Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų savo programoje valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad tokia Lietuvos vizija gali būti, ji atitiktų mūsų šalies interesus, nors reikšmingai prisidėti prieš šios idėjos įgyvendinimo Baltarusijoje vargu ar pavyktų.
„Mūsų poveikis tam, be abejo, yra nedidelis, bet jeigu mes deklaruojame interesus, mes galime aiškiau suprasti, kodėl darome vieną ar kitą veiksmą. Tai yra kodėl siūlome plėsti sankcijas (Aliaksandro – red. past.) Lukašenkos režimui arba kodėl palaikome Baltarusijos opoziciją, kodėl skiriame tam tikras lėšas užtikrinti jų saugumą Vilniuje. Visa tai atitinka tuos pačius interesus, net jeigu galimybė mums pakeisti šią situaciją yra nedidelė ir atitinkamai mes negalime prisiimti atsakomybės už Baltarusijos ateitį“, – teigė politologas.
Iššūkis saugumui – srautai iš Baltarusijos
Dabartinį režimą centro-kairės Vyriausybė vadina tiesiogine grėsme Lietuvai.
„Dabartinis autoritarinis Baltarusijos režimas yra grėsmė Lietuvai, nes Baltarusija yra politinė ir karinė Rusijos sąjungininkė, be to, nuolatinę grėsmę kelia nesaugios Astravo atominės elektrinės (toliau – AE) eksploatavimas“, – savo programoje nurodo Vyriausybė.
Tiesa, Lietuvoje suteikiame prieglobstį A. Lukašenkos režimo opozicijos atstovams, tačiau į mūsų šalį iš Baltarusijos patenka didžiuliai srautai žmonių, kurie dirba, bet nebūtinai yra pasiryžę gyventi Lietuvoje.
Aktyvią migraciją į ir iš Baltarusijos galima pamatyti patiems – kasdien iš Vilniaus autobusų stoties kas valandą ar dar dažniau kursuoja autobusai. Kita dalis baltarusių Lietuvos–Baltarusijos sieną kerta lengvaisiais ir krovininiais automobiliais.
Tačiau vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tikina nematantis reikalo svarstyti apie likusių dviejų Lietuvos pasienio punktų su Baltarusija uždarymą. Vis dėlto, anot politiko, verta kalbėti apie šių pasienio postų stiprinimą.
„Pasieniečiai, manyčiau, daro ten savo darbą, bet galbūt ir analizė, ir jeigu ten atsirado kažkokių problemų, ir pasiruošimas tokioms atsiradusioms problemoms yra būtinas. Kalbėsime su vadais, pamatysime, kokia yra situacija, bet uždaryti, manyčiau, visiškai tikrai šiuo momentu poreikio nėra“, – gruodį LRT televizijai teigė ministras.
Ekonominė nauda vietoje saugumo
T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad sienų apsaugos, migracijos klausimais Lietuva neturi aiškios pozicijos. Mat dažnai dėl ekonominės naudos politikai ignoruoja grėsmes saugumui.
„Mes turime pakankami atviras sienas, turime milžinišką (vykstančiųjų – red. past.) srautą į Baltarusiją ir iš jos. Nepaisant kelių punktų uždarymo, jis vis tiek išlieka milžiniškas.
Tai yra savotiškas dramblys kambaryje, kurio politikai stengiasi nematyti, nes, viena vertus, baltarusiai ir judėjimo srautas, ypač į Vilnių, tikrai gali turėti įtakos ir mūsų ekonominei situacijai. Bet apie tai nėra politiškai patogu kalbėti, nes kaipgi pripažinsime, kad mūsų ekonomika auga ir dėl Baltarusijos piliečių paliekamų pinigų čia, Vilniuje?
Kita vertus, yra tikrai didelės saugumo grėsmės, apie kurias kalba VSD direktorius ir kiti politikai: tai ir kontrabanda, ir spaudimas dėl sankcijų išlygų, naikinimo. Taigi vidaus politikoje klausimų yra tikrai labai daug ir jie turi būti derinami su mūsų užsienio politika, nes jeigu bus dirbama priešingomis kryptimis, nė viena iš tų krypčių neturės tokio rezultato, kokį norime matyti“, – teigė politologas.
Vis dėlto, anot profesoriaus, saugumas turėtų būti svarbesnis už ekonominę naudą, net jei tai reikštų griežtesnes priemones, tokias kaip uždaryti likę pasienio punktai su Baltarusija.
„Mano manymu, saugumas turi būti prioritetas, net jeigu tai turi tam tikrą ekonominę kainą. Pats saugumas dažniausiai kainos jau nebeturi, kai rizikos tampa realiomis žalomis mums. Tada negalėtume pasakyti: žinote, mes norėjome papildomų pinigų srauto, 0,5 ar 1 papildomo procento bendrojo vidaus produkto ir dėl to mes užmerkėme akis prieš įvairias grėsmes. Kai tos grėsmės taps akivaizdžios, bus labai sunku paaiškinti, kodėl mes neuždarėme sienų“, – komentavo T. Janeliūnas.
Laukia įtemptas laikas
Sausio 26 d. Baltarusijoje vyks prezidento rinkimai. Praėjusį kartą, 2020 m., jie baigėsi suklastotais rezultatais, masiniais protestais, represijomis prieš piliečius.
