Lietuva ir pasaulis 2025

Nuo 2025 metų pradžios įsiteisino dar 2022 m. priimta įstatymų pataisa, pagal kurią mokymo įstaigos nebeteko galimybės gauti iš gyventojų 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Dėl naujos tvarkos mokymosi įstaigų asociacijų atstovai jau kreipėsi į naujus valdančiuosius ir teigia, kad tokiu būdu mokyklos praras ne tik reikšmingą dalį pajamų, tačiau ir paklius į papildomas biurokratijos pinkles.

Dalis gyventojų skundžiasi, kad kai kurių vaistų vis dar tenka ieškoti per kelias vaistines ar net kur Lenkijoje. Be to, ten jie ir gerokai pigesni. Kiti pacientai su liūdesiu žiūri net į kaimynus, kurie turi daug daugiau prieinamų inovatyvių vaistų. Ką paruošė naujoji valdžia – ar turėsime, kuo gydytis ateinančiais metais? Dalies vaistų trūkumo ir prieinamumo problemos ypač paaštrėjo pastaraisiais metais, kai dėl tokių kataklizmų kaip pandemija ir karas sutrūkinėjo logistikos grandinės ir pan.

Nemažai gyventojų Lietuvoje skundžiasi didelėmis maisto kainomis. Sunkiau pragyvenantys žmonės piktinasi, kad visas savo pajamas tenka išleisti maistui, nes paprasčiausiai niekam kitam jų nebelieka. Dėl to kai kuriose šalyse yra įvedamas lengvatinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maistui, o kai kur būtiniausiems maisto produktams jis visai nėra taikomas. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl Lietuvoje, turinčioje 21 proc.

Liberalizavus elektros rinką buvo teigiama, kad didesnė konkurencija padės gyventojams užtikrinti mažesnę elektros kainą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dažnai už elektrą permoka. Tuo metu elektros tiekėjai siūlo klientams dažniau keisti planus ir vardija, kada ir kaip tai reikėtų padaryti. Portalo tv3.lt skaitytojas vilnietis Rimantas skundėsi, kad tik prabėgus metams suprato, kad už elektrą permokėjo. „Peržiūrėjau kokius planus siūlo mano tiekėjas ir pamačiau, kad moku daugiau negu kiti.

Daugybės ilgalaikių skaudulių kamuojama sveikatos sistema – pavargę pacientai ir medikai – laukia pokyčių. Naujoji sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė skuba vardyti prioritetus, kaip ne tik gerins situaciją, bet ir didins atsparumą karo grėsmėms.

Nekilnojamo turto (NT) rinkos kitais matais laukia pakilimas. NT ekspertai prognozuoja, kad daugės sandorių, taip pat augs ir būsto kainos. NT brokeris Mantas Mikočiūnas skaičiavo, kad kitais metais augs ir sandorių skaičius ir būstų kainos. „Didėjanti sandorių dinamika lems kainų augimą. Tikėtina, kad būstas brangs 5–10 proc. Tačiau jeigu sandorių skaičius išaugs daug didesnis, nei tikimasi, tada ir kainos gali didėti daugiau nei 10 proc.“ – prognozavo NT brokeris.

Pasibaigus 2024-iems metams, jau tvirtai galima teigti, jog jie Lietuvoje ir pasaulyje buvo patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų istoriją, pranešė Meteo.lt ir Europos klimato kaitos tarnyba „Copernicus“. Ką tai reiškia mums ir kas laukia toliau, pasakoja meteorologas Gytis Valaika ir klimatologas Arūnas Bukantis.  Vidutinė daugiametė oro temperatūra 2024-ais metais Lietuvoje nuo normos nukrypo 1,9-2 laipsniais.

Dirbtinis intelektas (DI) yra kone labiausiai aptarinėjamas pastarųjų metų technologijų naujovė. Tokie instrumentai, kaip „ChatGPT“, jau prieinami visiems, tačiau vis dar kelia daugybę klausimų. Vienus jis žavi ir intriguoja, kai kurie jį netgi įsimyli. Kitus dirbtinis viską žinantis protas gąsdina, nes jo žinios ar sukurti vaizdeliai gali būti panaudojami ir negeriems tikslams. Kadangi DI nuolatos yra tobulinamas, be abejonės, naujovių sulauksime ir 2025 metais.

