Seimo rinkimai 2024

Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 10 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 15,88 proc. rinkėjų. Pagrindinę rinkimų dieną iki 10 val. prie balsadėžių jau atėjo 5,08 proc. rinkėjų. Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Žemaitijos šiaurinės, Utenos ir Panevėžio vakarinės apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 6,95 proc., 6,79 proc. ir 6,45 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs iki 10 val.

Kylant klausimams dėl Lietuvoje gyvenančių, tačiau Seinuose ar Rygoje balsuojančių rinkėjų, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė sako, kad kaimyninėse šalyse balsuojančių Lietuvos rinkėjų skaičius nėra didesnis nei įprasta. „Seinuose situacija visai nepakitusi.

Didžiąją dalį antrojo Seimo rinkimų turo rezultatų tikimasi žinoti apie vidurnaktį, sako Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė. Anot jos, rezultatų skaičiavimas turėtų užtrukti gerokai trumpiau nei pirmojo turo metu. „Patys pirmieji rezultatai, bet ne visi, ne visos Lietuvos, ne visas vaizdas dar būna iki 9 valandos vakaro.

Sekmadienį renkant Lietuvos parlamentą iki 8 val., Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš viso balsavo 11,4 proc. rinkėjų. Pagrindinę rinkimų dieną iki 8 val. prie balsadėžių jau atėjo 0,6 proc. rinkėjų. Remiantis VRK duomenimis, aktyviausiai į rinkimų apylinkes renkasi Sėlos vakarinės, Nalšios pietinės ir Utenos rinkimų apygardų rinkėjai. Jose atitinkamai jau balsavo 17,69 proc., 17,27 proc. ir 16,50 proc. rinkėjų. Mažiausiai aktyvūs iki 8 val.

Šeštadienio vakaro duomenimis, išankstiniame Seimo rinkimų antrojo turo balsavime jau dalyvavo 223,3 tūkst. rinkėjų, o rinkimų aktyvumas siekia 10,80 proc., nurodoma Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) svetainėje. VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Sėlos vakarinės (17,10 proc.), Nalšios pietinės (16,30 proc.), Dzūkijos (15,66 proc.) bei Utenos (15,63 proc.) apygardų rinkėjai. Tuo metu pasyviausi buvo Marių apygardos rinkėjai. Aktyvumas čia siekė 4,29 proc.

Sekmadienį Lietuvoje vyks antrasis Seimo rinkimų turas. Savo Seimo nario per pirmąjį balsavimo turą neišsirinkę 63 vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjai rinks savo atstovus į parlamentą.  Sekmadienį 7 val. ryto atsidarančios rinkimų apylinkės rinkėjų lauks visą dieną – iki 20 val. vakaro.  Einant balsuoti jie turi turėti pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Sekmadienį vyko 2024 metų Seimo rinkimų antrasis turas. Pergalę rinkimuose pasiekė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri kitos kadencijos Seime turės 52 mandatus. Šiuo metu kadenciją baigiančiame Seime socialdemokratai turi 14 mandatų. 05:17 | Antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai vienmandatėse apygardose Sekmadienio naktį paaiškėjo antrojo Seimo rinkimų turo rezultatai.

Prieš antrą Seimo rinkimų turą, likus 7 valandoms iki balsavimo pradžios, įsigalios rinkimų agitacijos draudimas. Kaip pastebi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), Seimo rinkimų antrojo turo diena šįkart sutampa su paskutiniuoju spalio sekmadieniu, kai Lietuvoje įvedamas žiemos laikas, todėl kandidatai galės agituoti iki 1 valandos nakties.

Jau šį sekmadienį Lietuva galutinai išsirinks, ką matys naujajame Seime. Antrajame ture vienmandatėse apygardose bus išrinkti 63 parlamento nariai. Apie tai, ką pasirinks Lietuvos gyventojai ir ar Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rezultatus paveiks „Foxpay“ skandalas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politologai Ainė Ramonaitė ir Vytautas Dumbliauskas.

Šį sekmadienį didžiausią įtaką mūsų šalies likimui turintys Seimo rinkimai pasieks finišo tiesiąją. Svarbus kiekvienas balsas, o įtampa, kurią belaukdami rezultatų jausime vakare, neabejotinai prilygs tai, kuri mus užplūsta per lemiamas sporto rungtynes. Rinkimų naktį įvykius sekime kartu – žiūrovus prie ekranų kvies ir svarbiausius įvykius nušvies speciali laida „TV3 žinios.

