Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, iš viso Lietuvoje 2022–2023 mokslo metais buvo 93 privačios ugdymo įstaigos – pradinės, pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir gimnazijos. Šis skaičius – didžiausias Lietuvos istorijoje.
Prieš 15 metų nevalstybinėse mokyklose mokėsi vos 0,7 proc. visų Lietuvos moksleivių, prieš penkerius metus – 5 proc., dabar – per 8 proc., o po 2–3 metų skaičius perlips 10 procentų.
Nors privataus ugdymo plėtra akivaizdžiausia didžiuosiuose miestuose, šio tipo verslas po truputį plečiasi ir į kitas savivaldybes – nuo 2018 m. iki dabar nevalstybinės mokyklos įsikūrė 3 naujose savivaldybėse.
Pasak žurnalo „Reitingai“ autorių, 2023 metai tapo lūžio tašku, savivaldybių gimnazijoms darosi sunku konkuruoti su privačiomis ir jei tendencijos nesikeis, po dvejų–ketverių metų matysime dar prastesnę padėtį.
Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje uždaryta 377 valstybinės ir savivaldybių mokyklos – jų skaičius sumažėjo nuo 1199 iki 822. Priežastis nesunku paaiškinti: tiesiog mūsų šalyje labai liūdnos demografinės tendencijos ir vaikų bei paauglių skaičius dabar kone dvigubai mažesnis nei prieš 20 metų.
Privačiose mokyklose mokinių skaičius auga kasmet
Kad auga privačių mokyklų populiarumas ir poreikis, pastebi ir mokyklų atstovai. Štai Karalienės Mortos mokyklos rinkodaros ir komunikacijos vadovė Vaidilė Šeškevičienė pažymi, kad mokinių skaičius kasmet auga.
„Praėjusius 2022–2023 mokslo metus pradėjome 13 % didesniu mokinių skaičiumi nei ankstesniais mokslo metais. O šiais (2023–2024) mokslo metais Karalienės Mortos mokykloje mokosi jau daugiau nei 900 mokinių, virš 80 jų prisijungė šiais mokslo metais“, – teigia V. Šeškevičienė.
Tam antrina ir „Šiaurės licėjaus“ komunikacijos ir marketingo projektų vadovė Kamilė Raudytė.
„Šiaurės licėjų“ šiais mokslo metais lanko beveik 600 mokinių, nuo 0 kl. iki 10 kl. Esame auganti mokykla, todėl kasmet vaikų skaičius tik didėja.
Matydami, kad Šiaurės licėjaus darželiuose vaikų skaičius taip pat auga, todėl planuojame, kad ir mokykloje mokinių skaičiaus didėjimo tendencija nesikeis“, – tikina K. Raudytė.
„Vitlio licėjuje“ taip pat pastebimas mokinių skaičiaus augimas.
„Remiantis mūsų vidiniais duomenimis ketverių metų laikotarpyje, mokinių skaičius „Vitlio licėjuje“ kiekvienais metais vidutiniškai auga 25 %. Tai parodo ne tik minėtoji statistika, tačiau ir kasmet augantis klasių kiekis mokykloje“, – tvirtina „Vitlio licėjaus“ komunikacijos projektų vadovė Justė Matulaitytė.
Tėvai, vesdami vaikus į privačias mokyklas, negaili ir kelių tūkstančių eurų per metus. Štai, pavyzdžiui, Karalienės Mortos mokykloje mokslo kaina, įskaičius ir stojamąjį mokestį, svyruoja nuo 7650 iki 8710 eurų per metus, priklausomai nuo bendrosios ugdymo programos.
„Vitlio licėjuje“ kainos svyruoja nuo 6160 iki 6760 eurų per metus. Šiaurės licėjuje – nuo 7500 iki 8100 eurų per metus.
Mokamo švietimo poreikį lemia kelios priežastys
Minėtų privačių mokyklų atstovės teigia, kad augantį poreikį lemia įvairios priežastys.
