Po Valstybės kontrolės audito paviešintų iškalbingų skaičių apie situaciją šalies slaugos sektoriuje Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK) šią savaitę vėl susirinko aptarti slaugytojų trūkumo klausimo.
Posėdyje dalyvavusi Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dėstytoja Ieva Rimkuvienė be skrupulų atvėrė skaudžią realybę, su kuo tenka susidurti slaugytojams.
„Mūsų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje slaugytoja už etatą dienos metu, be naktinių budėjimų gauna 960 eurų į rankas. O krūviai dideli, būna, kad net kai kuriuose skyriuose 40 ir daugiau pacientų, pavyzdžiui, chirurgijos skyriuje, o lieka 2 slaugytojos ir viena padėjėja, tai realiai darbo kokybės nebėra. Pacientai pikti, artimieji nepatenkinti...
Pati dirbu 16 metų chirurgijos srityje, dirbu 1,25 etato, dirbu su naktiniais budėjimais, kartais šventinėmis dienomis, tai į rankas susirenku kiek virš 1300 eurų. Bet iš esmės krūviai tokie, kad jei išeina koks darbuotojas, automatiškai tą etatą panaikina, nes mato, kad ant pečių galima kitiems užkrauti tuos darbus ir jie kažkokiu būdu vis tiek padaromi“, – kalbėjo ji Seimo Sveikatos reikalų komitetui (SRK) susirinkus aptarti slaugytojų trūkumo klausimo.
Be to, pažymima, kad kitą kartą slaugytojai iš tiesų atlieka slaugytojų padėjėjų funkcijas, tad pasigendama ir diskusijų apie jų pakankamą paruošimą ir tinkamą etatų paskirstymą.
Jaunų gydytojų entuziazmą sugniuždo realybė
Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) prezidentė Aušra Volodkaitė atkreipė dėmesį, kad būtina kalbėti ne tik apie darbo krūvių reglamentavimą.
„Jie turi būti ne tik rekomendacinio pobūdžio, bet reglamentuojami griežčiau, kad nedirbtų didesniais krūviais, nei tai užtikrina kokybiškas slaugos paslaugas. Būtina kalbėti ir dėl darbo užmokesčio. Dar viena atskira tema – slaugytojų darbo sąlygos, psichologinio, emocinio smurto prevencija“, – dėstė ji.
„Jei išeina koks darbuotojas, automatiškai tą etatą panaikina, nes mato, kad ant pečių galima kitiems užkrauti tuos darbus ir jie kažkokiu būdu vis tiek padaromi.“
Jai antrindama Klaipėdos universiteto sveikatos mokslų fakulteto slaugos katedros vedėja doc. dr. Inga Brasaitė-Abromė pabrėžė, kad pakankamai dėmesio reikėtų skirti organizacinei kultūrai sveikatos priežiūros įstaigose.
„Matome ir iš mūsų studentų, kurie išvyksta atlikti praktikas ir paskui įsidarbina slaugytojais – jie tikrai būna kupini energijos, entuziazmo, bet labai dažnai susiduria su realybe, kada galbūt nėra ir su kitais slaugytojais darbinių santykių, ne paslaptis, ir su kai kuriais gydytojais“, – pastebėjo universiteto atstovė.
Specialistus ruošiame užsieniui?
A. Volodkaitės pastebėjimu, reikia ne tik didinti slaugytojų parengimą, slaugos studentų skaičių, bet ir slaugos studijas baigusius specialistus išlaikyti Lietuvoje.
„Reikia, kad jie liktų sveikatos priežiūros įstaigose, o ne jie ieškotų darbo kituose sektoriuose, kurie yra dabar labai populiarūs ir pritraukia nemažai slaugytojų“, – sakė ji.
Šiaulių valstybinės kolegijos atstovė pasakojo, kad nors slaugytojų paruošiama nemažai, vos kiek padirbę jauni žmonės išsilaksto į privatų sektorių arba užsienį.
„Kalbant apie Šiaulių regioną, pas mus studentų yra nemažai, šiais metais įstojo 80, kitais metais planuojame priimti 100 ar net daugiau, bet kur jie visi pabaigę studijas dingsta, nežinome.
