Apklausoje keliais aspektais tirta visuomenės pozicija šeimos sampratos, homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo, nepilnamečių požiūrio į homoseksualius santykius formavimo mokyklose klausimais.
Teirautasi: pritariama ar nepritariama, kad LR Konstitucijos nuostata „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ apima ir homoseksualių asmenų poras; pritariama ar nepritariama Civilinės sąjungos įstatymo projektui; kuris LR Seime svarstymui pateiktas teisinio kartu gyvenančių homoseksualių porų santykių sureguliavimo projektas (Civilinės sąjungos ar Artimojo ryšio) remiamas; pritariama ar nepritariama, kad mokyklose būtų ugdoma nuostata apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams; pritariama ar nepritariama teiginiui, kad nepritariantys homoseksualių asmenų porų laikymui šeima bijo apie tai viešai kalbėti; ar būtų teisinga taikyti sankcijas atsisakantiems homoseksualių asmenų porą laikyti šeima.
Dalis klausimų sieti su ankstesniais tyrimais ir juos papildo, kiti atsiliepia į atvejus, kai akademinės bendruomenės nariai, specialistai sulaukė viešų kaltinimų dėl savo profesinės veiklos ir pozicijos, sudarančių prielaidas nesaugumo atmosferos visuomenėje formavimuisi, nutildymo (cancel) kultūros, akademinės ir sąžinės laisvės varžymo apraiškoms viešojoje erdvėje, taip pat akademiniame, profesinės veiklos lygmenyje keliant diskusinius klausimus ir ieškant į juos atsakymų, dalinantis mokslu ir praktinio darbo patirtimi grįstomis įžvalgomis.
Gauti rezultatai patvirtino ankstesniuose tyrimuose išryškėjusias tendencijas: visuomenė nepritaria išplėstai šeimos sampratai, apimančiai ir homoseksualias poras, neremia Seime svarstomo, Civilinės sąjungos įstatymo projekto, pasisako prieš nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams formavimą nepilnamečiams. Ji taip pat išreiškia nuogąstavimus dėl nesaugumo viešai išsakyti savo poziciją visuomenę jaudinančiais ir nevienareikšmiškai vertinamais klausimais.
Nuoseklus prigimtinės šeimos palaikymas ir aiškus NE plečiamai šeimos sampratai
Tyrimas atskleidė, kad visuomenė remiasi prigimtinės šeimos samprata ir nepritaria plečiamai jos interpretacijai. Ši pozicija tyrimo rezultatuose atsiskleidė keliais aspektais: vertinant LR Konstitucijos nuostatą „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“, išsakant poziciją Civilinės sąjungos įstatymo ir Artimojo ryšio projektų atžvilgiu, išreiškiant laikyseną dėl nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams formavimo mokyklose.
Žinia, LR Vyriausybė pavasarį paklausė Konstitucinį teismą, ar Konstitucijos nuostatoje „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ minima šeima apima ir homoseksualių asmenų poras. Veikiausiai nėra sunku prognozuoti, kokį atsakymą pateiks ši institucija. Tuo tarpu apklausoje surinkti duomenys rodo - visuomenė nemano, kad ši LR Konstitucijos nuostata apima ir homoseksualių asmenų poras: plečiamai šeimos sampratai nepritaria ar visiškai nepritaria du trečdaliai gyventojų (65,7 proc.), ją palaiko penktadalis (20,8 proc.), kiek daugiau nei dešimtadalis aiškios nuomonės neturi (13,5 proc.). Ypač ryškiai išreikšta kraštutinė visiško nepritarimo pozicija (46,6 proc.), visišką pritarimą išreiškia vos 7,4 proc.
Pagal politines preferencijas išplėstai šeimos sampratai, apimančiai ir homoseksualias poras, pritaria išskirtinai tik Laisvės partijos elektoratas (76,2 proc.), kitų partijų rėmėjai ją aiškiai atmeta, nuo 43,1 proc. (Liberalų sąjūdis) iki 88,9 proc. (Nacionalinis susivienijimas).