„Manome, kad vis daugiau žmonių supranta, koks svarbus išsilavinimas vaiko ateičiai. Tėvams rūpi, kad jų vaikai būtų sėkmingi, jaustųsi saugūs, išmoktų mokytis ir įstotų į savo svajonių universitetus. Jie nori savo vaikams suteikti pačią geriausią pradžią, todėl domisi mokyklomis, skiria laiko, ateina į individualius pokalbius“, – sako Karalienės Mortos mokyklos atstovė V. Šeškevičienė.
Panašias priežastis įvardija ir kitų mokyklų atstovai.
„Gerėjantys mokinių rezultatai, ugdymo kokybė privačiose mokyklose – stipriai prisideda prie mokinių skaičiaus augimo privačiose ugdymo įstaigose“, – sako „Šiaurės licėjaus“ atstovė K. Raudytė.
Ji priduria, kad ypač didelis augimo šuolis pastebėtas po pandemijos, kai nuotolinio ugdymo metu atsirado daug spragų.
„Žinoma, tėvai privačias ugdymo įstaigas renkasi dar dėl mažesnių vaikų skaičiaus klasėse, mokyklos vertybių, filosofijos, papildomų veiklų ar iniciatyvų, patrauklios krypties, specialistų pasiūlos“, – vardija K. Raudytė.
„Vitlio licėjaus“ atstovė J. Matulaitytė pritaria, kad ugdymo kokybė, mažas vaikų skaičius klasėse ypač lemia individualų dėmesį vaikui.
Seimo narė, prof. habil. dr. Vilija Targamadzė priduria, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl populiarėja privačios mokyklos, yra tai, kad jos nėra taip spaudžiamos biurokratinių gniaužtų, kaip valstybinės mokyklos. Be to, dauguma nepriima specialaus ugdymosi poreikių vaikų.
Vilija Targamadzė: ateityje pasekmės bus skaudžios
V. Targamadzė teigia, kad Lietuvoje formuojasi dvi bendrojo ugdymo sistemos.
„Savivaldybių ir valstybinių (valstybinių) bei privačių (nevalstybinių). Jų tarpusavio sąveika menka ir gali atsitikti taip, kad jos taps visiškai kitokiomis. O tai jau būtų problemiška“, – sako V. Targamadzė.
Politikė priduria, kad ateityje paaiškės ir privačių mokyklų trūkumai.
„Juk matomai ne visose vyksta kokybiškas ugdymo procesas. Apie tai byloja ir skaičiai. 2017–2018 mokėsi 12 889, o 2023–2024 jau – 25370 mokinių. Mokytojų skaičius išaugo irgi beveik dvigubai. Mokyklos dygsta viena po kitos“, – tvirtina pašnekovė.
V. Targamadzė teigia, kad dabartinė vykdoma politika lemia valstybinių mokyklų silpnėjimą ir privataus švietimo stiprinimą.
„Jei ir toliau bus spaudžiamos valstybinės mokyklos, neturės didesnės veikimo laisvės ir nepagarbiai bus elgiamasi su mokytojais, bus primetami pokyčiai, kuriems nespėta tinkamai pasirengti, dar didės privačių mokyklų paklausa, o tuo pačiu, tikėtina, ir socialinė atskirtis, nes ne visi gali finansuoti vaikų mokymąsi privačiose mokyklose.
Taigi, kas gali paneigti, kad dabartinė vykdoma politika nėra postūmis link privataus švietimo stiprinimo. Pasekmės bus ateityje skaudžios“, – mano V. Targamadzė.
Dainius Žvirdauskas: turi būti vykdoma stebėsena
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas situaciją vertina optimistiškiau.