Nors išankstinis balsavimas antrame Seimo rinkimų ture praėjo gana ramiai, balsavimuose namuose bei specialiuose punktuose fiksuojama gausiai įvairių pažeidimų, skelbia nepriklausoma rinkimų stebėjimo organizacija „Baltosios pirštinės“. Anot organizacijos, šiuose rinkimuose apie galimus pažeidimus ar netinkamą rinkimų komisijų darbą itin aktyviai praneša ne tik nepriklausomi „Baltųjų pirštinių“ stebėtojai, bet ir piliečiai.

Prezidentui Gitanui Nausėdai abejojant dėl kadenciją baigiančios Vyriausybės paskirtų statutinių pareigūnų, Vidaus reikalų ministerija (VRM) primena, kad jos vadovei Agnei Bilotaitei taip pat teko dirbti su ankstesnės valdžios paskirtais generolais. Taip pat, pažymi institucija, šalies vadovo pareiškimai, esą reikėtų keisti tokių tarnybų vadovų skyrimo tvarką, neturi pagrindo – dabartinis reguliavimas yra skaidrus. „Statutinės tarnybos yra depolitizuotos. Tokios jos turėtų likti ir ateityje.

Antrajame Seimo rinkimų ture iki penktadienio vakaro balsavo 9,4 proc. rinkėjų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Jos duomenimis, iš viso savo valią pareiškė 194 tūkst. 662 rinkėjai. Prieš dvi savaites, pirmajame rinkimų ture, iki penktadienio vakaro balsavo daugiau kaip 238 tūkst. arba 10,25 proc. rinkėjų. Tuo metu prieš ketverius metus tokiu metu savo valią buvo pareiškę 226 tūkst. 609 arba 9,8 proc.

 Lietuvoje šeštadienį vyksta balsavimas namuose antrajame Seimo rinkimų ture. Jis prasidėjo penktadienį. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Anksčiau šią savaitę buvo galima balsuoti savivaldybėse ir specialiuose punktuose – kariuomenės vienetuose, bausmės atlikimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose. Iš viso rinkėjų sąrašuose įrašyta per 2 mln. Lietuvos piliečių.

Per išankstinį balsavimą šią savaitę Kauno rajone iš anksto balsavęs Remigijus Žemaitaitis sulaukė didelio gerbėjų dėmesio: vieni už jį kalbėjo maldas, kiti dalijo bučinius. Politikos apžvalgininkai siūlo – Žemaitaičio pareiškimų apie nenorą eiti į koaliciją su centro kairės jėgomis nepriimti už gryną pinigą, esą po rinkimų tokie žodžiai gali apsiversti aukštyn kojomis. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Nors galutinė Seimo sandara dar neaiški, partijos tarpusavyje jau derasi dėl naujų koalicijų sudarymo ir aiškiai konstatuoja, su kuo Seime tikrai nebendradarbiautų. Kai kas, anot buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko, net žada sudaryti naujas frakcijas, siekiant nubrėžti raudonas linijas su kai kuriomis partijomis.  Kaip bus formuojamos koalicijos ir kas jas formuos, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Ketvirtadienį pastebėjus augantį besiregistruojančių balsuoti užsienyje skaičių Seinuose bei Rygoje, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, jau atsirado rinkėjų, kurie šį savo prašymą atšaukė. „VRK stebi besiregistruojančių rinkėjų situaciją Seinuose ir Lietuvos ambasadoje Rygoje. Praėjus parai matome, kad jau yra rinkėjų, kurie prašymus balsuoti tose balsavimo vietose anuliavo“, – Eltai teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

Lietuvoje penktadienį prasideda balsavimas namuose antrajame Seimo rinkimų ture. Jis vyks dvi dienas – penktadienį ir šeštadienį. Balsuoti namuose gali rinkėjai su negalia, juos namuose slaugantys asmenys, dėl ligos nedarbingi žmonės ir rinkėjai, sulaukę 70 ir daugiau metų. Taip pat baigiasi balsavimas specialiuose punktuose: kariuomenės vienetuose, bausmės atlikimo, sveikatos priežiūros, socialinės globos įstaigose.

