Seimo rinkimai 2024

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie civilinę sąjungą. Šįkart studijoje svečiuojasi „Laisvės partijos“ steigėja ir pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Nacionaliniam susivienijimui sėkmės Seimo rinkimuose nenumatoma, tačiau jos siekis kurti „vertybių stiprybę“ gali pasirodyti ne mažiau gedingas už patį pralaimėjimą. Nepaisant to, panašu, kad šios partijos perliukai akademikai ne itin gerai tvarkėsi su savo darbais dar prieš ateidami į politiką.  Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Į Seimą kandidatuojančios politinės partijos nesutaria, kada Lietuvoje galėtų būti įvestas visuotinis šaukimas. Nors dauguma partijų mato galimybę tą padaryti dar iki 2030 metų, atsiranda politinių jėgų sakančių, kad pasiruošimas užtruks ilgiau. „Kuo daugiau turime pasirengusių žmonių ginti arba karo padėtyje atlikti tam tikras kitas, susijusias, funkcijas, tuo yra visiems geriau. Ir tikrai nemanau, kad tai yra tabu.

Dalis valdančiųjų ir opozicinių partijų mato poreikį papildyti 2022 metų susitarimą dėl saugumo ir gynybos, tačiau kuo – nuomonės išsiskiria. Apie tai ir kitas gynybos bei saugumo temas TV3 debatuose pirmadienio vakarą diskutavo šešios spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos.

Iki eilinių Seimo rinkimų Lietuvoje liko mažiau nei mėnuo. Nors į parlamentą pretenduoja daug mažiau moterų nei vyrų, tačiau kai kurios turtu jiems visai nenusileidžia, o daugelį ir lenkia. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios yra turtingiausios kandidatė į Seimą: kiek jos turi privalomai registruojamo turto (pvz., NT ar automobilių), vertybinių popierių ir piniginių lėšų, t. y. grynųjų ir kredito įstaigose laikomų pinigų.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos saugumo ir gynybos klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Seimo rinkimuose parlamentaro mandato siekia 25 milijonieriai. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, turtingiausias kandidatas į Seimą – Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Remigijus Lapinskas, kurio turtas yra įvertintas per 9 mln. 573 tūkst. eurų.

Pastarąsias kelias savaites organizuotų ELTA debatų metu parlamento rinkimams besiruošiančios politinės jėgos turėjo galimybę savo nuostatas ir pozicijas išsakyti svarbiausiais šalies vidaus bei užsienio politikos klausimais. Politikų debatų objektu taip pat tapo seksas, „vertybinė politika“ bei sprendimai, kuriuos priėmė kadenciją baigianti dešiniųjų valdžia. Naujienų agentūra ELTA pateikia įsimintiniausias vykusių debatų citatas.

Ruošiantis Seimo rinkimams ir rašant savo programas, politinių partijų fantazijai nėra ribų. Ne viena politinė jėga siūlo ne tik realybės neatitinkančias išmokas, bet ir uždarinėti įstaigas, ar net drausti keliones lėktuvu naktį.  Naujienų portalas tv3.lt kviečia susipažinti su keisčiausiais rinkiminiais pažadais, įtvirtintais politinių partijų programose. Primename, jog iš viso šiuose rinkimuose dalyvaus 15 partijų ir koalicijų sąrašų – pilną jų sąrašą galima rasti VRK puslapyje.

Nors dabartinis parlamentas po svarstymo yra pritaręs valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kitos kadencijos Seime šį klausimą žada inicijuoti tik trys partijos. Tuo metu kitos politinės jėgos akcentuoja galimybę LGBTQ+ bendruomenės teises užtikrinti reglamentuojant ne partnerystę, o ūkinius santykius.

Į Seimo rinkimus grįžta buvęs europarlamentaras Viktoras Uspaskichas. Darbo partijos įkūrėjas ves „Taikos koalicijos“ kandidatų sąrašą. Jame – žinomi politikai, buvęs kariuomenės vadas, modelis ir kitos personos, kurių biografijose netrūksta skandalingų detalių. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Artėjant rinkimams vienas aktualiausių klausimų, kuriais diskutuoja politikai, yra gynyba ir krašto apsauga. Kol vieni tvirtina, kad su Rusija ir Baltarusija negalime turėti teigiamų santykių, kiti laikosi nuomonės, kad su kaimynais reikia draugauti.

