Trečiadienio rytą pranešta, kad Lietuvos mokslininkai jau rengiasi atlikti šalies gyventojų tyrimą dėl užsikrėtimo COVID-19, sako Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas.
„Būtų atrinkti keli tūkstančiai gyventojų, kurie atspindėtų visų Lietuvos gyventojų grupių vaizdą, ir jiems būtų atlikti tyrimai dėl COVID-19“, – trečiadienį LRT sakė ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
„Atlikę šitą tyrimą, galėtume pasakyti, koks yra realus populiacijos imuniteto lygis“, – teigė jis.
Anot A. Ščeponavičiaus, šis tyrimas svarbus ir sveikatos apsaugos sektoriaus veiklai: „Tai svarbu tam, kad būtų galima įvertinti būtent karantino suvaržymo švelninimo etapus, įvertinti, ar mūsų sveikatos sektorius nebūtų perkrautas esant kai kuriems karantino atlaisvinimams“, – tvirtino jis.
Mokslininkė: visi supranta, kaip tai svarbu
Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė portalui tv3.lt teigė, kad tiek medikai, tiek valstybės institucijos puikiai supranta, kaip tai yra svarbu, todėl stengiamasi, kad tie greitieji serologiniai testai, kurie yra nupirkti, kuo greičiau būtų validuoti ir įvertintas jų patikimumas.
„Žmonės klausia, kodėl niekas neleidžia daryti tų testų. Kalbama, kad būtų galima išduoti net saugumo pasą, jei žmogus turi antikūnų – tai jis yra visiškai saugus. Jei žiūrėtume pagal mokslinius įrodymus, tai ne visai taip yra.
Galima mėgti ar nemėgti Verygos, bet jo frazė yra labai teisinga: „Blogas testas yra blogiau negu jokio testo“. Tuo ir reikia vadovautis. Pirmiausia reikia pasižiūrėti, kaip jie veikia, o čia pastangos tikrai yra dedamos didelės. Pripažįstama, kaip tai svarbu.
Bet būtų pavojinga situacija, kada žmogus pasitikrina, pamato, kad jam rodo juostelę spalvotą. Jis nusiima kaukę, pirštines, važiuoja į svečius, bučiuojasi su giminaičiais ir ramiai bendrauja, nes jis galvoja, kad yra saugus. Turėtume suprasti, kad ne viskas taip paprasta – kaip du kart du. Teigiamas serologinio testo rezultatas parodo ekspoziciją virusu, t.y., kad žmogus galbūt buvo susidūręs su virusu, galbūt prasirgo pats to nejausdamas. Bet tai nėra 100 proc. garantija, kad tas žmogus iš tiesų yra saugus“, – teigė mokslininkė A. Žvirblienė.
Veryga: svarbu įvertinti patikimumą
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigė, kad mokslininkai šiuo metu vertina šių testų patikimumą. Kai bus atliktas validavimas, kai bus aiškios mokslininkų rekomendacijos, tuomet bus galima pradėti juos naudoti.
„Lietuva yra įsigijusi apie pusę milijono tokių (greitųjų – aut. past.) testų. Aišku, jie atkeliauja nedidelėmis porcijomis, nes juos reikia ir pagaminti. Tai, kad jie nėra tinkami ligos diagnostikai pačiai, tai nereiškia, kad jie iš viso nėra tinkami – kur nors bus išmetami ar nenaudojami.
Yra paprašyta mūsų mokslininkų įvertinti, kiek jie būtų tikslūs ir specifiški vertinant imuniteto susiformavimą. Nes būtent tai ir turėtų šie testai vertinti ir nustatyti <...>. Tuos testus naudosime tada, kai turėsime aiškias rekomendacijas ir įvertinimus, ir validavimus iš mūsų mokslininkų.
Neabejoju, kad juos galėsime panaudoti vertinant ir prognozuojant, kaip ateityje turėtų ši liga elgtis. Tie testai yra paprastai atliekami – jiems nereikia laboratorijos. Yra patogus įrankis, tik reikia žinoti – kiek tiksliai ir ką jis matuoja“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje teigė A. Veryga.
Paklaustas, ar Lietuva seks Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijomis ištirti kuo įmanoma daugiau žmonių, siekiant nustatyti, ar jie jau yra persirgę koronavirusu, ministras tai patvirtino: „Be abejo, stengsis atsižvelgti. Ne kartą jau esu minėjęs, kad mes tiriamųjų ratą išplėtę – tiek kalbant apie medikus, tiek apie įstaigas, kur išplinta virusas. <...> Stengiamės maksimaliai išnaudoti laboratorijas ir testavimo galimybes. Šiandien minėjau, kad esame pasiekę rekordinį tyrimų skaičių", – pažymėjo ministras.