„Šiuo atveju aš šiek tiek subjektyvus ir vertinu pozityviai tų privačių mokyklų kūrimąsi. Egzistuoja ir pasaulinė švietimo rinka. Turint normaliai išplėtotą, pakankamą, neišpūstą privačių mokyklų tinklą, tampame patrauklūs užsienio investuotojams. Tai pritraukia ir profesionalius specialistus iš užsienio, kurie atvažiuoja su šeimomis ir žino, kad galės vesti vaikus į privačią mokyklą. Bet kuriuo atveju, vertinu, kad tai yra pozityvu“, – sako D. Žvirdauskas.
Jis priduria, kad ne vienoje valstybėje yra vykdoma švietimo stebėsena ir yra sutarta, kad privačių mokyklų tinklas negali sudaryti daugiau nei 15 proc. visų švietimo įstaigų. D. Žvirdauskas mano, kad Lietuvoje taip pat galėtų būti vykdoma tokia stebėsena ir, reikalui esant, reguliavimas.
„Tarkime, japonai turi tokį rodiklį įsivedę, dar kitos šalys. Šveicarijoje yra nemažai privačių mokyklų, bet jos nėra itin populiarios, nes šveicarai siekia, kad ir valstybinė mokykla turėtų daugybę tos pačios privačios mokyklos bruožų. Drįsčiau teigti, kad Šveicarijos privačios mokyklos ir valstybinės mokyklos turi nedaug skirtumų“, – sako D. Žvirdauskas.
Pašnekovas teigia, kad valstybė turėtų remtis privačių mokyklų gerosiomis praktikomis ir tai pritaikyti valstybinėms mokykloms bei didinti pasitikėjimą jomis, laisvę veikti.
LMVA prezidentas priduria, kad populiarėjant privačioms mokykloms, gali didėti segregacija, todėl reikia stebėti, jog privačių mokyklų tinklas neišsipūstų.
„Tikriausiai didžioji dauguma tų privačių mokyklų nėra iki galo privačios, jos gauna valstybės dotacijas už kiekvieną vaiką. Mokymo lėšų už kiekvieną vaiką jie grubiai gauna 2000 tūkst. eurų. Taip buvo maždaug prieš metus, gal ta suma keičiasi. Sąlyginai nedidelė suma, bet privati mokykla gali imti mokestį, inicijuoti projektus, o valstybinė mokykla negali imti jokių mokesčių.
Taip pat pas mus ateina įtraukusis ugdymas. Privačiose mokyklose mokosi ir daug mokosi specialiųjų poreikių vaikų, bet privačių mokyklų vadovai tvirtina, kad įtraukus švietimas kainuoja. O dabar gi valstybinės mokyklos privalės priimti visus to rajono vaikus, turinčius specialiųjų poreikių, o privačios mokyklos to neprivalės daryti“, – teigia D. Žvirdauskas.
Pašnekovas tvirtina, kad privačios mokyklos taip pat lengvai gali pritraukti mokytojus bei juos nuvilioti iš valstybinių mokyklų, pasiūlius didesnę algą.
„Tačiau privačios mokyklos yra savotiškos visos švietimo sistemos gerinimo būdas. Sakyčiau, kad jei savivaldybėje yra 10 valstybinių mokyklų, darželių, tai galėtų būti ir kokia viena privati mokykla“, – sako D. Žvirdauskas.
Jis priduria, kad daugelis linkę lyginti švietimo sistemą su sveikatos apsauga.
„Jeigu eini į polikliniką, gausi vietą už mėnesio, o sumokėjus 80 eurų, specialistas priims jau rytoj. Medicinoje yra tarsi užtikrinamos bazinės paslaugos, skubi pagalba, bet dalį kokybiškesnių ir greitesnių paslaugų gali gauti tik privačiose klinikose.
Žmonės kalba, kad taip gali atsitikti ir su švietimu, manau, kad tam tikru lygiu ir atsitiks, bet švietimas yra kiek kitokia sritis ir labai tikiuosi, kad politikai vykdys stebėsena ir reikalui esant užsiims tam tikru reguliavimu bei švietimo sistema bus subalansuota pagal kiekvieno rajono poreikį“, – sako D. Žvirdauskas.