Kas ateina padirbti, kokius metus padirba, įgyja didesnės patirties ir išvažiuoja į užsienį. Tai realiai ruošiame darbuotojus užsieniui. Kas lieka, padirba ir nusivilia atlyginimu. Ir kai dabar planuojama pakelti vidutinę algą link 2000 eurų ir daugiau, tai tikriausiai turėtų įvykti kalėdinis stebuklas, kad taip ir būtų“, – kalbėjo I. Rimkuvienė.
Algos gerokai skiriasi net tame pačiame mieste
LSSO atstovės aiškinimu, didžiausia problema yra, nėra atskirai nustatytų slaugos paslaugų įkainiai.
„Įstaigos gauna finansavimą pagal suteiktų paslaugų įkainį ir slaugos paslaugos nėra atskirai įvardintos, nėra atskirti konkrečiai slaugos paslaugų įkainiai.
Suprantu, kad problema nėra lengvai išsprendžiama ir ne vienos dienos sprendimas, tačiau slaugytojų bendruomenė ir profesinėje sąjungoje kalbama, kad ateityje galėtume kalbėti apie atskirų slaugos paslaugų įkainio įvardijimą, kad matytųsi, kiek iš tikrųjų atlieka darbo slaugytoja“, – teigė A. Volodkaitė.
Vis tik Seimo narė Jurgita Sejonienė abejojo, ar tai turėtų realų efektą kalbant apie algų didinimą. Ji savo ruožtu pabrėžė pačių vadovų ir jų požiūrio problemą.
„Dėl darbo užmokesčio – ar tai būtų gydytojas, ar slaugytojas – jūs juk deratės ne su ministerija, o darbdaviu. Tai klausimas, kaip darbdavys perskirsto tas lėšas, kurias už paslaugas gauna iš valstybinės ligonių kasos. Tai problema yra, kaip sudaroma kolektyvinė ir individuali darbo sutartis.
Klausimas tada, ar darbdavys vykdo įsipareigojimus, kuriuos davusi valstybė ir savo dalį lyg vykdo – PSDF didėja, bet kaip tą pajaučia darbuotojai. Ir turime labai didelius skirtumus net to paties miesto atskirose įstaigose – kartais kitą kartą skiriasi atlyginimai. Ir ne dėl to, kad ministerija nustato, bet kaip darbdavys vykdo savo įsipareigojimus“, – kalbėjo parlamentarė.
Slaugytojų bendruomenės atstovė gi neslėpė, kad kitą kartą su darbdaviu derėtis būna labai sunku.
„Taip, pasirašome ir sutartį su SAM, yra ir kiti teisės aktai, bet dauguma jų – rekomendacinio pobūdžio, kalbant apie darbo santykius, krūvius. Įstaigose kartais būna labai sunku derėtis su darbdaviu ir argumentuoti slaugytojo darbo svarbą. Yra labai blogų pavyzdžių, kai sakoma, kad įstaigai finansus uždirba tik gydytojai, nors tokie teiginiai visai atgyvenę, bet tai dar pasitaiko“, – konstatavo A. Volodkaitė.
„Baigėsi laikas, kada reikia bijoti“
LSSO Šiaulių regiono direktorė I. Rimkuvienė patikino, kad nėra taip, jog niekas nejuda, kažkiek atlyginimai kyla, bet ne tiek, kiek turėtų:
„Šiaulių ligoninėje veikia 6 profesinės sąjungos, tad vyksta daug derybų. Šiaip neblogai visai, matysime dar po naujų metų, kas pasikeis. Bet į mėnesį vyksta po vieną posėdį.“
Savo ruožtu SRK pirmininkas Antanas Matulas ragino pačias profesines sąjungas veikti aktyviau, nebijoti pakovoti už geresnes darbo sąlygas.
