gintautas paluckas

Iki Seimo rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Valdžios ištroškusių politikų retorika darosi vis karštesnė. Verslininkai nerimauja, kaip reikės dirbti prie naujos valdžios, kokie užgrius mokesčiai. Kad artėjantys 4 metai būtų labiau prognozuojami, Verslo konfederacijos nariai susitinka su įtakingiausių partijų atstovais, kad šie žinotų verslo lūkesčius, ragina politikus elgtis atsakingai ir skubiais pokyčiais nesugriautų šalies ekonomikos.

Išsiskiria didžiausių į Seimą kandidatuojančių partijų atstovų nuomonės dėl šalies investicinės aplinkos gerinimo – kai dalis politikų sutaria, kad nacionalinės plėtros įstaigų sujungimas į vieną ILTE (buvusi „Invega“) didina verslui skiriamą finansinių priemonių skaičių, oponuojančių jėgų kandidatai kritikuoja, jog pokyčiai nepakankamai supaprastina smulkiojo verslo prieigą prie kapitalo.

Pirmadienis skirtas svarbiausiai aktualijai – artėjantiems Seimo rinkimams. Laidoje „Didieji TV3 debatai“ būsimi kandidatai į Seimą diskutuos valstybės biudžeto ir finansų klausimais. Politikai iki pat rinkimų bus pasiruošę aštriausiai žodžių kovai: jie ne tik turės atsakyti į laidos vedėjo, bet ir į pačių rinkėjų sugalvotus klausimus, kuriuos jie galės užduoti naujienų portale tv3.lt.

Vyriausybė nepritaria parlamentaro Gintauto Palucko siūlymui pavėžėjus įpareigoti automobiliuose įtaisyti vaizdo ar garso registratorius. Šiomis Kelių transporto kodekso pataisomis, Seime pateiktomis dar pavasarį, socialdemokratų frakcijos atstovas siūlo didinti keleivių saugumą – užkardyti seksualinio priekabiavimo, neteisėto keleivių vežimo atvejus, mažinti galimus konfliktus tarp keleivių ir vairuotojų.

Šiemet net 25 kandidatai į Seimą yra milijonieriai. Tarp jų buvęs Žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas, darbo partijos mohikanas Viktoras Uspaskichas. Netrūksta ir naujų milijonierių: buvęs mokesčių inspekcijos vadovas Dainoras Bradauskas, garsus Klaipėdos advokatas Remigijus Jakštas. Kai kurių jų turtas siekia beveik 10 milijonų eurų. O kol vieni turtus skaičiuoja, kai kurie į Seimą eina neturėdami nė skatiko.

Kandidatų į Seimą debatuose dalyvavę politikai nesutaria, ar reikia gerinti santykius su Kinija, keičiant Taivaniečių atstovybės pavadinimą. ELTA organizuotuose kandidatų į Seimą debatuose dalyvavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas akcentavo, kad Lietuvoje atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu buvo klaida.

Parlamento rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų nuomonės dėl augančio užsieniečių skaičiaus Lietuvoje ir darbo imigracijos išsiskiria – daliai jų įvardijant vykstančius procesus „kolonizacija“, oponentai tikina, kad šioje srityje priimti įstatymai griežtinantys tvarką, o imigracija neturi neigiamo poveikio darbo rinkai.

Spalį vyksiančiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų atstovai nėra linkę pritarti idėjai pervadinti sostinėje esantį nevienareikšmiškai vertinamos poetės Salomėjos Nėries paminklą „Išdavystės“ vardu. Tokią idėją rugpjūčio pabaigoje pasiūlė vadinamosios Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas. ELTA kandidatų į Seimą debatų metu dalies politinių jėgų atstovų pasiteirauta, ar jie pritartų tokiai idėjai.

Finansų ministrei Gintarei Skaistei paskaičiavus, kad socialdemokratų programos siūlymai ekonomikai kainuos apie 2,5 mlrd. eurų, partijos atstovas Gintautas Paluckas šį „smarkiai padidintą“ skaičių vadina manipuliacija. Anot politiko, tokiu būdu pagrindinė valdančioji partija bando perkelti socialdemokratams atsakomybę už neįvykdytus įsipareigojimus. „Kalbant apie skaičius, kuriuos išdėstė ministrė, tai jie yra sąmoningai klaidinantys“, – pirmadienį išplatintame pareiškime tvirtino G. Paluckas.

