Lietuvos nekilnojamo turto plėtros organizacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius sakė, kad kitais metais NT rinka bus aktyvesnė, jeigu sumažės palūkanų normos.
„Tada vystytojai jaus paskatą didinti pasiūlą, o pirkėjams būstas taps įperkamesnis. Juk atlyginimai kitais metais augs apie 8–9 proc. Todėl žmonių galimybės, su paskolą įsigyti būstą, bus didesnės“, – prognozavo NT vystytojų atstovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad paruoštų projektų vystytojai turi.
„Dalis jų buvo sustabdyti ar pristabdyti, tačiau kitais metais būstų pasiūla bus didesnė. Didės konkurencija. Tačiau sunku pasakyti, ar vystytojai toliau siūlys akcijas ir nuolaidas.
Tai priklausys nuo pirkimo tempų. Tačiau įvairių akcijų visada būdavo, ypač pradinėje ar paskutinėje projekto stadijoje, taip skatinami pardavimai. Tačiau sunku numatyti, kiek nuolaidų bus kitais metais, ypač jeigu rinka bus aktyvesnė“, – komentavo LNTPA prezidentas.
M. Statulevičius atkreipė dėmesį, kad kitais metais daugės reikalavimų vystytojams. Tai lems išaugusius kaštus, kurie gali būti perkelti ant pirkėjų pečių, todėl būstas kitais metais gali pabrangti.
„Kitais metais keičiasi nemažai reglamentavimo taisyklių, atsiranda papildomi reikalavimai infrastruktūrai, architektūros kokybei, keisis statybų leidimų išdavimo tvarka. Kitais metais bus galima pardavinėti tik visiškai pastatytus būstus. Reikės atlikti daugiau darbų, vystytojams kaštai didės, todėl ir būstai taps brangesni“, – prognozavo vystytojų atstovas.
Kitais metais palūkanos sumažės
Įmonės „Realdata“ vadovas, NT ekspertas Arnoldas Antanavičius tikino, kad kitais metais NT kainų kilimas ar kritimas priklausys nuo euribor palūkanų pokyčių.
„Jeigu sulauksime teigiamų palūkanų pokyčių, jos kris, tada iš NT vystytojų sulauksime mažiau dovanų ir nuolaidų. Tačiau nesame garantuoti, ar tikrai palūkanos mažės ir kiek jos mažės.
Sunku nuspėti, kaip pasielgs Europos centrinis bankas. Tačiau infliacija jau sumažėjo, tikėtina, kad kitais metais bus mažinamos ir palūkanos. Todėl jau kitų metų viduryje galime matyti mažesnes palūkanas“, – prognozavo NT ekspertas.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sutiko, kad visi laukia palūkanų kritimo.
„Visgi svarbu nepasiduoti emocijoms – reikėtų atsargiau žiūrėti į galimą palūkanų normų mažėjimo tempą kitąmet. Prognozuojama, kad kitų metų pabaigoje bazinė palūkanų norma bus 3 proc., kai dabar ji siekia 4 proc.
Išaugusios skolinimosi sąnaudos, padidėjęs geopolitinis neapibrėžtumas ir ankstesniais metais greičiau negu pajamos augusios būsto kainos atbaidė nemažai potencialių būsto pirkėjų nuo sprendimo įsigyti naują būstą. Butų sandorių skaičius Lietuvoje per vienuolika šių metų mėnesių buvo mažiausias nuo 2015 metų – didelis nuosmukis, daręs neigiamą įtaką visiems asmenims, dirbantiems nekilnojamojo turto ir statybos sektoriuose“, – komentavo ekonomistas.
Tikrąjį kainų pokytį matysime kitais metais
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pastebėjo, kad šiemet sumažėjo būsto įperkamumas.
„Pakilus būsto kainoms ir palūkanoms, sparčiai pasikeitė gyventojų galimybės ir prioritetai. Nuo 2021 metų vidutinis perkamų butų dydis sumažėjo 6 kv. m. iki 50 kv. m. Naujos statybos segmente pokytis dar ryškesnis – butų dydis susitraukė maždaug 10 kv. m. Tačiau poreikis būstui niekur nedingo ir net išaugo didėjant Vilniaus gyventojų skaičiui, tačiau pirkėjai priversti ieškoti pigesnių alternatyvų“, – sakė ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu žmonės ieško alternatyvų ir renkasi senesnius arba mažesnius butus.
„Būsto pirkimo aktyvumo ir kainų lygio kol kas tikslaus nematome. Dabartinėje statistikoje atsispindi anksčiau sudaryti sandoriai. Šių metų situaciją matysime kitais metais“, – prognozavo ekonomistas.
Metų pabaiga vangi
2023 metams artėjant į pabaigą šalies NT sandorių rinkoje dar labiau įsivyravo pasyvios nuotaikos. Įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikų teigimu, mažėjantis NT sandorių skaičius atspindi šalyje vyraujančias makroekonomines tendencijas ir gyventojų lūkesčius.
„Pasibaigęs ruduo neatnešė pagyvėjimo į nekilnojamojo turto sandorių rinką. Kaip ir buvo galima prognozuoti, šie metai pagal įregistruotų NT sandorių skaičių nuo praėjusių metų atsiliks maždaug 15 procentų. Galutinis šių metų rezultatas jau praktiškai aiškus, tačiau bus įdomu stebėti, kokius rezultatus demonstruos rinka kitų metų pradžioje“, – sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.
Per vienuolika šių metų mėnesių visoje Lietuvoje įregistruota 102,7 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 14,1 proc. mažiau nei praeitų metų sausio-lapkričio mėnesiais, kai buvo įregistruota beveik 120 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per lapkritį įregistruota 8,2 tūkst. NT objektų pardavimų, arba 14,6 proc. mažiau nei pernai spalį (9,6 tūkst.) ir 16,3 proc. mažiau nei šių metų spalį (9,8 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 27,8 tūkst. butų pardavimų – 12,2 proc. mažiau nei prieš metus, kai per vienuolika mėnesių buvo įregistruota 31,7 tūkst. butų pardavimų. Vien tik per šių metų lapkričio mėnesį įregistruota 2,2 tūkst. butų sandorių, arba 13,1 proc. mažiau nei 2022 metų lapkritį ir 16,7 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Vilniuje šiemet įregistruota beveik 9,6 tūkst. butų pardavimų, arba 10,5 proc. mažiau nei prieš metus, Kaune – beveik 4 tūkst. (6,7 proc. mažiau), Klaipėdoje – beveik 2,5 tūkst. (8,5 proc. mažiau).
Per vienuolika šių metų mėnesių Lietuvoje taip pat įregistruota 9,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 20,2 proc. mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 12,3 tūkst. namų pardavimų. Vien tik per šių metų lapkritį įregistruota 758 namų pardavimai, arba 21,2 proc. mažiau nei pernai lapkritį ir 23,6 proc. mažiau nei šių metų spalį.
Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 49,1 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 14,8 proc. mažiau nei 2022 metų sausį-lapkritį, kai buvo įregistruota 57,6 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik per lapkričio mėnesį įregistruota 3,9 tūkst. žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorių, arba 16,6 proc. mažiau nei pernai lapkritį ir 17,5 proc. mažiau nei šių metų spalį.