Griežtas NE Civilinės sąjungos įstatymui ir parama Artimojo ryšio įstatymo projektui
Tyrimo metu atsiskleidė nepalankus Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimas: tik 15,2 proc. gyventojų jam pritaria, aiški dauguma (71,2 proc.) jo nepalaiko. Ypač ryški visiško nepritarimo pozicija (55,6 proc.), o visišką palaikymą išsako vos 6,4 proc. Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, nuo 2022 m. iki 2024 m. pritarimas Civilinės sąjungos įstatymo projektui krito nuo 20,2 proc. iki 15,2 proc., augo nepritarimas jam (nuo 68,2 proc. iki 71,2 proc.). Dar ryškesnis pokytis matomas nuo 2021 m.: pritarimas tam, kad Lietuvoje šeimą galėtų kurti tos pačios lyties poros sumažėjo dvigubai (nuo 31 proc. 2021 m. iki 15,2 proc. 2024 m.), 15 proc. išaugo nepritarimas (nuo 56 proc. 2021 m. iki 71,2 proc. 2024 m.), neturinčių nuomonės dalis nekito (liko apie 13 proc.).
Augo parama kitokį homoseksualių porų santykių teisinio reguliavimo būdą siūlančiam Artimojo ryšio projektui (nuo 25 proc. 2022 m. iki 29,4 proc. 2024 m.), mažėjo Civilinės sąjungos įstatymo projekto palaikymas (nuo 13,5 proc. iki 8,9 proc.) ir neremiančių nei vieno projekto (nuo 46,1 proc. iki 44,4 proc.) dalis, nežymiai padaugėjo neturinčių nuomonės (nuo 15,5 proc. iki 17,3 proc.). Taigi, homoseksualių porų teisinio reguliavimo alternatyvių variantų (Civilinės sąjungos ir Artimojo ryšio įstatymų projektų) vertinime itin menkai remiamas Civilinės sąjungos įstatymas (vos 8,9 proc.) ir tris kartus dažniau išreiškiama parama Artimojo ryšio projektui (29,4 proc.).
Pagal politines preferencijas Civilinę sąjungą naujausiais duomenimis palaiko tik valdančiosios daugumos elektoratas: Laisvės partijos rėmėjai tris kartus dažniau (57,1 proc.) pritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui, nei jam nepritaria (19 proc.). Priešingai, nors dažniau, nei remiantieji kitas partijas, TS-LKD (39,3 proc.) ir Liberalų sąjūdžio (35,3 proc.) šalininkai ir pritaria Civilinės sąjungos įstatymo projektui, jie iki 1,5 karto dažniau jo nepalaiko (atitinkamai 49,4 proc. ir 52,9 proc.), dešimtadalis jokios pozicijos neturi (11,2-11,8 proc.).
Opozicinių ir neparlamentinių partijų elektoratas aiškiai nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui. Labiausiai jam oponuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – krikščioniškų šeimų sąjungos, toliau LLRA-KŠS ir Lietuvos liaudies partijos (po 100 proc.), Taikos koalicijos (95 proc.), Nacionalinio susivienijimo (88,9 proc.), LVŽS (82,5 proc.), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (80,9 proc.), „Nemuno aušros“ (80,7 proc.), Lietuvos regionų partijos (79,3 proc.) rinkėjai.