Kaip ir kada patikimumas turėtų būti įvertintas?
Lietuvos imunologų draugijos viceprezidentė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė A. Žvirblienė paaiškino, kaip ir per kiek laiko būtų galima įvertinti greitųjų testų patikimumą. Tik atlikus pastarąjį žingsnį – galima pradėti galvoti apie tokių testų taikymą.
„Oficiali pozicija yra tokia, kad tie serologiniai testai, kurie yra nupirkti, kad jie turėtų būti patikrinti, t.y. validuoti. Nežiūrint į tai, kad jie turi tinkamumo sertifikatus, bet rinkoje yra daug diagnostinių produktų, kurie nėra praėję reikalingų validavimo procedūrų. Tai trukdo tuos testus naudoti, nes jie gali būti netikslūs. Todėl artimiausiu metu validacija bus atliekama.
Techniškai tai truktų neilgai – reikia turėti reprezentatyvų skaičių teigiamų ir neigiamų kraujo mėginių. Tą tikrai nebūtų sunku padaryti. Deja, tokia situacija pasaulyje, kad visiems reikia diagnostinių reagentų, kurie galėtų padėti atlikti tą validaciją. Patikrinti greituosius testus galima juos lyginant su tikslesniais, kiekybiniais metodais. Tų diagnostinių rinkinių pirkimas užtrunka, nes visiems pasaulyje jų reikia. Todėl tiekėjai jų dar negali pateikti. Jų pirkimas gali užtrukti kelias savaites. Jei atsiras, su kuo patikrinti, tai validavimo procedūra gali būti atlikta per kokią savaitę“, – teigė mokslininkė A. Žvirblienė.
Pasak profesorės, problema, kad kol kas negalima greitųjų testų paleisti laisvai. Gali būti sukelta sumaištis, jei testų jautrumas yra nepakankamas, jeigu jie nenustato mažų kiekių antikūnų ir tiesiog rezultatai būtų netikslūs. Arba jie galbūt klaidingai rodo teigiamą rezultatą, esant tam tikroms ligoms.
„Reikėtų įsigyti testų, kurių rezultatai yra gaunami pusiau kiekybiniai ir pagal juos palyginti, kaip veikia greitieji testai. Ne tik būtų galima pasižiūrėti kraujyje, yra ar nėra M klasės imunoglobulinų (IgM) ir /ar G klasės imunoglobulinų (IgG). Bet būtų galima įvertinti kiekybiškai tų antikūnų lygį. Turint kiekybinius rezultatus, būtų galima įvertinti, kiek greitieji testai yra patikimi.
Po tokio įvertinimo – validacijos, tuomet būtų galima galvoti, ar galima naudoti tuos greituosius testus, kokiu būdu juos naudoti. Tai nėra taip paprasta, kad kiekvienas nusipirkęs kaip kokį nėštumo testą galėtų naudoti. Ten reikia iš piršto paimti kraujo. Tyrimo interpretaciją taip pat turėtų atlikti profesionalai, kurie prižiūrėtų. Bet kuriuo atveju, jei būtų pripažinta, kad greitieji testai tinkami, tai turėtų būti atliekama gydymo įstaigoje“, – teigė A. Žvirblienė.
Pasak mokslininkės, Vokietija ir kitos šalys labai rimtai galvoja apie plataus masto serologinius tyrimus: „Vokietijoje Vyriausybės užsakymu Roberto Kocho institutas kartu su Berlyno Charite klinika ruošia planą – kaip atlikti plataus masto serologinius tyrimus, kaip nustatyti, ar žmonės turi antikūnų prieš koronavirusą ir kokias iš to galima daryti išvadas. Šiame tyrime bus ir neutralizuojančių antikūnų matavimai“.
Negalima dėti lygybės ženklo – tarp antikūnų buvimo ir atsparumo infekcijai
Profesorė A. Žvirblienė pažymėjo svarbų dalyką, kad žmonės deda labai daug lūkesčių, kad antikūnai parodytų, ar žmonės turi atsparumą.
„Tai yra imuniteto rodiklis, bet negali būti dedamas lygybės ženklas tarp antikūnų buvimo ir tarp atsparumo infekcijai. Nes imuninis atsakas nėra toks paprastas dalykas ir sukuriant atsparumą virusui veikia ne tik antikūnai, bet ir dar visokių molekulių ir ląstelių, kurių aktyvumas taip pat labai svarbus.
