Svarbu pacientams: štai kokios naujovės 2024 m. laukia sveikatos srityje

Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kokie svarbiausi pokyčiai laukia 2024 m. 

Lengvenis kelias sergantiems lėtinėmis ligomis

Kaip vieną svarbių pakeitimų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) akcentuoja biurokratinės naštos gydytojams mažinimą ir kartu dėmesio pacientui didinimą. Vienas tokių pakeitimų nuo sausio 1 d. – atnaujinta lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikio stebėjimo tvarka.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Infekcijos, kurių nebeveikia vaistai, per sterili aplinka ir „gerosios“ bakterijos: mokslininkė prabilo apie didelį pavojų

Tuštėjantys regionai ir „autostradinė“ medicina: kaip užkaišiosime medikų stygių Lietuvoje?

Pikti pacientai, nepatenkinti artimieji ir krentanti kokybė: slaugytojai įspėja, kad ilgai taip netemps

„Buvo įsiklausyta į gydytojų pastabas ir individualiai pasižiūrėta į lėtinėmis ligomis sergančių pacientų padėtį – jų ligos dinamika kinta lėtai, jiems reikia nuolatinės priežiūros, tai perteklinė biurokratija su pertekliniais reikalavimais tik apsunkina gydymo eigą. Mes pasitikime savo gydytojais. Pakeitimai prisidės tiek prie sklandesnio paciento kelio užtikrinimo, tiek prie mažesnės biurokratinės naštos gydytojams“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį pacientui nustatys gydytojas specialistas, įvertinęs, kad nustatyta diagnozė ir kitos sąlygos atitinka kriterijus ir pacientui yra baigtas aktyvusis lėtinės ligos gydymas.

Gydytojams nuo šiol nebereikės sudarinėti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašų, o siuntimą gydytojo specialisto konsultacijai šeimos gydytojui pakaks išrašyti tik vieną kartą. 

Vykdyti ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą pacientui bus siūloma pirmiausiai toje pačioje gydymo įstaigoje – savivaldybės sveikatos centre. Jeigu pacientas nesutiks arba reikalingos paslaugos sveikatos centre neteikiamos – pacientas bus informuojamas apie kitas reikalingas paslaugas teikiančias asmens sveikatos priežiūros įstaigas.

Dėl paciento konsultacijų poreikio, skaičiaus ir periodiškumo einamaisiais metais sprendžia paslaugas teikiančios įstaigos gydytojas specialistas.

Slaugytojai galės pratęsti nedarbingumą, vaistų receptus

Didelis pokytis – nuo 2024 m. pradžios šeimos gydytojas arba kitas už pacientų registraciją atsakingas šeimos gydytojo komandos narys, įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiamasi, galės pacientus nukreipti slaugytojo ar akušerio konsultacijai.

„Savarankiškos konsultacijos – tai galimybė slaugytojui ir akušeriui realizuoti savo kompetencijas, teikti konsultacijas, paskirti tyrimus, pakomentuoti tyrimų rezultatus, aptarti savikontrolės priemones, vaistų vartojimo ypatumus. Taip pat, tai – priemonė, padedanti sumažinti šeimos gydytojams tenkančią administracinę naštą“, – aiškino SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus patarėjas Artūras Šimkus. 

Teigiama, kad sumažinus šeimos gydytojų administracinio darbo krūvį, gerės paslaugų prieinamumas, mat dalį pacientų, gydytojo pavedimu, konsultuos slaugytojai. Taip sutrumpės eilės, pacientai reikiamas paslaugas gaus greičiau.

Nuo 2024 m. sausio 1-osios, plečiant kompetencijų ribas, slaugytojams bus patikėti darbai, nereikalaujantys papildomos diagnostikos ar gydymo metodo parinkimo. Be konsultacijų, tyrimų, slaugytojai rūpinsis ir skiepais, receptų pratęsimu tais atvejais, kai gydytojas jau yra paskyręs gydymą, parinkęs tinkamą vaistinį preparatą ir nustatęs jo dozę bei vartojimo periodiškumą. 

Nurodoma, kad pagrindinė akušerių veikla bus nėščiųjų priežiūra, kai nėštumas nekomplikuotas, jo eiga normali. 

Taip pat keisis ir siuntimų rašymo tvarka – bus nustatyta, kokiems specialistams galės pacientą siųsti akušeris arba slaugytojas. Tuo vadovaujantis, esant reikalui, jie galės išrašyti siuntimus reikiamoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Antibiotikai – nemokamai

Nuo sausio 1 d. antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

„Siekiant pagerinti sveikatos paslaugų prieinamumą bei mažinti atsparumo antimikrobiniams preparatams mastą, sudarytos galimybės kompensuojamuosius antibiotikus skirti platesniam pacientų, kuriems šie vaistai būtini, ratui“, – sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Nuo metų pradžios bus kompensuojami visi antibiotikai skirti ūminėms viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms, ūminio bronchito, ausies infekcinėms ligoms, bakterijų sukeltų ligų, endokardito, odos ir paodžio audinių infekcinių ligų gydymui ir t. t.

Šiam sprendimui įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo bus skirta apie 2 mln. eurų.