Vieni juos dievina, kiti nekenčia. Tokie yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), arba konservatoriai. Gausi ir ne vieną dešimtmetį gyvuojanti partija savo gretose turi gerai žinomų bei įtakingų politikų, tačiau, kaip ir kiekvienoje partijoje, būta paklydimų. Kartais – tikrai nemažų. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Iki naujo Seimo rinkimų liko mėnuo, o į 141 mandatą pretenduoja daugiau kaip 1700 vyrų ir moterų. Naujos kadencijos parlamentarai turėtų gauti didesnes algas nei dabartiniai. Tačiau nemažai galimų naujokų ir taip nesijaučia skurdžiai. Net neskaičiuojant jokio kito turto – namų, butų, automobilių ar vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių – jie oficialiai nurodę sąskaitose turintys šešiaženkles sumas.

Politiko apranga, manieros, įvaizdis, retorika – visa tai jau nuo seno buvo akcentuojama kaip labai svarbūs dalykai formuojant rinkėjų nuomonę apie kandidatus į aukščiausius valdžios postus. Deja, pastebima, kad Lietuvoje, ypač prieš artėjančius Seimo rinkimus, vaizdas nykus ir nuobodus, o patys politikai neišnaudoja galimybės savo įvaizdžiu siųsti įvairias žinutes rinkėjams.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie mokesčius.  Šįkart studijoje svečiuojasi „Laisvė ir teisingumo“ sąrašo Seimo rinkimuose vedlys Artūras Zuokas ir „Nemuno aušros“ atstovė Agnė Širinskienė.

„Laisvė ir teisingumo“ sąrašo Seimo rinkimuose vedlys Artūras Zuokas siūlo mokytojų trūkumo problemą Lietuvoje spręsti mažinant jiems tenkantį darbo krūvį. Politikas siūlo mokytojams nupirkti dirbtinio intelekto įrankį, kuris leistų operatyviau patikrinti moksleivių namų darbus. „Šiandien Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų kiekvienam mokytojui nupirkti, pavyzdžiui, ChatGPT programą, kurios metinė prenumerata kainuoja 600 eurų. Tai labai palengvintų mūsų mokytojams darbą.

Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų atstovai kaip vieną iš esminių problemų šalyje įvardija tragišką kelių būklė bei ragina imtis permainų finansavimo modelyje. Tarp pasiūlymų – galimybė apmokestinti dalį kelių, remtis Lenkijoje keliams skirto fondo pavyzdžiu ar net įkurti atskirą Regionų ministeriją. Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą vedantis Artūras Zuokas sako, kad kelių būklės prastėjimas yra dabartinės ir buvusios vyriausybių darbo rezultatas.

Seimo rinkimuose dalyvaujančių partijų debatuose kilo diskusija dėl mokyklose pernai atsiradusios Gyvenimo įgūdžių programos. Nors keletas politikų laikėsi griežtos pozicijos, kad esą tėvams be diskusijų primestos programos dalyje yra skleidžiama „LGBT propaganda“, visgi renginyje dalyvavę valdantieji akcentavo lytiškumo ugdymo svarbą. „Tai yra absoliučiai reikalinga.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį nutarė neregistruoti buvusios Visagino merės, partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės Dalios Štraupaitės kandidatūros į Seimo rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija ketvirtadienį pašalino anksčiau su partija „Nemuno aušra“ Seimo rinkimuose planavusios dalyvauti Gitanos Markovičienės kandidatūrą parlamento rinkimuose. Tokį sprendimą VRK priėmė, panaikindama G. Markovičienės registraciją Seimo rinkimuose. Su partija „Nemuno aušra“ Seimo rinkimuose norėjusi dalyvauti G. Markovičienė vienmandatėje Petrašiūnų–Girčiupio apygardoje buvo įrašyta aštuntuoju numeriu.