Antikūnų nebuvimas galbūt nereiškia, kad žmogus neturi atsparumo, nes gali veikti ląstelinis imuninis atsakas, kurį labai sudėtinga išmatuoti. Atvirkščiai, antikūnų buvimas ir aptikimas nereiškia, kad žmogus tikrai 100 proc. yra atsparus – galbūt tie antikūnai yra nepajėgūs to viruso neutralizuoti. Be to, kol kas dar neaišku, kaip ilgai antikūnai išlieka kraujyje, nes pandemija trunka tik keletą mėnesių, nėra duomenų apie ilgalaikį imunitetą.
Norint tikslaus atsakymo – reikėtų tirti antikūnus, kurie sugeba virusą neutralizuoti, tačiau to padaryti neįmanoma nei greitaisiais, nei kiekybiniais testais. Tik mokslinėse laboratorijose, kurios turi galimybę dirbti su virusais, būtų galima atlikti tokį sudėtingą tyrimą. Neutralizuojančių antikūnų plačiu mastu yra absoliučiai neįmanoma ištirti. Nebent būtų galima remtis mokslinių tyrimų rezultatais ir kažkokią koreliaciją įvertinti, kiek antikūnų buvimas koreliuoja su neutralizuojančių antikūnų buvimu“, – svarstė mokslininkė.
Jei būtų tinkami, galėtų atlikti privačios klinikos ir poliklinikos
Jei būtų pripažinta, kad greitieji testai veikia tinkamai, profesorė mano, kad turėtų būti kuo platesnės galimybės juos atlikti – ir privačiose klinikose, ir poliklinikose.
„Jie tikrai turėtų būti atlikti gydymo įstaigoje, nes tai kraujo tyrimas ir kraujo mėginį reikia paimti. Man atrodo, kad tas tyrimas turėtų būti prieinamas kuo plačiau. Kitas dalykas, kur jis bebūtų atliekamas, manau, kad labai svarbu registruoti vieningoje duomenų bazėje to tyrimo rezultatus. Tai leistų įvertinti, kiek žmonių turi tuos antikūnus. Jei atsiribotume nuo to klausimo – ar antikūnai tikrai apsaugo ir kiek ilgai apsaugo – bet vis tiek serologinių tyrimų rezultatai parodytų ekspoziciją virusu.
Antikūnų buvimas bet kokiu atveju turėtų parodyti, kad žmogus buvo susidūręs su virusu, galbūt jis persirgo besimptome infekcija. Tuomet žinotume tikrąjį vaizdą ir infekcijos mastą. Todėl turėtų būti labai svarbu vieningai registruoti tuos serologinių tyrimų rezultatus“, – teigė A. Žvirblienė.
Galimas variantas: kiekybinių testų atlikimas laboratorijose
Jei paaiškėtų, kad greitieji testai yra nepakankamai patikimi ir tikslūs, galbūt lieka dar vienas variantas, kad būtų galima atlikti kiekybinius serologinius tyrimus laboratorijose. Tačiau šiuo metu tokių testų įsigyti yra itin sunku.
„Tai yra variantas, jei paaiškėtų, kad tie greitieji testai yra nepakankamai patikimi ir tikslūs. Tuomet būtų galima daryti laboratorijoje kraujo tyrimus ir atlikti kiekybinį serologinį testą. Tai sudėtingesnė procedūra, nei greitasis testas, tam reikia specialios įrangos. Panašiai kaip kitiems kraujo tyrimams – visi žinome, kad žmogus negali leukocitų pats pasiskaičiuoti, eina į polikliniką ir jam atlieka tą tyrimą.
Tai galėtų irgi būti variantas, kad kažkokiose klinikose būtų daromas toks kiekybinis testas ir parodytų konkrečią reikšmę – koks antikūnų lygis kraujyje. Greičiausiai, vieno tokio mėginio kaina būtų didesnė, nei greitųjų testų.
Kiekybinių sertifikuotų serologinių testų tikslumas kaip ir nekelia abejonių, tačiau šiuo metu, vien norint juos užsisakyti, reikia laukti keletą savaičių ir tai nebus įmanoma jų nusipirkti tiek, kiek norėtųsi. Daugelis šalių supranta serologinių tyrimų svarbą, ne tik Lietuvoje keliamas šis klausimas“, – sakė A. Žvirblienė.
