gintautas paluckas

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui skeptiškai vertinant Valstybės gynimo tarybos (VGT) nutarimą dėl gynybos finansavimo, premjeras Gintautas Paluckas tokią koalicijos partnerio reakciją laiko normalios, nors ir gana aštrokos diskusijos dalimi. „Šiandien tai vertinu kaip normalią, nors ir gana aštroką diskusiją.

Kinija ir Baltarusija – dvi skirtingos valstybės, tačiau abi įvardijamos kaip keliančios grėsmę Lietuvai. Kokia bus neseniai pradėjusios dirbti Vyriausybės užsienio politika šių šalių atžvilgiu? Ar atkursime diplomatinius santykius su Kinija? O ką reikėtų daryti su likusiais dviem neuždarytais pasienio kontrolės punktais su Baltarusija? Kaip vieną svarbiausių ilgalaikių Lietuvos užsienio politikos tikslų savo programoje valdantieji įvardija demokratinę ir laisvą Baltarusiją.

Premjeras Gintautas Paluckas pirmadienį išvyksta į Šveicarijoje, Davose, vykstantį Pasaulio ekonomikos forumą. Pasak Vyriausybės komunikacijos departamento, kasmetiniame pasaulio politikos ir verslo elito susitikime ministras pirmininkas susitiks su vyriausybių, taip pat tarptautinių finansinių, mokslo ir technologijų institucijų vadovais, dalyvaus bei tars sveikinimo žodį forumo Ukrainos paviljone, parodos „Your Country First – Win With Us“ atidaryme.

Pasižadėję Lietuvos gynybai artimiausiais metais skirti dvigubai daugiau pinigų, šalies vadovai sprendžia, iš kur jų paimti. Nors prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė, kad didesnis krašto apsaugos finansavimas neturėtų būti siejamas su papildoma mokesčių našta gyventojams, G. Nausėda jau pripažįsta, kad pirmiausia teks keisti pajamų mokesčius. Premjeras į kalbas apie mokesčius kol kas nesivelia teisindamasis, kad jų pakeitimus spręs koalicija ir visas Seimas.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad, siekiant kasmet iki 2030 m. gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), šios pajamos turėtų būti sudėtinės – surenkamos ne vien tik iš mokesčių Lietuvoje, tačiau ir per europinius fondus. „Akivaizdu, jog visas (gynybos – ELTA) finansavimas negali eiti vien iš Lietuvos ekonomikos pajėgumų ir apie tai šnekame Europos mastu.

Premjero socialdemokrato Gintauto Palucko politinė komanda pasipildė dar dviem patarėjais. Patarėju dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių bei ryšių su diaspora klausimais paskiras Arturas Liudkovskis. Tautinių mažumų klausimais jis patarinėjo ir konservatorių premjerei Ingridai Šimonytei, ir „valstiečių“ premjerui Sauliui Skverneliui.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui būtų privaloma užtikrinti, jog šie pinigai naudojami efektyviai.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus per ateinančius ketverius metus gynybos finansavimą didinti iki 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), buvusi premjerė Ingrida Šimonytė sako – kol kas tokie tikslai tėra didelė ambicija. Ir nors siekiniai, anot jos, yra sveikintini, konservatorė pabrėžia – reikėtų tiesiai pasakyti, iš kokių šaltinių bus surenkami papildomi asignavimai krašto apsaugai. „Kol kas tai tik labai didelė ambicija, kas, žinoma, visada yra labai sveikintina.

Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos lėšos. Be to, pasak premjero, reikės peržiūrėti ir mokestines lengvatas bei išimtis.  „Premjero požiūriu, siekiant tvaraus ir ilgalaikio finansavimo, būtinos sutelktos visos Europos Sąjungos šalių pastangos.