Saugumo tarnybos ir riaušių policija žiauriai dorojosi su protestuotojais, tūkstančiai žmonių atsidūrė už grotų arba pabėgo į užsienį. Dalis jų, tarp jų ir prezidento rinkimuose dalyvavusi aktyvistė Sviatlana Cichanouskaja, atsidūrė Vilniuje.
Šie rinkimai, anot T. Janeliūnio, grėsmės lygio Lietuvoje, tikėtina, reikšmingai nepadidins, tačiau politikų, institucijų ir gyventojų budrumą turėtų sukelti kitas įvykis.
„Kas yra mums sudėtingiau ir gerokai rimčiau – rudenį gali būti vykdomos dar vienos „Zapad 2025“ pratybos su Rusija. Kol kas neaišku, ar jos tikrai vyks, ar dėl Rusijos įsitraukimo į karą Ukrainoje, tai bus labiau imituota, bet tokio masto pratybos visą laiką sukelia rizikas, kad tai nebūtinai baigiasi vien pratybomis.
Šitas laikotarpis karine prasme mums gali būti vienas iš rizikingiausių. Tai reikia labai atidžiai sekti ir rugsėjo mėnesį, kada suplanuotos šios pratybos, mūsų žvalgybos institucijos bus ypač įsitempusios“, – pabrėžė jis.
Kalbama apie galimybę vėl turėti Kinijos ambasadą
Kinijos atžvilgiu netolimoje ateityje galima tikėtis pokyčiu. Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ne kartą teigė, kad Lietuvai reikėtų normalizuoti santykius su Pekinu, o tai reikštų Kinijos ambasados ambasados Lietuvoje atkūrimą.
„Mes galime turėti misiją, mes galime turėti ambasadą, turėjome ambasadą, būtų gerai ją ir vėl turėti. Tai yra lūkestis, kad mes tą bazę turėsime. Tačiau, ar mes dėl to pasiryžę daryti kitus politinius dalykus, man atrodo, kad tai yra dalykas, kuris neturi reikalauti jokios kainos, absoliutus minimumas“, – sausio 14 d. Seime žurnalistams kalbėjo K. Budrys.
Ministras pabrėžė, kad palaikyti diplomatinius santykius reikalauja Vienos konvencija.
„Vienos konvencija reikalauja diplomatinių santykių. Jeigu mes turime tokius santykius, turime turėti tam tikrą apsikeitimo žiniomis kanalą, kaip mes tuos santykius palaikome“, – tikino K. Budrys.
Pasak T. Janeliūno, diplomatiniai santykiai su Kinija turėtų būti bent jau formaliai atstatyti, bet kaip ir kada tai bus padaryta, priklausys nuo Kinijos keliamų grėsmių dinamikos.
„Čia, matyt, nieko labai naujo ir keisto nėra, nes dar ir praėjusioji Vyriausybė apie tai kalbėjo, kad būtų linkusi atkurti diplomatinio atstovavimo lygį. Bet tie norai nebūtinai nuo mūsų priklauso, gal net ne nuo mūsų, o nuo Kinijos.
Matome, kad jeigu Kinija demonstruos didesnė agresiją prieš mus ar sąjungininkus, ar apskritai rodys didesnį aktyvumą ir didės bendra įtampa (kad ir santykiuose su amerikiečiais), tokioje situacijoje bus turbūt neįmanoma tikėtis santykių į šiltesnę pusę“, – kalbėjo profesorius.
Politologo manymu, jeigu ir bus ir daromi žingsniai dėl diplomatinių atstovybių atkūrimo, visa tai vyks gana tyliai.
„Lietuvoje yra gana vyraujanti pozicija, kad į Kiniją reikia žiūrėti kaip į grėsmės šaltinį. Naujasis ministras tą puikiai supranta, jis pats ne kartą yra kalbėjęs dar būdamas prezidento patarėju ir dabar jo pasisakymai iš esmės tą atitinka. Čia, matyt, greitų pokyčių nebus, bet jeigu nevyks rimta Kinijos grėsmės eskalacija, galbūt diplomatinių atstovybių lygio atkūrimas gali būti įmanomas“, – nurodė T. Janeliūnas.
Vyriausybė: Kinija – iššūkis užsienio politikai ir saugumui
Diskusijos dėl Lietuvos ir Kinijos santykių tęsiasi pastaruosius 4 metus. Po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
„Tada komentuodamas tikslinau – jei Kinija siųs ambasadorių į Lietuvą, Lietuva nusiųs savo ambasadorių į Pekiną. Santykių atkūrimas yra šiame kontekste“, – pridūrė premjeras.
G. Paluckas tikino, kad nemato galimybių Lietuvai daryti nuolaidų tam, jog santykių su Kinija atmosfera imtų gerėti.
Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
„Kinija tampa vis didesniu iššūkiu mūsų užsienio ir saugumo politikai. Grėsme laikytina Kinijos strateginė partnerystė su Rusija, jos įtakos didėjimas Baltarusijoje. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvai svarbi vieninga ES ir NATO šalių narių pozicija Kinijos atžvilgiu“, – savo programoje nurodo socialdemokratų Vyriausybė.
Primename, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