Viešojoje erdvėje keliant klausimą, kodėl kai kurių kandidatų į Seimą anketose nėra viešai deklaruotos ankstesnės narystės kitose partijose, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako, kad ši informacija priklauso tik nuo pačių politikų sąžiningumo. Įstaigos teigimu, ne visada yra ir pakankamai galimybių patikrinti pareiškiniuose parlamentaro mandato siekiančių asmenų dokumentuose pateikiamus duomenis.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs dėl anksčiau su partija „Nemuno aušra“ Seimo rinkimuose planavusios dalyvauti Gitanos Markovičienės registracijos parlamento rinkimuose panaikinimo. VRK šį klausimą į posėdžio darbotvarkę įtraukė gavusi pačios G. Markovičienės prašymą ją išbraukti iš daugiamandačio sąrašo ir vienmandatės rinkimų apygardos bei sulaukusi teisėsaugos informacijos apie moters atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie gynybą. Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos žaliųjų partijos valdybos narys Sigitas Mecelica ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.

Šiemet net 25 kandidatai į Seimą yra milijonieriai. Tarp jų buvęs Žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, darbo partijos mohikanas Viktoras Uspaskichas. Netrūksta ir naujų milijonierių: buvęs mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas, garsus Klaipėdos advokatas Remigijus Jakštas. Kai kurių jų turtas siekia beveik 10 milijonų eurų. O kol vieni turtus skaičiuoja, kai kurie į Seimą eina neturėdami nė skatiko.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie politikos ateitį. Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos liaudies partijos sąrašo lyderis Eduardas Vaitkus. Apie tai, kaip Eduardo Vaitkaus partija keistų Lietuvos politikos ateitį?, jis kalba naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

„Didžiuosiuose TV3 debatuose“ kandidatai į Seimą diskutavo apie emigracijas ir imigracijos problemas Lietuvoje.  Diskusijai įsisiūbavus paliestas ir į Lietuvą imigruojančių užsieniečių, kurie įsidarbina sunkvežimių vairuotojais, klausimas. Emigracija, migracija ir bėdos dar nuo tų laikų, kai seimūnės buvo jaunos ir gražios Aurelijus Veryga teigė, kad imigracijos klausimas turi būti sprendžiamas per kelias prizmes.  „[Į tai reikia žiūrėti per] valstybės saugumo ir ekonomikos prizmę.

„Didžiuosiuose TV3 debatuose“ kandidatai į Seimą Ingrida Šimonytė ir Remigijus Žemaitaitis susikirto dėl vaiko pinigų.  Žiūrovė kandidatų teiravosi, ko jie, išrinkti į Seimą, imsis palengvinant vaikus auginančių tėvų finansinę naštą.  Kalbėjo apie vaiko pinigų didinimą Kone visi kandidatai, be kitų siūlymų, paminėjo ir vaiko pinigų padidinimą.  Tačiau R. Žemaitaitis pasipiktino tokiais pažadais, esą jiems įgyvendinti nepakaktų biudžeto lėšų.  „Panašu, kad 3 mlrd.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos socialinės apsaugos ir sveikatos temomis. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.  Šįvakar 19:30 val.

Praėjusią savaitę Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime pirmininku tapęs Mindaugas Lingė abejoja žiniasklaidos pranešimais, esą mūsų šalis tapo brangia, bet neturtinga. Asmeninėje socialinio tinklo paskyroje jis pasidalijo įrašu, kuriame vardina priežastis, kodėl taip teigi nėra teisinga. „Nėra visai sąžininga lyginti kraštutinius atvejus, kaip alaus kainą išskirtinai mūsų pajūryje su vidutinėmis alaus kainomis kitose šalyse.

Vakarų Europoje žaliųjų partijos įgauna pagreitį – štai ir Vokietijoje žalieji 2021 m. rinkimų metu pasiekė geriausią rezultatą ir surinko beveik 15 procentų balsų. Nors Lietuvos žaliųjų partija egzistuoja jau daugiau nei 10 metų ir ne kartą dalyvavo rinkimuose, kol kas šiai partijai pavyko užsitikrinti daugiausiai vieną Seimo mandatą.

Artėjant rinkimams aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ su politinių partijų atstovais diskutuojame apie svarbiausius valstybės klausimus ir opiausias problemas. Šiandien kalbame apie tautines mažumas. Šįkart studijoje svečiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis.