Seimui ketinant pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, premjeras Gintautas Paluckas remia pastarąją iniciatyvą. Kaip Eltai teigė ministro pirmininko patarėjas Justinas Argustas, tokie valstybiniai auditai yra įprastas ir natūralus dalykas, o mokesčių mokėtojų pinigai turi būti naudojami efektyviai ir skaidriai.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas trečiadienį susitiko su „Orlen“ grupės prezidentu Ireneušu Fonfara aptarti bendrovės planus iki 2035 m. Taip pat, anot įmonės prezidento ir susitikime dalyvavusio energetikos viceministro Arnoldo Pikžirnio, buvo aptarta ir taip, kaip Lietuva gal ištesėti praeitos Vyriausybės duotą pažadą padėti su „Orlen Lietuva“ vykdoma  „Turėjau galimybė pristatyti mūsų strategiją 2035 m. Šioje strategijoje ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvai ir ypač Mažeikiams.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti opozicijos skundą, ar prezidentas gali patvirtinti ne visos sudėties Ministrų kabinetą. Kreipimąsi į KT parašė grupė Seimo narių konservatorių, prezidentui Gitanui Nausėdai savo dekretu patvirtinus socialdemokrato Gintauto Palucko vadovaujamą Vyriausybę, kurią sudarė 12 ministrų vietoj 14. Opozicijos atstovai prašo išaiškinti, su kokiu skaičiumi ministrų Vyriausybė gali būti tvirtinama ir yra legitimi.

Pastaruosius kelerius metus gyventojų pajamos Lietuvoje augo gana sparčiai. Tačiau taip pat gerokai pabrango ir maisto prekės. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje socialinio tinklo paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame išskyrė kelias pagrindines priežastis, dėl ko gi maistas pas mus tiek pabrango. Tikisi, kad atlyginimų nemažins „Nuo šio dešimtmečio pradžios vidutinės maisto prekių kainos padidėjo daugiau nei 50 proc.

Vyriausybė žada kilti į kovą su aukštomis maisto kainomis: kurs specialią tarybą, kuri pirmiausia išanalizuos dabartines produktų kainas, o po to teiks siūlymus Vyriausybei ir Seimo nariams, kaip jas efektyviau sumažinti. Rinkos ekspertai sveikina tokį žingsnį: esą analizės niekada nebus per daug, tačiau pabrėžia, kad atpiginti maistą biurokratinei institucijai nebus lengva užduotis.

Energetikos ministerijai svarstant, kokia turėtų būti antrojo 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje projekto ateitis, premjeras Gintautas Paluckas sako, jog pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas padengs papildomus brangesnės jo gaminamos elektros kaštus.  „Šiandien svarbu išsiaiškinti, kas mokės už papildomus kaštus, nes jūrinė kilovatvalandė kainuos tikrai daugiau.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad su „aušriečiais“ į Seimą patekusios Agnės Širinskienės sprendimas jungtis prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nesukels papildomų įtampų koalicijoje. Pasak jo, šis žingsnis kaip tik gali išeiti į naudą. „Man didelio skirtumo nėra, aritmetiškai niekas nepasikeitė – daugumoje yra tie patys skaičiai. O kad asmenys juda iš vienos frakcijos į kitą, tai yra jų apsisprendimo laisvė.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, jis pabrėžia – mokesčių lengvata galėtų padėti restoranų sektoriui.

Premjerui Gintautui Paluckui pareiškus, kad rusų minimą Pergalės dieną švenčiantis finansų viceministras Valentinas Gavrilovas galėtų eiti pareigas,  politologas apžvalgininkas Marius Laurinavičius sako, jog tai yra okupacijos dienos šventimo įteisinimas. Pirmadienį G. Paluckas teigė, kad jei finansų ministras Rimantas Šadžius pasitiki Gegužės 9-ąją mininčiu viceministru V. Gavrilovu, jis gali eiti savo pareigas.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymas Laisvės gynėjų dieną įtraukti į švenčių sąrašą yra vertas diskusijų. Tačiau politikas teigia nesutinkantis, kad gegužės 1-oji būtų išbraukta iš nedarbo dienų sąrašo. „Jeigu nereikėtų nieko išbraukti, tai aš, be jokios abejonės, pritarčiau.

Lietuvai minint 34-ąsias tragiškų sausio 13-osios įvykių metines, premjeras Gintautas Paluckas teigia, jog Laisvės gynėjų diena žymi ne tik žuvusiųjų netektį, bet ir lietuvių tautos pergalę. „Laisvės gynėjų diena žymi ne tik netektį, bet ir mūsų tautos pergalę.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad jei finansų ministras pasitiki Gegužės 9-ąją mininčiu viceministru Valentinu Gavrilovu, jis gali eiti savo pareigas. Tądien Rusija mini Antrojo pasaulinio karo pabaigą – Pergalės dieną, savo ruožtu Europoje ji minima gegužės 8-ąją. „Aš pasitikiu finansų ministru, jei ministras pasitiki viceministru, tai, matyt, jis gali eiti savo pareigas“, – žurnalistams Seime pirmadienį sakė G. Paluckas.

Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tikina, jog Kremlius fronte nenaudoja lietuviškų komponentų.  Ministras pirmininkas pakartojo, jog Rusijos kariuomenės nepasiekia nei lietuviška gynybos, nei dvigubos paskirties produkcija. „Iš 50 tūkst.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus paviešinti Seimo pavasario sesijoje.  „Matyt, į sausio pabaigą mes jau galime tikėtis, kad koalicija galės normaliai sėdėti prie tų bendrų siūlomų pakeitimų ir diskutuoti“, – interviu radijui „M-1“ penktadienį sakė G. Paluckas.

Vyriausybė su verslo atstovais jau derina naujus mokesčius. Verslininkai piestu stojasi prieš didesnius mokesčius aukštoms pajamoms ir pelnui. Jie siūlo vienu procentu padidinti PVM ir įvesti visuotinį NT mokestį. Tačiau finansų ministras kategoriškai prieštarauja bet kokiems PVM pakeitimams: tiek didinimui, tiek ir lengvatoms. O štai visuotinis nekilnojamojo turto mokestis priimtinas abiem pusėms.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog didesnis finansavimas gynybai ir dėl to anksčiau atliekami avansiniai mokėjimai už karinę techniką leidžia „nusipirkti laiko“. „Jei tu turi 5 ar 6 proc. (gynybai bendrojo vidaus produkto (BVP) – BNS) akivaizdžiai visi suprantam, kad „Patriot“ sistemų nenusipirksi, nes jų nėra kur nusipirkti. Yra laukimo laikotarpis trys metai, kai kurių dalykų keturi metai.

Vyriausybei ketinant sušvelninti draudimą lėktuvais eksportuoti dvejopos paskirties prekes į trečiąsias šalis siekiant, kad jos nepatiktų į Rusiją, premjeras Gintautas Paluckas sako neturintis jokios informacijos apie tokių lietuviškų prekių panaudojimą Rusijos karo pramonėje. „Aš, tiesą pasakius, neturiu jokios faktinės informacijos, kad nesankcionuotos dvigubos paskirties prekės būtų kažkaip naudojamos (Rusijos karo – BNS) pramonėje.

Naujoji Vyriausybė pasiruošusi „rimtai“ mažinti verslo projektus stabdančią biurokratinę naštą, prisiimdama riziką dėl galimų pažeidimų, teigia galimą dvejopos paskirties prekių eksporto draudimo atšaukimą su verslo atstovais aptaręs premjeras Gintautas Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas ir trys jo kabineto nariai ketvirtadienį susitiks su verslo organizacijomis – aptars biurokratinės naštos ir regionų atskirties mažinimo, gynybos pramonės vystymo, mokestinės politikos ir kitas temas. Pasak premjero Gintauto Palucko patarėjo Justino Argusto, ateityje planuojama organizuoti ir daugiau susitikimų su skirtingomis visuomenės grupėmis – merų bendruomene, viešojo sektoriaus atstovais.

Šalyje nuo sausio padidėjus kuro akcizams ir pabrangus degalams, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pasibaigus pirmajam ketvirčiui bus analizuojamas didesnių akcizų poveikis kuro vartojimui tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse valstybėse.  „Situacija yra stebima. Dabar padidėjus akcizams po pirmojo ketvirčio analizuosime poveikį tiek kuro suvartojimo, tiek kuro įsigijimo Lietuvoje ir mūsų kaimyninėse valstybėse, apie ką taip pat buvo šiek tiek nuogąstaujama.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad dėl Seimo vicepirmininko posto koalicijai ultimatumus kėlęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis neprašo to, kas jam nepriklauso. Visgi, politikas kartoja, kad šis klausimas bus sprendžiamas jau Seimo pavasario sesijos metu. „Remigijus Žemaitaitis neprašo to, kas jam nepriklausytų. Tai kai ateis laikas, kai galėsime išspręsti šį klausimą pavasario sesijoje, tada ir svarstysime“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Paluckas.