Medicinos priemones kompensuos didesne kaina

Privalomojo sveikatos draudimo tarybai pritarus kompensuojamųjų medicinos priemonių bazinių kainų pokyčiams, kitąmet tokios medicinos priemonės kaip skaitmeniniai klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai bus kompensuojami gerokai didesniais įkainiais. Nurodoma, kad tam bus skirta daugiau nei pusė milijono eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Preliminariais Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiais metais suaugusiems pacientams skirtų KLA-2-1 tipo skaitmeninių klausos aparatų bus kompensuota apie 1 tūkst. vienetų, KLA-2-2 tipo – apie 9 tūkst. vienetų, o KLA-2-3 – apie 7 tūkst. vienetų.

Akies protezo bazinė kaina padidėjo 8 proc. – nuo 517,19 iki 559 eurų. Per metus šių medicinos priemonių išduodama apie 450 vienetų.

Numatoma, kad šiais metais bus kompensuota apie 700 breketų sistemų ir 5 700 ortodontinių plokštelių kiekvienam žandikauliui.

Daugiau ambulatorinės slaugos paslaugų namuose

Atsižvelgiant į augantį slaugos poreikį, ambulatorines slaugos paslaugas namuose (ASPN) galės gauti daugiau pacientų, o paslaugas teikiančių specialistų komandas papildys ergoterapeutai.

ASPN teikia sveikatos priežiūros specialistų komanda, kurią sudaro slaugytojas, slaugytojo padėjėjas ir kineziterapeutas, o nuo 2024 m. ir ergoterapeutas. Šių paslaugų tikslas – sudaryti sąlygas žmogui kuo ilgiau gyventi savarankiškai, užtikrinti jam reikalingų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimą. Taip pat apsaugoti nuo ligos paūmėjimo ar esamų simptomų progreso.

Nuo šių metų ASPN teikiančios įstaigos gali pasirinktinai įdarbinti ergoterapeutus. 2024 m. jie papildys visas slaugos paslaugas namuose teikiančias komandas.

Taip pat plečiamas ir ASPN gavėjų ratas. Nuo šiol ambulatorinę slaugą namuose bus galima gauti ne tik po dienos chirurgijos, bet ir po aktyvaus gydymo chirurgijos paslaugų. Įsigaliojus naujiems pakeitimams, ASPN teikiančioms komandoms bus leista teikti pagalbą globos įstaigose, neturinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijos.

Pacientų pavėžėjimo paslauga

Šiuo metu pacientų pavėžėjimo paslauga, vykdant bandomąjį projektą, teikiama 20-yje savivaldybių. Nuo 2024 m. liepos 1 d. projektą planuojama vystyti visos Lietuvos mastu, įtraukiant likusias savivaldybes.

Pasak SAM Investicijų departamento Investicijų įgyvendinimo skyriaus patarėjos Agnės Sakalinskienės, šia paslauga ilgainiui nemokamai visoje Lietuvoje galės pasinaudoti pacientai, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl socialinių, ekonominių priežasčių negali naudotis individualiu bei viešuoju transportu.

„Pacientų pavėžėjimo paslaugų įgyvendinimas kartu su asmens sveikatos priežiūros tinklo vystymo reforma, steigiant savivaldybėse sveikatos centrus, pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, o medikams padės užtikrinti sklandų paciento diagnostikos ir gydymo kelią“, – sakė ji.

Didesnės algos gydytojams ir slaugytojams

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. 

Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d.

„Dalį pacientų, gydytojo pavedimu, konsultuos slaugytojai. Taip sutrumpės eilės, pacientai reikiamas paslaugas gaus greičiau.“

Įkainiams padidinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte numatytos papildomos planinės lėšos – 178 mln. eurų. Šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti numatoma papildomai skirti apie 28 mln. eurų. Tokiu būdu gydymo įstaigos jau 2024 m. sausio mėnesį galės gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys  4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti  2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį.

Šeimos gydytojams nebereikės dirbti visą parą 

Nuo liepos 1 d. numatyti pokyčiai ir dėl šeimos gydytojų darbo. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimais numatyta, kad šeimos gydytojai, iki šiol privalėję garantuoti pagalbą kiaurą parą 7 dienas per savaitę, dabar tą turės daryti po 12 valandų 5 dienas per savaitę.

Šeimos gydytojui nedirbant ir pacientui išties prireikus skubios ambulatorinės pagalbos, pacientas turėtų kreiptis į toje pačioje ar besiribojančioje savivaldybėje veikiančias atitinkamos savivaldybės mero paskirtas asmens sveikatos priežiūros įstaigas, pavyzdžiui, turinčias skubiosios pagalbos skyrių ar skubiosios pagalbos kabinetą ir ten gauti paslaugas.

„Jei paciento būklė neatitiktų ūmių būklių atvejų, bet būtų priskirtina šeimos gydytojo kompetencijai, pacientas paslaugas gautų ambulatorinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kitą įstaigos darbo dieną. Tokios paslaugos turi būti suteikiamos per 7 kalendorines dienas“, – portalui tv3.lt yra išaiškinusi SAM.

Tuo metu dėl būtinosios pagalbos, išskyrus pirmu atveju nurodytą atvejį, kaip nurodo ministerija, pacientas turėtų kreiptis į bet kurią asmens sveikatos priežiūros įstaigą, turinčią skubiosios pagalbos skyrių ar kabinetą.

Jei įstaigos pačios negalės užtikrinti paslaugų teikimo 12 valandų darbo dienomis (dėl mažai šeimos paslaugas teikiančių gydytojų, ligos, atostogų atveju), dėl šių paslaugų užtikrinimo turės būti sudaryta sutartis su kita pirmine ambulatorine asmens sveikatos priežiūros įstaiga.