Karui tarp Izraelio ir islamistinės organizacijos „Hamas“ Gazos Ruože tęsiantis beveik metus, kandidatai į Seimą įvertino situaciją Artimųjų Rytų regione. Ne visi parlamento mandato siekiantys politikai mano, jog, sekant dalies Vakarų šalių pavyzdžiu, Lietuvai taip pat reikėtų pripažinti Palestinos valstybingumą. Dalis jų taip pat kelia klausimus dėl Izraelio karinio atsako į praėjusių metų spalį „Hamas“ įvykdytą teroristinį išpuolį.

Kas sakė, kad Seimas – tik užkietėjusiems politikams? Į parlamentą nori prasibrauti ir šou verslo žvaigždės bei sportininkai. Vieniems, kaip rodo istorija, pavyksta ne tik patekti į Seimą, bet ir užimti solidžias pareigas, kiti visgi lieka už borto. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižiūrėti, kokie žinomi žmonės ir su kokiomis partijomis kandidatuos 2024 m. Seimo rinkimuose.

Penktadienį Eltos organizuoti kandidatų į Seimą debatai, kuriuose buvo aptarti ekonominiai, žmogaus teisių, vidaus ir užsienio politikos klausimai, rodo, kad Lietuvos politinės jėgos vis dar turi populizmo bruožų. Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį į tai, kad dažnas parlamento rinkimuose dalyvaujantis politikas pamiršta esąs politinės jėgos atstovas.

Kandidatų į Seimą debatuose dalyvavę politikai nesutaria, ar reikia gerinti santykius su Kinija, keičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimą. ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.

Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nuomonės dėl augančio užsieniečių skaičiaus Lietuvoje ir darbo imigracijos išsiskiria – daliai jų įvardijant vykstančius procesus „kolonizacija“, oponentai tikina, kad šioje srityje priimti įstatymai griežtinantys tvarką, o imigracija neturi neigiamo poveikio darbo rinkai.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ vardu. Tokią idėją rugpjūčio pabaigoje pasiūlė vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritartų tokiai idėjai.

LGBT bendruomenės teisės ir narkotikų dekriminalizavimas – tai pirmieji žodžiai, kurie šauna į galvą išgirdus Laisvės partijos pavadinimą. Tačiau ši partija savyje turi kur kas daugiau, tiesa, nebūtinai gerų dalykų. Prieš Seimo rinkimus kviečiame pasižiūrėti, kokie skandalai lydėjo ryškiuosius „laisviečius“. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės.

Antisemitizmo pliūpsniai, už parlamentines lėšas nusipirkti telefonai ir kompiuteriai, nedeklaruoti interesų konfliktai su Rusijos ir Baltarusijos verslininkais, šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai – štai tokiais skandalais pagarsėję politinės partijos „Nemuno aušra“ nariai kandidatuoja į Seimą. Naujos partijos įkūrėjas Remigijus Žemaitaitis yra įsivėlęs į bene daugiausiai skandalų iš visų partijos narių.

Kandidatai į Seimą socialiniuose tinkluose rinkiminę kampaniją vykdo visais įmanomais būdais: kuria partijų himnus, didžėjauja, daro tiesiogines transliacijas. Kol vienos partijos socialiniuose tinkluose reiškiasi kukliau, kitos „bombarduoja“ savo paskyras įvairiais vaizdo įrašais ar net komiškais pasisakymais.

Jeigu jau pasitaiko dienų, kai visą reikalingą elektrą Lietuva pasigamina iš atsinaujinančių šaltinių, tai tarša mūsų transporto sektoriuje ne mažėja, o toliau didėja. Lietuva, kaip ir visos kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės, yra įsipareigojusi ilgainiui ją sumažinti iki nulio. O pagal trečiadienį Seimo priimtas įstatymo pataisas, jau per artimiausius 5 metus naftos degalų suvartojimą transporto srityje lietuviams teks sumažinti 39 proc.

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Lietuvoje mokesčių surenkama maždaug trečdaliu mažiau, nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje (ES). Dėl to nepakanka pinigų įvairioms viešosioms išlaidoms – pradedant mažomis pensijomis ir baigiant tragiškais keliais. Tarptautinių organizacijų ir vietiniai ekspertai atkreipia dėmesį, kad mūsų šalis daugiausia pajamų gauna iš pridėtinės vertės (PVM) ir gyventojų pajamų (GPM) mokesčių. O jų našta proporcingai didesnė mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.