje, bet ir Seime – čia pirmadienį šiuo klausimu surengtos net dvi konferencijos. Vienoje dalyvavę medikai ragino gyventojus skiepytis ir tikėti mokslu, o kitoje eskaluota tariama skiepų žala. Medikai pabrėžia, kad Lietuvoje siaučiantys tymai – tik ledkalnio viršūnė, o vienintelis užtikrintas būdas jų išvengti – skiepai.