Vėlų trečiadienio vakarą socialdemokratas Gintautas Paluckas pasidalijo įrašu apie savo nekilojamąjį turtą (NT) Brazilijoje ir Turkijoje. Jį politikas paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“. Turi sklypus Turkijoje ir Brazilijoje „O tai jūsų sklypas užsienyje kur? Labai pralinksmino šis neseniai pažįstamo žurnalisto užduotas klausimas Jau seniai laukiau progos pasigirti, bet politikų turto deklaracijas visi pradeda skaityti ir domėtis tik prieš rinkimus, todėl teko pakentėti.

Potencialiu premjeru po Seimo rinkimų prezidento įvardintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovas Gintautas Paluckas teigia, kad savo pasiryžimą vadovauti naujajai Vyriausybei patvirtinusi partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė yra tinkamiausia kandidatė į šias pareigas. Politikas tikina, kad abejonių dėl šios politikės pasiryžimo užimti ministrės pirmininkės pozicija neturėjo kilti, nes tai buvo pasakyta jau ne kartą.

Spalį Seimo rinkimuose dalyvausiantis socialdemokratas Gintautas Paluckas nuo 2016 metų tebeturi skolą už agitacinę reklamą, todėl jam ketvirtadaliu sumažintas išlaidų limitas šiai rinkimų kampanijai, rašo portalas „Delfi“. Portalo žiniomis, dėl politiko skolos į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) praėjusią savaitę kreipėsi paslaugas parlamentarui suteikusi įmonė „Puiki spauda“. Jos vadovo Martyno Poškos teigimu, G. Paluckas nesumokėjo 594 eurų, dar 320 eurų buvo paskaičiuoti kaip delspinigiai.

Kalbėdamas apie galimą būsimą koaliciją po Seimo rinkimų, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigia, jog jo atstovaujama partija su nerimu stebi Eduardo Vaitkaus ir Remigijaus Žemaitaičio pasisakymus. „Mes iš tikrųjų su nerimu žiūrime į kai kuriuos pono Vaitkaus pasakymus, kurie yra tikrai antivakarietiški ir antidemokratiški, mes su nerimu žiūrime į kai kuriuos Remigijaus Žemaitaičio antisemitinius pareiškimus“, – LRT televizijai sakė G. Paluckas.

Socialdemokratams rudenį vyksiančių Seimo rinkimų programoje atsisakius siekio priimti vienos lyties partnerystę įteisinantį įstatymą, partijos vicepirmininkas Gintautas Paluckas akcentuoja politinę realybę.

Po rinkimų vienu iš galimų premjerų įvardijamas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas nedemokratišku vadina konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą politinėms jėgoms tartis, kad po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų į valdžią neateitų radikalios partijos. Pasak jo, žmonės turi turėti galimybę pasirinkti tokią valdančiąją koaliciją, kurioje konservatorių nebūtų. O ir G. Landsbergio įspėjimai apie stiprėjančias radikalias jėgas politiko neįtikina.

Socialdemokratų rinkėjams nėra svarbu, kas, partijos sėkmės Seimo rinkimuose atveju, taptų premjeru, sako opozicinės politinės jėgos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. „Aš tikrai manau, kad tai nėra svarbu rinkėjui“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė V. Blinkevičiūtė, klausiama apie tai, ar socialdemokratų rinkėjams yra svarbu, ką partija deleguotų į premjerus – ją pačią ar parlamentarą Gintautą Palucką.

Buvęs socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas sako, kad jau ruošiasi stoti už Vyriausybės vairo, jei jo atstovaujama partija laimės rudenį vyksiančius Seimo rinkimus. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sąrašą parlamento rinkimuose vesiančiai pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei taip ir neparodžius aiškaus noro pretenduoti į Vyriausybės vadoves, G. Paluckas tikina, kad Lietuvai bus tik geriau, jei reitinguose lyderiaujanti partija turės du pasiruošusius kandidatus į premjerus.

Seimas kiša pagalius į ratus vyriausybės užmojams kitąmet branginti degalus ir surinktus mokesčius skirti gynybai. Degalai brangs bent 3 centais mažiau nei siūlė vyriausybė. Tačiau turėtų labiau brangti elektroninės cigaretės. Brangs ir alkoholis, dėl ko alkoholio prekiautojai baiminasi dar didesnio lietuvių plūstelėjimo į Lenkiją.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Opozicinių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Lietuvoje pastaruoju metu per daug sureikšminama, kas taps ministru pirmininku po spalį vyksiančių Seimo rinkimų, tačiau dabartinis parlamentaras Gintautas Paluckas pajėgų užimti šias pareigas. „Atrodo, kad mes per daug sureikšminame tą premjero ar premjerės poziciją“, – Žinių radijui penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.