Civilinės sąjungos įstatymo projekto nepalaiko ir dauguma Lietuvos socialdemokratų partijos elektorato (78,2 proc.), nors pastaroji dar 2020 m. rinkiminėje kampanijoje siekė įteisinti partnerystę. Taigi, dar prieš kelis metus iškelti Socialdemokratų partijos siekiai prasilenkia su jos rinkėjų valia: įstatymą remia tik 8,3 proc. partijos elektorato. Kita vertus, nors didžioji dalis TS-LKD (49,4 proc.) ir Liberalų sąjūdžio (52,9 proc.) rėmėjų pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o jį remia tik trečdalis (39,3 proc. TS-LKD, 35,3 proc. Liberalų sąjūdis), valdančioji koalicija, remdama mažumą joje turinčios Laisvės partijos siekius ir prieštaraudama didesnės dalies savo elektorato valiai, palaiko teisėkūrinę lyčiai neutralios Civilinės sąjungos įstatymo iniciatyvą. Kitus duomenis galima stebėti 5 paveiksle.
Nei vienos politinės partijos rėmėjai nėra suinteresuoti Civilinės sąjungos įstatymo priėmimu, jam nepritaria, o įstatymo projektą sąlyginai remia išskirtinai tik Laisvės partijos elektoratas. Be to, nei viena politinė partija neturi vieningo elektorato ir jo palaikymo Civilinės sąjungos įstatymo projektui kaip teisėkūros variantui siekiant sureguliuoti homoseksualių porų tarpusavio santykius.
Alternatyvių sprendimų paieška: visuomenės parama Artimojo ryšio įstatymo projektui ir Civilinės sąjungos įstatymo atmetimas
Pagal politines preferencijas teisėkūros alternatyvų vertinime Civilinės sąjungos įstatymo projektą sąlyginai remia išskirtinai tik valdančiosios daugumos elektoratas, nuo ketvirtadalio (24,7 proc., TS-LKD; 25,5 proc. Liberalų sąjūdis) iki 47,6 proc. (Laisvės partija). Kiek didesnę paramą jam reiškia ir dalis Tautos ir teisingumo sąjungos (20 proc.), Lietuvos žaliųjų partijos (12,5 proc.) rėmėjų, tuo tarpu kitų partijų rinkėjų parama Civilinės sąjungos įstatymo projektui esant Artimojo ryšio projekto alternatyvai tesiekia vos 5 proc.: tarp Nacionalinio susivienijimo, Lietuvos liaudies partijos, Lietuvos regionų partijos, Laisvės ir teisingumo, LLRA-KŠS nėra nei vieno palaikančio Civilinės sąjungos įstatymą, o kitų opozicinių bei neparlamentinių partijų elektorato palaikymas jam svyruoja nuo 2,5 proc. („Nemuno aušra“) iki 5 proc. (Taikos koalicija).
Panašu, kad TS-LKD ir Liberalų sąjūdis, kaip ir dalis kitų partijų taiko į platesnį elektoratą, todėl daugiau ar mažiau (ne)sąmoningai klaidindamos rinkėją ir neužtikrindamos jo valios atstovavimo, į partijų sąrašus įtraukia įvairesnes pozicijas atstovaujančius politikus (TS-LKD sąraše vadinamąjį krikdemų flangą, Liberalų sąjūdyje - besilaikančius konservatyvesnės pozicijos) tikėdamosi, kad tai pritrauks platesnį rinkėjų ratą ir užtikrins daugiau balsų rinkimuose.
Gauti rezultatai rodo, kad nepaisant intensyvaus Civilinės sąjungos įstatymo projekto brukimo visuomenė toliau tvirtai remia prigimtinę šeimą ir daugeliu aspektų sako aiškų NE Civilinei sąjungai, ja grindžiamų nuostatų sklaidai visuomenėje, nepriimtiniems teisiniams sprendimams šiuo klausimu.
