gintautas paluckas

Su kiekvienais savivaldos rinkimais socialdemokratų pozicijos didžiuosiuose šalies miestuose vis silpnėja. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje per pastaruosius savivaldos rinkimus socdemų kandidatų sąrašai rinko nedaug balsų, o kadangi kalbama apie narių skaičiumi didžiausią partiją visoje Lietuvoje, tokie rezultatai atrodo itin nejaukiai.

Lietuvos socialdemokratų frakcija Seime kreipėsi į Vyriausybę, kad ši operatyviau reaguotų į besikeičiančią situaciją elektros energijos rinkoje ir keistų elektros energijos kainos gyventojams kompensavimo modelį, rašoma partijos preanešime spaudai.

Seimas ketvirtadienį rinksis į neeilinę sesiją aiškintis galimą informacijos nutekinimą mažamečių prievartavimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui. Valdantieji tokiu opozicijos ėjimu nėra patenkinti – sako tikintys Generalinės prokurorės ir Seimo pirmininkės žodžiais, kad iš jų informacija nutekėti negalėjo. Antradienį komentuodamos savo pirmąjį susitikimą, Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė pateikia skirtingas versijas, kas buvo pasakyta per judviejų pokalbį, o kas ne.

Ar jaunos šeimos turėtų gauti valstybės paskatą įsigyti pirmąjį būstą ne tik regionuose, bet ir didmiesčiuose? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ kalbamės su socialdemokratu Gintautu Palucku ir konservatoriumi Mindaugu Linge. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Susisiekimo ministerijos pasiūlyta tolimojo susisiekimo autobusais reforma patiems vežėjams kelia nelabai malonius jausmus. Iš esmės ministerija panoro užtikrinti konkurenciją, kad į rinką galėtų ateiti naujų įmonių, bei papildomai pasiūlė įvairių kitokių pataisymų: įvedė reikalavimus autobusų amžiui, nustatė, kad autobusais būtų galima vežti judėjimo negalią turinčius žmones, pasiūlė leisti maršrutus pradėti ir pabaigti ne tik autobusų stotyse, bet ir oro uostuose ar geležinkelio stot...

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Rekordiškai išbrangęs maistas kelia vis karštesnes aistras aukščiausiuose politikos sluoksniuose. Prezidentūra ir opozicija ragina vyriausybę nubusti ir imtis veiksmų stabdyti maisto brangimą. Tačiau premjerė ir toliau laikosi savo – į šią nemonopolinę sritį nesikiša. O ekonomistai perspėja, kad nepaliaujamai brangstantis maistas grasina praryti visus sunkiau besiverčiančių lietuvių pinigus.

Mūšis su Švedija dėl šimtamilijoninių pigios elektros gamintojų viršpelnių krypsta ne Lietuvos vartotojų naudai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad su Švedija derėtis nėra lengva, o Energetikos ministerija jau ruošiasi prašyti Europos Komisijos pagalbos. Tačiau Seimo opozicijos atstovai abejoja, ar net tarpininkaujant eurobiurokratams vyriausybei pavyks išsireikalauti iš švedų bent dalį elektros viršpelnių.

Nuo šio mėnesio pagal europinį nurodymą Lietuva turi pradėti taupyti elektrą ir jos sudeginti bent dešimtadaliu mažiau. Vyriausybė ragina taupyti visus – gyventojus, verslą ir biudžetines įstaigas. Vyriausybė viliasi, kad pabrangus elektrai gyventojai ir verslas taupys patys be papildomų raginimų.

Po „Perlas Energija“ griūties, Seimas griežtina elektros tiekėjų veiklą ir reikalaus papildomos finansinės apsaugos. Parlamentarai taip pat nusprendė sumažinti garantinio tiekimo tarifą tiems, kas nenori elektros iš nepriklausomų tiekėjų. O energetikos reguliavimo taryba jau įspėja, kad dar vienas nepriklausomas elektros tiekėjas patiria sunkumus, su kokiais susidūrė „Perlas Energija“ – elektrą klientams esą turi parduoti pigiau nei pats ją perka biržoje.

Mykolo Majausko ir konservatorių konflikto epopėja baigėsi netikėta atomazga. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas galiausiai pats pasitraukė iš pareigų. Tiesa, iki tol Seimas kone pusdienį švaistė laiką nepasitikėjimo Majausku procedūrai, kurią sugalvojo Agnė Širinskienė, o valdantieji boikotavo. Kone vieną salėje dešiniųjų pusėje likusį Majauską opozicijos nariai gyrė ir liaupsino, o konservatoriai abejoja, ar atsistatydinimas prasikaltusį kolegą išgelbės nuo išmetimo ir iš frakcijos.