Regione fiksuojant galimas diversijas prieš strateginę infrastruktūrą, įskaitant energetikos, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad Lietuvos vartotojai net ir kritiniais atvejais neliktų be elektros.   „Modeliuojamos situacijos, net ir įvairiausiais kritiniais atvejais Lietuvos vartotojų be elektros nepaliks“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė G. Paluckas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad į patruliavimo misijas Baltijos jūroje galėtų įsitraukti ir pasieniečiai. „Yra diskusijų, idėjų ne tik NATO formate, bet ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos formate įsitraukti į patruliavimo misijas, nes, galų gale, ir suomių pusėje veiksmus atlieka ne kariuomenė, o sienos apsaugos arba taip vadinamos policinės tarnybos“, – žurnalistams po Vyriausybės posėdžio trečiadienį sakė premjeras.

Po prezidento Gitano Nausėdos pareiškimo, kad Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas turėtų sutramdyti Remigijų Žemaitaitį, šis priverstas aiškintis, kodėl to nepadaro. Paluckas sako, kad nemato reikalo kažką tramdyti. Nors Žemaitaitis vis kelia ultimatumus ir grasina, kad trauksis iš koalicijos, Paluckas sako, jog tarpusavyje koalicijos partneriai sutaria puikiai.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Remigijaus Žemaitaičio grasinimai trauktis iš koalicijos atrodytų po truputį slūgsta.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui ir toliau reikalaujant Seimo vicepirmininko posto, premjeras Gintautas Paluckas puola situaciją glaistyti. Ramina, kad situacija yra valdoma, o koalicija – stipri. Vis dėlto Žemaitaitis rėžia, kad Seimo vicepirmininko posto reikalaus, nepaisant to, ar nuteis jį teismas, ar ne. Pasak Žemaitaičio, postas nėra toks svarbus, kaip pats principas, jog turi gauti tai, kas jam buvo pažadėta žodžiu, bet neįrašyta koalicijos sutartyje.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia nematantis poreikio keisti šiuo metu galiojančią atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) tvarką. Pasak jo, prezidentas Gitanas Nausėda šiame Europos lyderių formate tinkamai atstovauja visos Lietuvos poziciją. „Aš vadovaujuosi principu – kas nėra sugedę, nereikia pulti taisyti“, – LRT radijui teigė G. Paluckas. „Konflikto tikrai nėra, nes čia nėra pagrindo konfliktui. Tiesiog yra labai daug darbų, kuriuos reikia padaryti ir Vilniuje, ir Briuselyje.

Premjeras socialdemokratas Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė rengiasi dalytis mažesnių gimnazijos klasių regionuose finansavimo našta su savivaldybėmis. Nuo pernai Lietuvoje galioja taisyklė, užtikrinanti valstybinį finansavimą tik toms gimnazijų klasėms, kuriose mokosi ne mažiau kaip 21 mokinys. Pasak G. Palucko, klasės regionuose galėtų būti ir mažesnės, tačiau tokiu atveju jos turės būti iš dalies finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.

Praėjusiais metais apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu užsiminęs premjeras Gintautas Paluckas sako, kad buvo ne taip suprastas, o Europos ir Kinijos laukia „duobėtas santykių kelias“. „Mano žodžiai, matyt, buvo išimti šiek tiek iš konteksto. Diplomatinių santykių atkūrimas iš esmės apima ambasadorių rango diplomatų turėjimą vienoje ar kitoje šalyje“, – LRT radijui antradienį sakė G. Paluckas.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui keliant klausimą dėl jo paskyrimo Seimo vicepirmininku, šalies prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog premjeras Gintautas Paluckas iš „aušriečio“ galėtų pareikalauti savitvardos.

Premjeras su prezidentu tariasi, kaip suteikti lietuviams daugiau galimybių pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Socialdemokratai kalba, kad likus 10 metų iki pensinio amžiaus, nesukaupę 10 tūkst. eurų galėtų atsiimti pinigus, o nusprendę likti antroje pakopoje, turėtų daugiau galimybių pasirinkti išmokų dydį.

Kaip galimas kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus linksniuotas Evaldas Navickas paskirtas premjero Gintauto Palucko patarėju. Iki šiol E. Navickas vadovavo Vilniaus rajono (anksčiau – Antakalnio) poliklinikai, yra dirbęs Jungtinių Amerikos Valstijų ir Švedijos medicinos srities kompanijose.