Pasikeitus Vyriausybės ir Seimo sudėtims, viena iš svarbiausių užduočių išlieka tinkamas šalies gynybos ir kariuomenės vystymas. Tiesa, ekspertų teigimu, Lietuva, lyginant su kitomis Vakarų valstybėmis, dar stipriai atsilieka savo kariniu pajėgumu, tad vystyti reikia kone visas karybos sritis. Be to, taip pat pabrėžiama, kad įsitraukti į kariuomenės vystymą turi ir visa visuomenė, o tam, kad tas įvyktų reikalinga ir gera šalies vadovų lyderystė.

Įsigyti nuosavą būstą Lietuvoje gali tikrai ne kiekvienas ir tą padaryti kasmet tampa vis sunkiau dėl didėjančių kainų ir paskolų palūkanų. Vis tik dabar atsirado daug pigesnė alternatyva – moduliniai arba karkasiniai namai, kurių kainos skelbimuose vidutiniškai svyruoja tarp 10 tūkst. ir 30 tūkst. eurų. Tokių namų konstrukcijos yra pagaminamos gamyklose, o atsigabenus į sklypą belieka jas surinkti, tad namo nereikia statyti nuo nulio.

2025 Lietuvos politikoje gali įvykti didelių pokyčių. Politologai svarsto, ar Lietuvos socialdemokratų partijos senbuviai nenuvers Gintauto Palucko iš premjero kėdės, mat tam pagrindo esą yra, tik klausimas, ar yra tam pasiryšiančių partijos narių.  Politologų nuomonės išsiskyrė, ar G. Paluckas gali būti partijos senbuvių išstumtas iš premjero sosto dar 2025 metais.

Ne visi pagalvoja, kad už elektrą kiekvieną mėnesį moka skirtingai, pvz., už vieną dieną – vos kelis centus, o už kitą – beveik pusę euro? Arba kodėl jūsų sąskaita už elektrą padidėjo, nors savo kasdienių įpročių nekeitėte? Visa tai aktualu pasirinkus planą, kuriame elektros kaina yra susieta su biržos kaina, taip pat turint fiksuotos kainos dviejų zonų (dieninės ir naktinės) tarifus.

Visai netrukus pirkėjams, atsiskaitantiems grynaisiais pinigais, mokėtina suma arba grąža bus skaičiuojama kitaip – ji bus apvalinama į didesnę arba mažesnę pusę, siekiant mažinti 1 ir 2 centų monetų poreikį.

Kasmet tūkstančiai gyventojų sulaukia pensinio amžiaus ir turi teisę išeiti į pensiją. Kitais metais pensinis amžius ilgės. Taip pat ilgės ir būtinasis stažas, nuo kurio priklauso senatvės pensijos dydis. Vis dėlto išeiti į pensiją galima ir anksčiau, ir vėliau, nei numato įstatymas. Tiesa, išankstinė pensija (su kai kuriomis išimtimis) mažina gaunamų pinigų sumą. Tuo metu atidėta pensija pinigų sumą didina. Pensinis amžius 2025 m. Išeiti į pensiją galima tik sulaukus pensinio amžiaus.

Artėjantys 2025-ieji gali būti lemtingi tiek investavimo senbuviams, tiek ir naujokams. Specialistai skaičiuoja, kad šiemet grąža iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) akcijų siekė net 20–50 proc., taip pat net iki 55 proc. kilo ir kai kurių Lietuvos įmonių akcijos. Gyventojai ir toliau galės nedaug rizikuodami uždirbti iš nekilnojamojo turto (NT), indėlių ar obligacijų, mažėjant aukso kainoms uždirbti iš akcijų, o pingant akcijoms – iš aukso.