Parlamentas – rimtiems ginčams, santūriems pokalbiams ar skandalams bei teatrui? Kartais lietuviškas Seimas primena tikrą vaikų darželį, kuriame aistros liejasi per kraštus ir politikai laido vienas kitam įžeidimus. Bet yra dalis tokių seimūnų, kuriems aplink gali kilti nors ir tikras politinis uraganas, jie išlieka ramūs ir santūrūs, tyli. Kai kurių balsą apskritai sunku išgirsti.

Nors daugelis ekspertų prašė, kad Vyriausybė neskubėtų ir nepultų atiduoti elektros verslo privatininkams, prašymai nepadėjo. Pamačius tikrąją rinką, kai kurie politikai dabar tikina, esą tiekėjai turi kartelinius susitarimus ir daro sau šimtamilijoninius pelnus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ar valdantieji atsitraukia nuo vertybinės politikos? Taivane atidaryta Lietuvos prekybos atstovybė, tačiau jos pavadinime Taivanas jau neminimas. Pasirinktas Taipėjaus, Taivano sostinės vardas. Nors pernai, kai Vilniuje atsidarė Taivano atstovybė, būtent dėl šios šalies pavadinimo ir kilo tarptautinis skandalas.

Kitų metų biudžetas ir PVM lengvatos restoranams gilina nesutarimus tarp konservatorių. Seimo komiteto vadovas Mykolas Majauskas, nepaisant grasinimų būti išmestam iš partijos, ir toliau priešinasi premjerei ir partijai, ragindamas restoranams kuo ilgiau taikyti lengvatinį mokesčių tarifą. O kai kurie politikos apžvalgininkai prognozuoja, kad jei Majauskas nepersigalvos, jam gresia atsisveikinimas su partija ir postais.

Konservatorių partijoje – neregėtas krikščioniškas atlaidumas. Prieš beveik metus ultimatumais iš posto išvarę kolegą Žygimantą Pavilionį konservatoriai grąžina vadovauti Seimo Užsienio reikalų komitetui. Dar metų pradžioje politikas buvo susipykęs ne tik su partijos vadais, bet ir su prezidentūra. Dabar diplomatas dievagojasi išmokęs pamokas ir audrų nebekelsiantis. Tačiau opozicija mano, kad Pavilionis charakterio ilgam nepažabos ir jo sugrįžimas pakenks šalies užsienio politikai.

Šalia Vilniaus energetikai baigia statyti ir pradeda testuoti naują didžiulį elektros baterijų parką. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, keletas tokių parkų leis Lietuvai jau po metų su keletu mėnesių atsijungti nuo rusiško elektros tinklo ir užsitikrinti energetinę nepriklausomybę. Ministras teigia, kad po atviru dangumi sustatytos didžiulės elektros baterijos leis apsaugoti gyventojus ir verslą nuo elektros kainų sukrėtimų, kokie vyko šiemet.

Opozicijos planas tirti vidaus reikalų ministrės Bilotaitės veiksmus dėl riaušių malšinimo ir konfliktų su buvusiu Viešojo saugumo tarnybos vadu subliuško – pritrūko balsų laikinajai komisijai sukurti. Tačiau aistrų Seimo salėje netrūko – vėl aidėjo replikos apie Bilotaitę kaip tituluotą gražuolę.

Premjerei Ingridai Šimonytei – nauji kirčiai dėl kitų metų biudžeto. Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė žeria priekaištus, kad kompensacijų už elektrą ir dujas sulauks per daug žmonių ir verslų, ne tik tie, kuriems pagalbos labiausiai reikia. O opozicija paruošė pageidavimų koncertą – reikalauja papildomo milijardo eurų, didžiausią sumą reikalauja atriekti kelių tiesimui ir remontui.

Rudens pradžioje interpeliacijų virtine Vyriausybei grasinusi opozicija aprimo, tačiau valdančiuosius gali sudraskyti vidinės intrigos ir konfliktai, mat kovų tarp bendrapartiečių netrūksta. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Lietuvos valdžios olimpą purto sąmokslų ir intrigų perturbacijos, kurios esą baigia iš kantrybės išvesti pačią Vyriausybės vadovę Ingridą Šimonytę, kuri konservatorių partijos rate prakalbo apie pasitraukimą.