Per tris išankstinio balsavimo dienas antrajame Seimo rinkimų ture rinkėjai balsavo šiek tiek pasyviau nei pirmajame. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, iš anksto savo valią pareiškė 145 tūkst. arba daugiau nei 6,9 proc. rinkėjų. Išankstinio balsavimo vietose iki ketvirtadienio 20 val. balsavo beveik 135 tūkst. rinkėjų, dar per 10 tūkst.

Per tris išankstinio balsavimo Seimo rinkimų antrajame ture dienas jau balsavo kone 145 tūkst. rinkėjų, o rinkimų aktyvumas siekia 6,9 proc., pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK duomenimis, aktyviausiai balsuoja Kauno Centro-Žaliakalnio (10,68 proc.), Utenos (10,68 proc.), Šeškinės-Šnipiškių (10,09 proc.) apygardų rinkėjai. Tuo metu pasyviausi buvo Marių apygardos rinkėjai. Aktyvumas čia nesiekė 3 procentų.

Prezidentas neslepia nenorintis versti potencialios premjerės Vilijos Blinkevičiūtės pasirašyti krauju, kad taps premjere, o štai Gintauto Palucko kandidatūrą vadina problematiška.  Prezidentą G. Nausėdą išskirtiniame interviu kalbina TV3 žurnalistė, laidos „Dienos komentaras“ vedėja Jolanta Svirnelytė.  Kaip dabar bus su premjere? Su Vilija Blinkevičiūte esate bendravęs ne kartą.

Ryškėjant pirmiesiems koalicijos kontūrams, kyla klausimų, ar tik neprireiks ketvirtojo dėmens – Remigijaus Žemaitaičio politinės partijos „Nemuno aušra“. Tačiau pavairuoti valdančiosios koalicijos automobilį prašosi ir konservatoriai, įsitikinęs Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda. Interviu TV3 laidai „Dienos komentaras“ jis prakalbo apie koalicijos formavimo niuansus ir kokį gudrų planą sugalvojo konservatoriai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta turėsiantis tam tikras išankstines nuostatas būsimų kandidatų į ministrus atžvilgiu. Pokalbio su jais metu esą paaiškės, ar visa tai nebuvo rinkimų žaidimo dalis, sakė prezidentas.  Prezidentą G. Nausėdą išskirtiniame interviu kalbina TV3 žurnalistė, laidos „Dienos komentaras“ vedėja Jolanta Svirnelytė.

 Londone iš anksto antrajame ture balsavusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kviečia savo konkurentę konservatorę Dalią Asanavičiūtę kovoti garbingai. „Aš tiesiog labai kviečiu savo konkurentę kovoti garbingai“, – BNS ketvirtadienį sakė A. Armonaitė. „Galbūt tas viešumas ir pradėtas VRK tyrimas vis tik tai tikiuosi, kad prives prie to, kad nebus manipuliuojama rezultatais nei Seinų rinkimų punkte, nei Rygos rinkimų punkte, nei kažkur kitur.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai. Ir nors socialdemokratai laimėjo pirmąjį rinkimų turą, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kritikuoja partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės nepastovumą ir išsisukinėjimus nuo premjerės posto.

Žiežirbos tarp valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio ir demokratų pirmininko Sauliaus Skvernelio, skrieja toliau. Politikai pykstasi ir viešojoje erdvėje – vienas kitam laido replikas apie nacionalines grėsmes ir desperaciją prieš antrąjį rinkimų turą.

Sekmadienį vyks antrasis rinkimų turas į Seimą, o didžiausia intriga, kas surinks daugiausia rinkėjų balsų – socialdemokratai ar konservatoriai ir pradės formuoti valdančiąją koaliciją. Naujienų portalas tv3.lt apklausė į išankstinį balsavimą atėjusius balsuoti rinkėjus, už ką ir kodėl jie balsavo. Balsuojantys asmenys atskleidė, kas tiksliai paskatino balsuoti. Į Lukiškių aikštę sugužo balsuoti įvairaus amžiaus žmonės.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai.  Kaip yra formuojamos koalicijos, kaip dalijamasi ministerijomis, ir kaip išties vyksta valdžios formavimas, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Su „valstiečiais“ rinkimuose dalyvavęs advokatas Ignas Vėgėlė tikina jau apsisprendęs dirbti parlamente ir neslepia ambicijos užimti Seimo pirmininko postą. Politikas taip pat teigia nesureikšminantis kartais išsiskiriančių jo bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio pozicijų ir leidžia suprasti neatmetantis galimybės lyderiauti „valstiečių“ frakcijai Seime. „Lyderystės negali paskirti.