„Reikia, kad jie liktų sveikatos priežiūros įstaigose, o ne jie ieškotų darbo kituose sektoriuose, kurie yra dabar labai populiarūs ir pritraukia nemažai slaugytojų.“
„Baigėsi laikas, kada reikia bijoti skyriaus vedėjo ar skyriaus vedėjui įstaigos vadovo. Kartais tikrai atrodo, kad ligoninės nieko nežino, o vadovai vos ne savivaliauja. Kalbėkime, būkime drąsūs, kol nesukilsime visi, nieko nebus. Yra 6 profesinės sąjungos ir štai vadovas nesusišneka, tai vadovas ir turi kone kiekvieną dieną sėdėti prie jūsų ir derinti procesus. Dabar sėdima ant ugnies kamuolio.
Daug ką galima patiems padaryti, tam ir yra profesinės sąjungos – kad gintų darbuotojus, keltų problemas. Tai ne – ministras, komiteto pirmininkas, premjerė kalti, o vadovai visi dievai. (...) Reikia išdrįsti pasakyti, kas vyksta, kad nežino apmokėjimo tvarkos įstaigose. Taip, fiksuojame atvejų, kad priedai kai kam mokami vos ne pagal ilgas kojas, bet realiai negauname jokio oficialaus skundo ir negalima jų raginti tirti“, – emocingai kalbėjo konservatorius.
Ragino įdarbinti platesnės kompetencijos slaugytojus
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos instituto direktorė prof. dr. Natalija Istomina slaugos specialistų skaičių Lietuvoje gi siūlė didinti atsižvelgiant į keletą momentų.
„Pirmiausia pritraukimas į studijas – būtų gerai, kad bent geriausi studentai gautų stipendijas. Puiku, kad gauname pakankamai daug krepšelių ir dauguma studentų bent už bakalauro studijas nemoka, tačiau išlieka problema dėl magistro studijų.
Prašytume Seimo, Vyriausybės, kad rastų galimybę finansuoti išplėstinės praktikos slaugytojų krepšelius, kadangi norinčiųjų studijuoti žymiai daugiau, o galimybė mokėti apie 600 tūkst. eurų per metus tikrai turi ne visi“, – kalbėjo ji.
Taip pat universiteto atstovė ragino gydymo įstaigas aktyviau steigti etatus išplėstinių slaugytojų įdarbinimui.
„Kol kas sėkminga integracija vyksta pirminiame sveikatos priežiūros lygyje ir nėra tokia sėkminga kalbant apie anestezijos, intensyviosios terapijos slaugytojus ir skubiąją pagalbą. Čia reikia ir tam tikrų įstatyminių pataisų“, – pridūrė N. Istomina.
Vieno langelio principas, kad lengviau grįžtų
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas tvirtino, kad ministerija sudarys galimybes studijuoti slaugą visiems norintiems, tačiau neslėpė, kad išlieka nerimas dėl išvykstančiųjų svetur.
„Kaip praėjusiais metais, taip ir šiais moksleivių, stojančių į kolegijas, skaičiaus neribosime, tai reiškia mes įrašome skaičių, kad pagal tai būtų galima planuoti lėšas. Bet jei ateis daugiau moksleivių, norinčių studijuoti slaugą, tikrai juos priimsime, skaičius pakeisime, visi sutilps, kad būtų galima atkeliauti į mūsų sistemą.
Praeitais metais į slaugos studijas buvo priimta virš 1000 moksleivių, bet, problema, kur jie dirba toliau po baigimo, kokie jų karjeros keliai, egzistuoja. (...) Tad ne tik vietų didinimas problema, bet ir tai, kaip tie žmonės nusileidžia sistemoje“, – pabrėžė viceministras.
Jo aiškinimu, šiuo metu siekiama supaprastinti sistemą, kad slaugytojams butų paprasčiau įsilieti.
„Norime grąžinti slaugytojus į sistemą, minime, kad daug jų išėję į grožio industriją, žinome, kad dalis išvažiavę į užsienį ir tokie klausimai kaip licencijų susigrąžinimas, žinojimas, kur dirbti, tas kelias yra labai neaiškus. Mūsų siekis padaryti sistemą vos ne vieno langelio principu siekiant, kad slaugytojai grįžtų į sveikatos apsaugos sistemą“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