Ar „skylėtas“ kitų metų valstybės biudžetas nuvarys Lietuvą į skolas? Tokį klausimą kelia opozicija, biudžeto projekto sulaukusi Seime. Valdančiuosius oponentai kaltina ir didžiulės skolos auginimu, ir rožinėmis svajonėmis apie būsimą ekonomikos augimą. Dalis politikų mano, kad Lietuva neišsisuks ir turės skolintis brangesnėmis palūkanomis. Apie raudonas linijas, kurių peržengti nevalia, kalba ir finansų ministrė. Visgi ekonomistai aiškina, kad politikai ginčijasi dėl to, ko patys nežino.

Energetikos ministras Dainius Kreivys gyventojus mėgina raminti, kad kitais metais jie nemokės už elektrą rinkos kainos, kuri gali siekti net apie 60 centų už kilovatvalandę. Ministras tikina, kad gyventojai sulauks kompensacijų iš biudžeto. Tiesa, kai kurie energetikos ekspertai neatmeta, kad gali tekti mokėti kelis tarifus, priklausomai nuo suvartojamo elektros kiekio.

Seimui rengiantis balsuoti dėl nepasitikėjimo energetikos ministru Dainiumi Kreiviu, socialdemokratai reiškia nuostabą dėl premjerės Ingridos Šimonytės žodžių, esą ji turi dar daugiau klausimų ministrui negu opozicija, teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos pranešime spaudai, „Jeigu ministro darbas vyriausybės vadovei kelia tiek daug klausimų, kodėl ji nepasidalija savo abejonėmis ir turima informacija su visuomene? Ar tai reiškia, kad premjerę ir ministrą sieja bendros paslaptys?“ – klausi...

Opozicija spaudžia valdančiuosius piginti malkas, elektrą, dujas ir kitą kurą – panaikinti pridėtinės vertės mokestį. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė aiškina, esą vyriausybės planuojamas dujų ir elektros tarifų tolimesnis kompensavimas yra dosnesnis nei visos opozicijos siūlomos mokesčių lengvatos. O kai kuriems žmonėms itin sunku sumokėti sąskaitas. Valdantieji gąsdina –  patenkinus opozicijos siūlymus, biudžete atsivertų didesnė nei milijardo eurų skylė.

Vilniuje paminėtos 90-osios Algirdo Mykolo Brazausko gimimo metinės. Buvę bendražygiai dėjo gėles prie jo kapo, iš Seimo tribūnos liejosi ugningos pagarbos kalbos, o pagarbą išreiškė net ir pasirodęs Vytautas Landsbergis. „Jis visą laiką tvirtas, kaip uola, už jo jaučiausi, kaip už mūro“, – sako socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Nors paminėti 90-ąsias gimimo metines prie Brazausko kapo atėjo tik būrelis buvusių jo bendražygių. „Žodžio žmogus. Sutarei – bus padaryta.

Dujos Europos rinkoje dabar kainuoja dvigubai brangiau nei pirmąjį pusmetį, tad ir gyventojai turi pasiruošti, kad ir jiems greitai teks už dujas mokėti brangiau. Nors Vyriausybė žada ir toliau dalį brangimo kompensuoti, prezidentūra Seimą perspėja, kad jau dabar rekordiškai brangios dujos pagal preliminarų Vyriausybės planą kitąmet gali dar brangti – du kartus po 40 proc.

Opozicija interpeliacijų ministrams karuselę bando įsukti dar stipriau. Socialdemokratai nori ją surengti ir Laisvės partijos lyderei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei. Esą ji nesugeba normaliai pasirūpinti pagalba įmonėms, kurios energetinės krizės akivaizdoje susidūrė su sunkumais.

Opozicijoje dirbantys socialdemokratai ketina rengti interpeliaciją jau ketvirtam ministrui. Jeigu anksčiau buvo kalbama apie nepasitikėjimo procedūros inicijavimą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, aplinkos ministrui Simonui Gentvilui ir užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui, tai ketvirtuoju nepasitikėjimo sulaukusiu Vyriausybės nariu greičiausiai taps ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Vyriausybė nusprendė padėti „Perlas energija“ klientams, kurie praleido terminą ir nepasirinko kito tiekėjo. Beveik 40 tūkst. vartotojų gaus trigubai mažesnę elektros kainą nei garantinio tiekimo. Vyriausybė vieno mėnesio kompensacijoms ketina skirti apie 4 milijonus eurų iš valstybės biudžeto. Kai kurie opozicijos atstovai ir energetikos ekspertai priekaištauja, kad nesuvaldanti chaoso energetikoje Vyriausybė klaidoms taisyti naudoja mokesčių mokėtojų pinigus.