Prezidento tinkamu pretendentu į premjerus įvardintas Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys Gintautas Paluckas teigia, kad būtų pasiruošęs imtis šios atsakomybės. „Aš gal labiau pripratęs prie kritikos ir žinau, kaip elgtis, kai gaunu kritikos, nes tai veja į priekį. Kai komplimentų gaunu, kažkiek gal ir suglumstu. Bet šalies vadovo įvertinimas yra milžiniškas pasitikėjimo kreditas ir mano pareiga yra jį išnaudoti tinkamai ir atsakinga“, – Eltai teigė G. Paluckas.

Seimui ketvirtadienį planuojant priimti įstatymo pataisas, kuriomis lietuviškoms karinės pramonės įmonėms lengvinamos sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, socialdemokratas Gintautas Paluckas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) iniciatyvą sveikina, tačiau mato galimybes verslui piktnaudžiauti lengvatinėmis sąlygomis. „Viena vertus, tai yra labai didžiulis pasitikėjimas visai gynybos verslų ekosistemai.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.  Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją tyrusiai Seimo komisijai planuojant ketvirtadienį pateikti išvadą parlamentui, opoziciniai socdemai sako, jog komisija sukėlė karą tarp Seimo ir teisėsaugos institucijų, o frakcija išvadų nepalaikys. Pasak G. Palucko, komisija sukėlė įtampą tarp Seimo ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), VSD bei Generalinės prokuratūros, jas kaltinant neveiklumu, pranešėjo informacijos ignoravimu.

Lietuva tragiškos būklės keliams tvarkyti prašo Lenkijos pagalbos: į Seimą atvykę jos atstovai dalijasi patirtimi, kaip reikia finansuoti kelių tvarkymą. Pasak prezidentūros, tam, kad Lietuvos keliai būtų patenkinamos būklės, per metus reikia atseikėti vieną milijardą eurų. O vairuotojai netveria pykčiu – po žiemos keliuose vien duobės, vairuotojai nespėja remontuoti savo transporto priemonių.

Neregėta įtampa – Vyriausybės posėdyje viešai susiginčijo premjerė Ingrida Šimonytė ir Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė. Vyriausybė pirmadienį pritarė su Europos Komisija suderintam ekonomikos gaivinimo planui, tačiau kritikos šūvius dėl plano leidžia ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė laisvietė Aušrinė Armonaitė turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad ministerijai pavaldi įstaiga „Litexpo“ dalį pirkimų NATO viršūnių susitikimui vykdė neteisėtai, pranešime žiniasklaidai sako socialdemokratai. Pasak partijos atstovų, Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) išvada, kurioje konstatuojama, kad bemaž 9 mln. eurų vertės pirkimai renginiui organizuoti pažeidžiant įstatymą, turėtų sulaukti ir premjerės Ingridos Šimonytės įvertinimo.

Seimas pradėjo naują rudens sesiją, netrukus pasipils ir kandidatai prezidento rinkimuose. Apie tai, ar iš politikų gyventojams reikėtų tikėtis realių darbų, ar prasidėsiančio rinkiminio šou naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Prasideda naujas politinis sezonas, kuris bus pažymėtas ne tik iečių laužymu dėl konkrečių reformų ir įstatymų, bet ir prasidėsiančia rinkimų kampanija, kadangi kitąmet vyks varžytuvės dėl prezidento posto bei Europos Parlamento ir Seimo narių mandatų. Ar pavyks politikams nepamesti galvų ir pirmiausia galvoti apie žmonių gerovę, o ne rinkimų sėkmę? Sekmadienį pirmasis Seimo rudens sesijos posėdis.

Prasideda naujas politinis sezonas. Sekmadienį Seimas pradeda naują rudens sesiją, netrukus pasipils ir kandidatai prezidento rinkimuose. Ko gyventojai turėtų laukti iš politikų – realių darbų ar prasidėsiančio rinkiminio šou? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Tarsi tęsdami Viktoro Uspaskicho tradicijas, Lietuvos politikos Olimpe įsitaiso milijonieriai. Didžiausios valdančiosios partijos pirmininko sutuoktinė skelbia turinti turto už daugiau kaip 17 milijonų. Dirbančiųjų interesams atstovaujantis idėjinis socialdemokratas Gintautas Paluckas susikrovė turtų už daugiau kaip pusantro milijono.  Ar iš Lietuvos demokratinės santvarkos kyšo oligarchijos ausys laidoje „Dienos komentaras“ atsako politinės komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.