Pirmadienį darbą premjero Gintauto Palucko komandoje oficialiai pradėjo 12 narių. Ministro pirmininko patarėju ekonomikos klausimais paskirtas Gediminas Černiauskas. Pastaraisiais metais jis bendradarbiavo rengiant knygą apie Lietuvos socialinę-ekonominę raidą 2004–2024 metais bei koordinavo Privalomojo sveikatos draudimo plėtros projektą Azerbaidžane.

Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad nėra pagrindo pradėti diskusijos dėl privalomosios karo tarnybos ilginimo, nes šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas divizijai vystyti. „Tikrai ši diskusija artimiausių mėnesių laikotarpiu negalėtų nei prasidėti, nei vykti, nes šiandien mes analizuojame kitus svarbius dalykus, Lietuvos nacionalinės divizijos kūrimo tempus“, – žurnalistams pirmadienį sakė premjeras.

TV3 žiniose, o vėliau ir kitose žiniasklaidos priemonėse pasirodžius informacijai apie nekuklius aplinkos ministro Povilo Poderskio norus, ministras pirmininkas Gintautas Paluckas tikina, kad pats P. Poderskis automobilio neprašė. Esą jo reikia ministerijai, nes pasibaigė vienos transporto priemonės sutartis. P. Poderskis, vos sėdo į ministro kėdę, pateikė pageidavimų sąrašą.

„Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus apie ketinimą siekti Seimo vicepirmininko posto nepaisant to, kokia bus vykstančių teisinių procesų baigtis, premjeras Gintautas Paluckas ragina neskubėti. Anot jo, viešojoje erdvėje vykstančios diskusijos yra bereikšmės, nes susiklosčiusią situaciją spręs ne kas kitas, o koalicinė taryba.

Premjeras Gintautas Paluckas žada, kad bus sudaryta daugiau galimybių žmonėms pasitraukti iš antros pakopos pensijų fondų, o sukakus pensijos amžiui jie laisvai galės pasirinkti sukauptų lėšų išmokėjimo formą.  „Kalbame apie keletą esminių pokyčių – tai dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal baigtinį tam tikrų sąlygų sąrašą ir sukaupus itin mažas sumas likus nedaug metų iki pensinio amžiaus“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad mokestiniai pokyčiai yra reikalingi, o juos įgalinantis projektas po derinimo su visuomene Seimą pasieks pavasario sesijoje. Anot jo, pagrindinis dalykas bus – taikomas metinis pajamų apskaitos ir apmokestinimo principas, taip pat reikės peržiūrėti mokestines išlygas bei jų atsisakyti. „Pirmiausia apskritai kalbant apie mūsų paslaugų finansavimo tvarumą ilgesniu terminu, pokyčiai tikrai reikalingi.

Premjeras Gintautas Paluckas mano, kad Lietuva turėtų pasitraukti iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. „Šį klausimą nagrinėja Krašto apsaugos ministerija kartu su užsienio reikalų ministru, tai tikrai jį išspręs. Mano įsitikinimu, (Lietuva – ELTA) turėtų iš jos pasitraukti“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje sakė G. Paluckas. Ministras pirmininkas nurodė, jog šio klausimo susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda metu neaptarė.

Vyriausybė siūlys iš antrosios pensijų pakopos leisti pasitraukti konkrečių sąlygų sąrašą atitinkantiems gyventojams, priartėjusiems prie pensinio amžiaus ir sukaupusiems mažas sumas, teigia ministras pirmininkas Gintautas Paluckas. „Kalbame apie keletą esminių pokyčių – dėl galimybės pasitraukti iš pensijų kaupimo pagal baigtinį tam tikrų sąlygų sąrašą ir sukaupus itin mažas sumas, likus nedaug metų iki pensijinio amžiaus“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Paluckas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Seime pateikti 6–7 variantai dėl kaupimo antrojoje pensijų pakopoje pokyčių, įskaitant ir pasitraukimą. „Kol kas vyksta diskusija, bet kol kas Seime pateikta bene 6–7 įvairūs variantai“, – pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas. Jo teigimu, šiuo metu diskutuojama apie keletą esminių pensijų kaupimo sistemos pokyčių, įskaitant pasitraukimą iš jos bei įvairias galimybes atsiimti sukauptą sumą, priartėjus prie pensinio amžiaus.