Griežtas NE nepilnamečių seksualizacijai mokyklose
Nuo 2023 iki 2024 m. augo nepritarimas nuostatos, kad homoseksualūs santykiai yra tapatūs vyro ir moters santykiams formavimui mokyklose (nuo 68,2 proc. iki 76,6 proc.), mažėjo ją palaikančių (nuo 15,9 proc. iki 11,9 proc.) ir neturinčių nuomonės dalis (nuo 15,9 proc. iki 11,5 proc.). Pastarosios tendencijos didėjimas ypač matomas lyginant 2018 m. ir 2024 m. duomenis: ženkliai išaugo nepritarimas minėtos nuostatos diegimui mokyklose (nuo 63,8 proc. iki 76,6 proc.), pritarimas iš esmės nepakito, daugiau nei dvigubai mažėjo neturinčių nuomonės (nuo 24,9 proc. iki 11,5 proc.). Tai rodo, kad visuomenei ir švietimo sistemai daromas spaudimas skatina ją įvairiais būdais jam priešintis prisiimant aiškesnę poziciją ir ją tvirčiau išreiškiant.
Pagal politines partijas nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumą vyro ir moters santykiams formavimui mokyklose nepritaria visų partijų elektoratas: nuo 42,9 proc. (Laisvės partija) iki 54,9 proc. (Liberalų sąjūdis) valdančiosios daugumos elektorato bei nuo 62,5 proc. (Lietuvos žaliųjų partija) iki 100 proc. didžiosios dalies kitų partijų rėmėjų (Socialdemokratai, Lietuvos regionų partija, LVŽS, Taikos koalicija, “Laisvė ir teisingumas”, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, „Nemuno aušra“). Tik tarp Laisvės partijos rėmėjų yra tiek pat (po 42,9 proc.) pritariančių ir nepritariančių tokios nuostatos diegimui mokyklose, kitų partijų rinkėjai nuo 52,8 proc. (TS-LKD) iki 100 proc. (Nacionalinis susivienijimas, LLRA-KŠS) vieningai ją atmeta. Visumoje matoma, kaip per metus nuo GĮUP programos įdiegimo mokyklose visuomenėje ženkliai, peržengiant paklaidos ribas išaugo programos turinio šiuo klausimu atmetimas.
Griežtas NE sąžinės ir įsitikinimų laisvės ribojimui bei kontrolei
Jei vis dėlto Lietuvos Seimas priimtų Civilinės sąjungos įstatymą, ir Lietuvos įstatymai homoseksualių asmenų šeimą padarytų teisiškai lygią vyro ir moters šeimai, tuomet, sekant teisių ir pareigų dialektika ir šiuo keliu jau nuėjusių šalių pavyzdžiu, juose bus numatytos sankcijos žmonėms, kurie atsisakytų pripažinti tokią lygybę. Homoseksualių asmenų poroms suteikta teisė visai visuomenei užkraus pareigą, o jos nevykdančius baus įstatymo numatytomis sankcijomis. Ką visuomenė mano šiuo klausimu?
Visuomenė nepritaria sąžinės ir įsitikinimų laisvės suvaržymui taikant sankcijas asmenims, atsisakantiems homoseksualių asmenų porą laikyti šeima. Šios pozicijos laikosi dauguma (78,3 proc.), iš jų 62,6 proc. tam visiškai nepritaria, 15,7 proc., greičiau nepritaria, tuo tarpu sankcijoms pritartų mažiau nei dešimtadalis, vos 7,4 proc. (iš jų 2,7 proc. visiškai pritaria, 4,7 greičiau pritaria), nuomonės neturi kiek daugiau nei dešimtadalis (14,3 proc.). Laisvę homoseksualių asmenų poros nelaikyti šeima visuomenė nuo 56 proc. (asmenys su nebaigtu viduriniu išsimokslinimu) iki 88,2 proc. (50-59 m. amžiaus) remia pagal visus socio-demografinius parametrus.
Visų be išimties politinių partijų rėmėjai nuo 62,5 proc. (Lietuvos žaliųjų partija) iki 100 proc. (Lietuvos liaudies partija) atmeta sankcijų taikymą atsisakantiems homoseksualių asmenų porą vadinti šeima. Tarp daugumos partijų rėmėjų (Tautos ir teisingumo sąjunga, Nacionalinis susivienijimas, Lietuvos žaliųjų partija, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos regionų partija, LLRA-KŠS) arba visai nėra pritariančių sankcijų taikymui arba jų yra absoliuti mažuma: septyniose partijose pritarimas sankcijoms nesiekia dešimtadalio - svyruoja nuo 1,6 proc. (LVŽS) iki 9,5 proc. (Laisvės partija).