Paskolų įmokoms vis labiau pučiantis, Lietuvos bankas ragina komercinius bankus daugiau klientams išduoti būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Trumpiausias fiksavimo periodas turėtų būti 5 metai. Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis. Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą.

Visuomenė liko labai nustebusi, kai premjerė Ingrida Šimonytė, jau ne kartą gynusi savo ministrus, net ir po čekių skandalo pareiškė pasitikinti švietimo ministre, o po kelių dienų su Gabrieliumi Landsbergiu išplatino laišką, kuriame teigia, esą ministrė buvo sudeginta ant sakralinio laužo. Rinkėjai ėmė stebėtis, kur dingo konservatorių žadėti aukšti moralės standartai. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Lietuva – antra šalis euro zonoje pagal aukščiausias būsto paskolų palūkanas, mus lenkia tik Latvija. O už savo būsto paskolas vis daugiau mokantys lietuviai jau privalo ruoštis ir kad pinigines artimiausiu metu teks tuštinti dar labiau, mat Europos centrinis bankas liepą vėl kels bazinę palūkanų normą.

Savivaldybių išmokų skandale – dar du ministrai: finansų Gintarė Skaistė ir kultūros Simonas Kairys. Nors abu mušasi į krūtinę, kad pinigų negrobstė, tačiau tai įrodančių čekių ar banko sąskaitų išrašų nerodo. Šimonytė toliau pasitiki visais savo ministrais, o prezidentė Dalia Grybauskaitė tikina, kad toks skandalas jai valdant nebūtų kilęs.

Paskolų turėtojams – prastos žinios: naudos iš bankų apmokestinimo gali nesitikėti. Seimas antruoju iš trijų balsavimų pasistūmėjo planui apmokestinti bankų viršpelnius, tačiau pinigai bus skirti kariuomenei, o ne gyventojams. O patys bankai viešina neįtikėtinus šių metų pelnus – didžiausio banko pelnas padidėjo net keturis kartus. Šimtai milijonų eurų palūkanų jiems kapsi vien už tai, kad laiko rekordines sumas Lietuvos banke.

Šimtams šalies savivaldybių politikų ir net merams pakvipo bylomis dėl pinigų grobstymo. Miestų tarybų nariai bandydami pasisavinti pinigus skirtus darbo išlaidoms galimai klastojo dokumentus: rinko svetimus čekius už degalus, juos pridavinėjo kaip savo. Taip kiekvieną mėnesį vienas tarybos narys galėjo pasisavinti šimtus eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Politikams įtartinai didelėse sąskaitose už mobilųjų ryšį slėpė kompiuterinę įrangą, telefonus.

Parodų centro „Litexpo“ pritaikymas NATO viršūnių susitikimui, kuris sostinėje vasarą vyks tik dvi dienas, gali valstybei kainuoti apie 17 milijonų eurų mokesčių mokėtojų pinigų. Didelę dalį paslaugų „Litexpo“ perka be atvirų konkursų, neskelbiamų derybų būdu, už kiek nori ir iš ko nori. Dalis verslininkų stebisi tokia valdžios praktika, esą ji švaisto pinigus, permoka, nors laiko pasiruošti renginiui buvo per akis.

Nors elektra ir smarkiai atpigo, daugiau kaip pusė milijono lietuvių neskuba keisti sutarčių į pigesnes ir tebemoka didesnius negu 28 centai už kilovatvalandę tarifus. Premjerė Ingrida Šimonytė kalba, kad nuo liepos elektros kainų greičiausiai nebekompensuos, tad daugybei lietuvių gresia mokėti už elektrą brangiau.

Antradienį Seimo opozicinės frakcijos paskelbė ketinančios surinkti daugiau kaip 50 tūkst. gyventojų parašų, kuriais paremtų gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo projektą ir jį teiktų Seimui kaip visuomenės iniciatyvą. Ją priėmus, būsto paskolą turintys ir išaugusių palūkanų slegiami gyventojai galėtų atgauti pinigų.

Buvęs konservatorius, lenktynes dėl Vilniaus mero kėdės pralaimėjęs, Mykolas Majauskas traukiasi iš Seimo. Majauskas parlamente savęs sako nebematantis, aiškina, kad galutinai palieka politiką ir planuoja dirbti privačiame sektoriuje. Jo vietą planuoja užimti ūkininkų protestuotuose keikiamas žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Atsisakau Seimo nario mandato ir grįžtu į privatų sektorių“, – sako M. Majauskas.