Nuaidėjus ne vienam Rusijos vykdytam sabotažo atvejui bei pasipylus įtarimams šnipinėjimu, ekspertai sutaria, kad veikiausiai 2025-aisiais jų daugės ir jie bus pavojingesni. Politologas Linas Kojala prognozuoja ir galimus taikinius Lietuvoje. Buvęs kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas įtaria, jog sabotažo ateinančiais metais bus kitokie.

Krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė tikina, kad Lietuvos gynybos finansavimas bus ne mažesnis nei 3,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau istorija rodo, kad socialdemokratų valdymo laikotarpiu šalies pajėgumai ne didėjo, o buvo mažinami.

Karjerą policijos sistemoje prieš daugiau kaip 30 metų pradėjęs dabartinis generalinis komisaras Arūnas Paulauskas negalėjo net įsivaizduoti, kaip viskas pasikeis per šį laikotarpį. Anot jo, dirbtinio intelekto produktai jau šiandien padeda spręsti nusikalstamumo problemas. O su metais jos tik tobulės ir turės dar didesnę įtaką policijos veikloje. Vis dėlto, čia pat A. Paulauskas stabteli ir priduria, kad lemiamą sprendimą bet kuriuo atveju turės priimti žmogus.

Nuo kitų metų pacientų laukia pokyčiai – medikai tam tikrais galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas. Nauja tvarka būtų taikoma agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą.

Vos pradėjusi dirbti koalicija jau braška per siūles. Negavęs Seimo vicepirmininko posto, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis svaidosi pareiškimais, kad jo vedama frakcija gali pasitraukti iš koalicijos. Nors buvimas valdančiojoje daugumoje bet kuriai partijai suteikia garantijų, atsiskirdami „aušriečiai“ neliktų prie suskilusios geldos – ekspertės įvardijo, kokią naudai šiai jaunai politinei jėgai atneštų pasitraukimas iš koalicijos.

Kaip numatyta, ateinantys metai bus lemiami, kai paaiškės, kurios gydymo įstaigos negalės išsaugoti akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų skyrių. Tačiau gydymo įstaigų ir savivaldybių atstovai prašo naujosios ministrės nukelti tvarkos įsigaliojimą arba peržiūrėti jau numatytus kriterijus, kurie, jų teigimu „paimti iš oro“.  Vienas deklaruotų Arūno Dulkio inicijuotos sveikatos reformos tikslų – ne tik priartinti būtinąsias paslaugas arčiau namų, bet ir siekti kokybės.

Pasibaigus Seimo rinkimams Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko postą paliko ir iš politikos pasitraukė partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Ekspertai tvirtina, kad kol kas nėra aišku, ar lyderiais vadinami Ingrida Šimonytė bei Laurynas Kasčiūnas kandidatuos į pirmininko postą, tačiau spėja, kuris variantas galėtų būti tinkamesnis. TS-LKD skyriai jau baigė kelti kandidatus į konservatorių pirmininkus, tačiau realūs kandidatai vis dar nėra aiškūs.

Daliai Lietuvos darbuotojams, priklausomai nuo jų algos, yra taikoma lengvata – kas mėnesį yra sumažinamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) arba po metinės pajamų deklaracijos sugrąžinama GPM permoka. Taip yra todėl, kad gyventojams, per mėnesį uždirbantiems bent euru mažiau nei 2864,22 euro, GPM yra skaičiuojamas ne nuo viso atlyginimo, o tik nuo jo dalies.

Gyventojai skaičiuoja, kad žiemą jų išlaidos išauga. Nemažą dalį pajamų tenka skirti šildymo sąskaitoms apmokėti. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad didžiausias, vidutiniškai net 166 eurų, sąskaitas gauna senų daugiabučių savininkai. Todėl, anot jų, vienintelė išeitis jas sumažinti yra renovacija. Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai svarstė, kad jų gaunamos sąskaitos už šildymą jiems yra per didelės. Štai vilnietė pensininkė Ramutė skaičiavo, kad jos pensija siekia 500 eurų.