Taigi, net labiausiai išplėstą šeimos sampratą remiantis Laisvės partijos elektoratas nelinkęs taikyti kontrolės įrankių asmens sąžinės ir įsitikinimų laisvės šeimos sampratos klausimu sankcionavimui. O labiausiai sankcijų taikymą remtų Liberalų sąjūdžio ir TS-LKD rinkėjai. Daugiau duomenų pateikta 9 paveiksle.
Sąžinės ir įsitikinimų laisvės užtikrinimo būtinybė
Visuomenėje jau esant ne vienam viešo kitokios nuomonės atmetimo precedentui, teirautasi ir apie pritarimą ar nepritarimą teiginiui, kad Lietuvoje žmonės, nepritariantys homoseksualių porų laikymui šeima, bijo apie tai viešai kalbėti. Teiginiui dažniau nepritariama (46,1 proc., iš jų 20,5 proc. nepritaria, 25,6 proc. visiškai nepritaria), nei pritariama (32,5 proc., iš jų 23,5 proc. greičiau pritaria, 9 proc. visiškai pritaria), penktadalis (21,4 proc.) nuomonės šiuo klausimu neturi. Tad trečdalis visuomenės pripažįsta, kad esama nesaugumo ir baimės viešai išsakyti savo poziciją visuomenę jaudinančiais šeimos sampratos klausimais, tuo labiau, kad Lietuvoje jau esama ne vieno atvejo, kai dėl to sulaukta negatyvios reakcijos – atleidimo iš pareigų, viešo pasmerkimo, abejonės dėl profesionalumo (prof. B.Obelenienės, psichoterapeuto A.Alekseičiko, kun. A.Toliato, kun. P.Vaineikio atvejai).
Gyventojų pozicija šiuo klausimu, ypač žvelgiant į ją per politinių preferencijų prizmę, jau leidžia atpažinti mikro socialinių procesų, formuojančių nesaugumo ir neatvirumo išsakant savo poziciją užuomazgas, vedančias link neatviros, nutildymo bijančios ir vengiančios visuomenės, dorovinių, vertybinių ir pasaulėžiūrinių jos pamatų griovimo.
Svarbiausi akcentai
Visuomenė tvirtai remia prigimtinės šeimos sampratą, nepritaria Civilinės sąjungos įstatymui. Parama jai išreiškiama ne tik vertinant LR Konstitucijos nuostatos “Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas” sampratą, bet ir nepritariant Civilinės sąjungos įstatymo projektui bei nuostatos apie homoseksualių santykių tapatumo vyro ir moters santykiams formavimui mokyklose. Pastarąją poziciją remia visų politinių partijų elektorato didesnioji ar didžioji dalis. Tyrimas dar kartą patvirtina aiškią ir tvirtą visuomenės konservatyvių pažiūrų persvarą prieš progresyvizmą.
Nors visuomenė taria aiškų NE Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau supranta poreikį užtikrinti homoseksualių porų santykių teisinį sureguliavimą. Šio klausimo sprendimui ji renkasi alternatyvų Artimojo ryšio projektą. Išskirtinę paramą Civilinės sąjungos įstatymui išreiškia tik Laisvės partijos elektoratas ir dalis TS-LKD bei Liberalų sąjūdžio rinkėjų.
Pasisakoma už sąžinės ir įsitikinimų laisvę - nesutinkantiems homoseksualių porų laikyti šeima neturi būti taikomos sankcijos. Taip pat išreiškiamas nuogąstavimas dėl visuomenėje atsirandančios baimės viešai pasakyti savo poziciją šeimos sampratos klausimais.