Paskutiniu metu aidi kalbos apie Lietuvos socialdemokratų partijos, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) valdančiąją daugumą. Politologai į tai žvelgia dvejopai, nes Vilija Blinkevičiūtės lyderystė kelia daug klausimų, o Remigijaus Žemaitaičio pasisakymuose, kad be jo esą nebus stabilios koalicijos, įžvelgia tiesos.

Iš anksto balsavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis tikisi, kad jo vadovaujama partija antrame Seimo rinkimų ture iškovos bent šešis mandatus. „Mes turime 12 (vienmandatininkų antruose turuose – BNS), labai norėčiau, kad visi 12 laimėtų. Man būtų čia didelė dovana gyvenime. Bet jei laimėsime pusę arba daugiau kaip pusę, taip pat bus (dovana – BNS)“, – Rajono savivaldybės pastate Kaune žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Seimo rinkimus dar gali laimėti ir konservatoriai. „Įmanoma, kad mandatų skaičius po antrojo turo būtų labai panašus, gali būt lygus ar beveik lygus, gali persverti ir ne socialdemokratai“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo pirmininkė. „Pagal vienmandates, kaip jos susidėlioję yra, mes matome, kad gali būti ir taip. Tai kažkokia triuškinančia pergale socdemų tą rezultatą vadinti niekaip neapsiverčia liežuvis“, – kalbėjo ji.

Trečiadienį tęsis išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture. Savo atstovo parlamente per pirmą rinkimų turą dar neišsirinkę 63 vienmandačių apygardų rinkėjai gali balsuoti 60 Lietuvos savivaldybių pastatuose ir papildomai įsteigtose balsavimo vietose. Kaip informuoja Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), rinkėjai balsuoti iš anksto gali 7-20 valandomis nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.

Opozicinės partijos Seimo rinkimų antrajame ture rems viena kitos kandidatus, dėl mandato besivarančius su valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatais.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė prognozuoja, kad antrajame Seimo rinkimų ture eilės prie balsadėžių bus mažesnės. Pasak jos, tam įtaką daro tiek paprastesnė antro rinkimų procedūra, tiek ir įprastai mažesnis aktyvumas. „Paprastai per antrą rinkimų aktyvumas būna mažesnis ir gerokai trumpesnė procedūra – tai yra, rinkėjas turi tik vieną biuletenį, renkasi tik iš dviejų kandidatų, jam nereikia reitinguoti.

Lietuvoje antradienį prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture, per jį vienmandatėse apygardose bus renkami 63 parlamentarai. Vienoje iš Vilniuje esančių išankstinio balsavimo vietų – Lukiškių aikštėje prieš balsavimo pradžią 7 val. prieblandoje rikiavosi keliasdešimties žmonių eilė.

Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė balsavo išankstiniame antrajame Seimo rinkimų ture. Apie tai buvusi šalies vadovė paskelbė savo „Facebook“ paskyroje, išreikšdama paramą buvusiai patarėjai ir konservatorių kandidatei Riešės vienmandatėje apygardoje Daivai Ulbinaitei. „Šiandien balsavau už žmogų, kuriuo galima pasitikėti ir kuriam rūpi Lietuva. Tai – Daiva Ulbinaitė“, – socialiniame tinkle rašė D. Grybauskaitė.

Savivaldybėse antradienį prasideda išankstinis balsavimas antrajame Seimo rinkimų ture – per jį vienmandatėse apygardose bus renkami 63 parlamentarai. Antrajame ture dalyvauja du daugiausia rinkėjų balsų per pirmąjį turą surinkę kandidatai. Tris dienas nuo 7 val. iki 20 val. bus galima balsuoti visose šalies savivaldybėse, taip pat ir tose, kur parlamentaras yra jau išrinktas.

Paskutiniųjų „Didžiųjų TV3 debatų“ laidoje – ypač karštos diskusijos. Didžiąją dalį dėmesio debatuose dalyviai skyrė užsienio politikos bei gynybos temos.  Būtent apie pastarąją kalbantis pasigirdo karštos replikos iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos atstovo Lauryno Kasčiūno bei „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio.  Kalbėdamas apie gynybą, L. Kasčiūnas teigė, kad 2007 metais panaikinta visuotinė privaloma karinė tarnyba buvo didžiulė klaida.