Panevėžietis Aidas įregistravęs individualią veiklą, o anksčiau dribęs su patentu, automobilius remontuoja jau apie 15 metų. Vyras sako, kad savarankiškai dirbti jam patogiau ir labiau apsimoka nei dirbti samdiniu kokioje nors įmonėje. Dabar Finansų ministerija pristatė, kaip naikins „gyvulių ūkį“ – grasinama didesniais mokesčiais 200 tūkstančių žmonių, kurie užsiima individualia veikla. Aidas sako, kad teks peržiūrėti kainas.

Laisvės partiją drebina nepotizmo skandalas. Partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės klasiokė ir kursiokė Agnė Belickaitė įsidarbino šiltoje vietoje „Lietuvos geležinkeliuose“ su atlyginimu didesniu nei 4000 eurų į rankas. Negana to, ji yra Armonaitės vadovaujamos partijos valdybos nario viceministro Vinco Jurgučio žmona. Laisviečiai įtikinėja, kad Armonaitės vaikystės draugė įsidarbino pati, be jų protekcijų.

Antradienį finansų ministrė pristatė planuojamą mokesčių reformą ir iškart sulaukė kritikos iš opozicijos. Peikiama ne tik tai, kad valdantieji ilgą laiką slėpė mokesčių pertvarkos planus. Kritikos strėlės skrieja ir už paliktas išlygas daugiausiai uždirbantiems. „Mes matome nuolaidas daugiausiai uždirbantiems asmenims, naikinamas didžiausias gyventojų pajamų mokesčio tarifas, įvedami mažesni.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo keisti antrosios pakopos pensijų sistemą, švelninti automatinį žmonių įtraukimą – jo nekartoti kas trejus metus, o, piliečiui atsisakius, vėl įtraukti tik vieną kartą. Ministerija siūlo dvigubinti sumą, kurią, sulaukę pensinio amžiaus, vietoje periodinių mokėjimų galėsite pasiimti – nebe 5 tūkstančius, o beveik 11 tūkstančių eurų.

Jeigu gyventojai norėtų įsigyti autobuso bilietą vykti iš vieno miesto į kitą balandžio mėnesiui, jie susidurtų su nemalonia realybe. Bilietai neparduodami nei internetu, nei stotyje. Taip nutiko, nes tolimojo susisiekimo autobusais vežėjai kariauja su Susisiekimo ministerija ir pastarajai pavaldžia Lietuvos transporto saugos administracija.

Elektros kainai nukritus žemyn, daugiau nei pusė šalies gyventojų permoka už elektrą. Kai kurie elektros tiekėjai stebi, kad elektros kaina biržoje nukrito net iki 21 cento už kilovatvalandę. O gyventojai dėl to jokių veiksmų nesiėmė. Juolab penktadalis gyventojų apskritai nežino, kiek moka už elektrą. Institucijos sako, kad tarifai keičiasi taip greitai, kad gyventojai jau pavargo stebėti kainas.

Praėję metai Lietuvos bankams buvo rekordiniai. Du iš trijų didžiųjų komercinių bankų susižėrė daugiau nei 60-čia procentų didesnius pelnus. Ir tai dar ne pabaiga – skaičiuojama, kad šiemet bankų pelnas gali pasiekti ir milijardą. Kai kurie politikai sako, kad bankai, kurie taip pralobo tiesiog palankiai susiklosčius aplinkybėms, turėtų pelnu pasidalyti ir siūlo kone dvigubai didinti jų pelno mokestį.

Maistas toliau brangsta ir lietuviai vis mažiau jo įperka. Tačiau prekybininkams tai nė motais – infliacija jų kasas toliau pildo vis naujais šimtais milijonų eurų. Pirkėjai jaučiasi mulkinami prekybininkų ir reikalauja mažinti kainas, o ne didinti nuolaidas. Nauja europinė direktyva jau pusmetį riboja prekybininkų užmojus pūsti prekių kainas tam, kad vėliau galėtų suvaidinti didesnę nuolaidą.

Kai kuriuose Lietuvos rajonuose banko skyrių nė su žiburiu nerasi, tad žmonės yra priversti sukarti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio banko. Kol bankų atstovai sako, kad skyrių sumažėjo dėl platesnio internetinės bankininkystės naudojimo, vartotojai skundžiasi stringančiomis sistemomis. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše, tačiau čia nėra nė vieno bankomato.