Išrinktasis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentas Donaldas Trumpas kartoja, kad karą Ukrainoje reikia baigti „kuo greičiau“. Ką jis galvoja tai sakydamas, tiksliai nežinoma, tačiau viešai D. Trumpas pageidauja, kad Ukrainoje būtų dislokuoti Europos kariai, kai šalyje bus pasiektas taikos susitarimas.

Didžiąją dalį 2024 m. pirkėjai galėjo pastebėti, kad parduotuvėse daugelis prekių nebrango taip sparčiai, kaip anksčiau, o kai kurios šiek tiek ir atpigo. Tačiau baigiantis metams vėl stebimas spartesnis kainų augimas. Tačiau panašu, kad tai ne pabaiga. Ekonomistai ir ūkininkų atstovai skaičiuoja, kad jos augs ir kitais metais, taip pat vardija, kad daugiausiai kitais metais mokėti už pieno produktus ir kavą.

Patvirtinta burnos, veido ir žandikaulių vėžio ankstyvosios diagnostikos ir gydymo organizavimo tvarka padės šias ligas diagnozuoti anksčiau ir gydymą pradėti ankstesnėse ligos stadijose, šitaip užtikrinant pacientams didesnę tikimybę pasveikti, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Nurodoma, kad taip pat bus sutrumpintas paciento kelias, atsisakant perteklinių siuntimų, kai įtariamas galvos ir kaklo navikas.

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Trečiadienį „Norfos“ savininkas Dainius Dundulis paskelbė nuo kitų metų uždarantis pilnu tempu dar net nepradėjusią veikti didžiulę kliniką „Sostinės medicinos centras“ ir skambiai kaltino valstybę sužlugdžius verslą.

Milžiniškose eilėse pas gydytojus laukiantiems (kai kada ir nebesulaukiantiems) gyventojams politikai per rinkimus nešykštėjo pažadų apie šviesesnį rytojų. Kalbų apie tai netrūksta ir dabar, tačiau ko konkrečiai imsis į sveikatos politikos formuotojų kėdes ateinantys asmenys? Ilgos eilės, netolygus medikų pasiskirstymas, ypač apsunkintas patekimas pas gydytojus rajonuose, medikų krūviai ir darbo sąlygos – įsisenėjusios problemos veja viena kitą.

2024 m. rugsėjo 13-21 d. visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ akivaizdinio interviu būdu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų nuo 18 m. amžiaus apklausą (N=1000), paklaida 3,1 proc. Respondentai tyrimui atrinkti tikimybinės atrankos principu išlaikant populiacijos proporcijas pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą. Tyrimas vykdytas 27 miestuose ir 46 kaimuose.

Kremlius užsimojo perbraižyti jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Rusijos Vyriausybės nutarimo projekte nurodyta vidaus vandenimis pripažinti teritorijas aplink Kaliningradą, o taip pat ir Suomijos įlankoje. Lietuvos politikai atkerta, kad tai eilinė Kremliaus provokacija, kuria bandoma testuoti Vakarų reakciją. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Vykstant karui Ukrainoje lietuviai ima pirkti butus Ispanijoje, Floridoje, Majamyje, tačiau šios tendencijos priežasčių yra kur kas daugiau. Jas paaiškino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Apie tai, kokiomis kainomis ir kokius butus lietuviai perka, buvo kalbama ir tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos vadovas Mindaugas Statulevičius laidoje sakė, kad lietuviai ieško komforto ne tik Floridoje, bet ir Kipre, Tailande, Balyje.

Įsibėgėjus Tūkstantmečio mokyklų (TŪM) programai, jos vykdytojai jau džiaugiasi pirmaisiais vaisiais. Vis dėlto pagrindinis tikslas – mokinių pasiekimų gerinimas – vis dar atrodo tolima siekiamybė: kaip rodo tyrimai, moksleivių rezultatai prastėja. TŪM programos vadovybė įvardija, kada galime tikėtis proveržio, o švietimo ekspertai nevynioja žodžių į vatą ir atkerta, kad tokios keistos švietimo programos mūsų šalyje dar nebuvo.