Paskutiniose „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ politikai didžiąją dalį diskusijos skyrė gynybai bei užsienio politikai. Diskusijos metu „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovas Laurynas Kasčiūnas apsikeitė replikomis.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vykdomas tyrimas dėl „Foxpay“ įmonės veiklos atskleidė didžiulius finansinius pažeidimus, apimančius sulaikymus ir prabangos prekių konfiskavimą. Politologai mano, kad skandalo epicentre atsidūrusio konservatorės Monikos Navickienės vyro sulaikymas gali paveikti balsavimą antrame Seimo rinkimų etape.

Po pirmo rinkimų turo valdžią jau planuoja perimti socialdemokratai. Bet ar tikrai viskas aišku? Klausimų tikrai daugiau nei atsakymų, dabar viską lems antrasis rinkimų turas. Kuo panašios ir kuo skiriasi į parlamentą patekusios partijos? Kuo iš esmės skiriasi jų požiūriai į šalies ateities saugumo ir gynybos klausimus? Diskusija „Didžiuosiuose TV3 debatuose“ šįvakar 19:30 val.

Devyniose Kauno apygardose spalio 27-ąją dieną įvyks antrieji Seimo rinkimų turai. Vis dėlto, ne visi kandidatai kritišku laikotarpiu siekia viešumo – debatuose pasirodyti nenori ir konservatorių pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šiuo metu kandidatuoja Centro-Žaliakalnio vienmandatėje apygardoje. G. Landsbergiui pavyko nugalėti pirmojo turo metu – jis surinko 29,85 proc.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina neskubėti ir sulaukti galutinių parlamento rinkimų rezultatų, prieš pradedant formuoti būsimą valdančiąją daugumą. Anot politikės, praėjusią savaitę vykusios diskusijos tarp galimos centro-kairės koalicijos partnerių daro neigiamą įtaką naujos kadencijos Seimui.

Pirmasis rinkimų etapas baigėsi ir visą savaitę po jų politinės partijos strategavo, su kuo geriausia būtų sudaryti koaliciją. Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“ po pirmojo etapo užsitikrino trečią vietą, tačiau susidūrė su problema – kol kas pirmaujantys socialdemokratai su jais sudaryti koalicijos nenori.

Politinės partijos rinkimams jau surinko puspenkto milijono eurų. Pinigus, norintieji pakliūti į Seimą, leidžia kas kaip išmano – perka ne tik tradicinę reklamą, bet ir patys bando sužibėti sava kūryba. Vis tik milijonai eurų dar ne pabaiga – istorija rodo, kad norint laimėti rinkimus Lietuvoje, reikia išleisti gerokai daugiau, tad sumos neabejotinai augs. Tiesa, sumos augs ne tiek daug, kiek išleidžia kaimynų lenkų politikai, bet žymiai daugiau, nei rinkimai kainuoja latviams.

Inesa pasakoja, kad po veterinaro raginimų atlikti kastraciją savo šuniui, jai ir jos šeimai teko patirti tikrą siaubą. Dėl atsiradusių komplikacijų po operacijos augintinis vos galėjo paeiti ir atsigulti. Vėliau paaiškėjo, kad operaciją atlikęs veterinaras ją atliko netinkamai, o Inesai pasidalinus savo patirtimi socialinėje erdvėje, atsirado ir daugiau žmonių liudijimų dėl šio Palangoje praktikuojančio gyvūnų gydytojo.

Prezidento rinkimų užstatai kol kas bus grąžinti tik dviem buvusiems kandidatams – Valdui Tutkui ir Aurelijui Verygai, keturi kandidatai jų išvis neatgaus. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) penktadienį nusprendė rinkimų užstatus – po beveik 9 tūkst. eurų – V. Tutkui ir A. Verygai grąžinti, nes jie laiku atšaukė savo pareiškinius dokumentus. V. Tutkui nepavyko surinkti 20 tūkst.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kaip partijos Seimo rinkimų štabo vadovas padaręs nemažai klaidų. „Aš padariau tikrai nemažai klaidų, kaip štabo vadovas ir galbūt taktikoje. Mes apie tai šnekėsime jau po rinkimų“, – Žinių radijui penktadienį sakė „valstiečių“ lyderis. LVŽS per pirmąjį Seimo rinkimų turą gavo 7,02 proc.