Daliai socialdemokratų siūlant nuo 2023 metų leisti darbuotojams po darbo atsijungti nuo skaitmeninių įrenginių ir būti darbdavio nepasiekiamiems, pramonininkų atstovė sako nesuprantanti, kodėl tokius klausimus norima spręsti įstatymais, nes dauguma įmonių po pandemijos taiko lanksčius darbo grafikus. Tuo metu verslo atstovas teigia iš darbdavių negirdėjęs apIe tokią problemą, o profesinių sąjungų atstovė pataisas palaiko.

Premjerė Šimonytė žmonių kompensacijoms už iki neregėto dydžio išaugusias žmonių sąskaitas už elektrą ir dujas žada iki milijardo eurų. Tiesa, ar to užteks ir kiek žmonių nebegalės išsimokėti ir su kompensacijomis, dar nežinia. Premjerė sako, kad ir kad dar 3–4 metams bus atidėtas nepriklausomo tiekėjo pasirinkimas mažiausiai elektros suvartojantiems lietuviams, o ministro Kreivio atsakomybės dėl chaoso elektros rinkoje neįžvelgia.

Lietuvoje fiksuojamos rekordinės elektros kainos. Pavyzdžiui, trečiadienį tarp 18–19 val. „Nord Pool“ biržoje elektros kaina siekė 4 eurus už kilovatvalandę, kai įprastai tokiu metu kaina siekia apie tarp 30 ir 60 centų už kilovatvalandę.

Opoziciniai socialdemokratai užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį ir energetikos ministrą Dainių Kreivį ragina valstybės vardu pradėti tarptautinę kampaniją reikalaujant peržiūrėti elektros energijos pardavimų biržos „NordPool“ tvarkas ir taisykles, rašoma pranešime spaudai. „Ministrai turėtų imtis aktyvių veiksmų gindami Lietuvos interesus – burti sąjungininkus ir reikalauti peržiūrėti „Nord Pool“ taikomas taisykles ir prekybos tvarkas.

Dėl chaoso šalies rinkoje įaudrinti žmonės būriais traukia prie „Ignitis“ padalinių. Žmonės piktinasi gavę didžiules sąskaitas, „Perlas energijos“ apgavystės sukeltu chaosu ir vyriausybės abejingumu piliečiams. Energetikos agentūros duomenimis, rinkoje dominuojanti valstybinė bendrovė „Ignitis“ toliau kelia elektros kainas, o jos jau ėmė viršyti garantinio tiekimo kainas.

Elektros kainos Lietuvoje kopia į dar neregėtas aukštumas. Aiškėja, kad mes už elektrą mokame 100 kartų brangiau nei toje pačioje biržoje esantys turtingi švedai. Kad šiemet elektra galėtų atpigti, ekspertai jokių prošvaisčių nemato. Žmonės nerimauja, kad dėl išbrangusios elektros nepajėgs susimokėti sąskaitų ir bus priversti gyventi skolon. O, pasak ekspertų, skandinavų energetikos kompanijos kraunasi milijardinius pelnus.

Perkate ar parduodate automobilį ar kitą turtą už penkis tūkstančius eurų grynaisiais – laukia bauda iš Mokesčių inspekcijos. Seimas patvirtino baudų dydžius, o jos nuo lapkričio sieks net iki 4000 eurų. Dalis tautiečių ir vartotojus ginanti asociacija draudimą laisvai naudotis grynaisiais vadina kišimusi į privatumą. Žmonės mano, kad apsukrūs pardavėjai ir pirkėjai ras būdų apeiti įstatymą. Valdantieji aiškina, kad taip mažins šešėlį.

Opozicija jau ruošia interpeliaciją užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Vos 15-ai minučių į savo posėdį ministrą išsikvietę Skvernelio demokratai tikina atsakymų dėl Kaliningrado tranzito painiavos neišgirdę. Interpeliaciją remia ir kitos opozicinės frakcijos. Landsbergis atšauna, kad šia tema nebeturi, ką daugiau atsakyti ir kaltina Skvernelį, esą šis savo pareiškimais kalba tai, ką girdėti nori Kremlius.

Lietuva atsisveikina su Nepriklausomybės akto signataru Aloyzu Sakalu. Jo draugai ir kolegos dalijasi jautriais prisiminimais ir neslepia – nors politikas buvo garbaus amžiaus ir kamuojamas ligų, vis gi žinia apie jo netektį dažnam it perkūnas iš giedro dangaus. O prisimena Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narį – kaip ypatingai tvirtą, principingą, ir stiprų, humoro jausmo nestokojusį žmogų.

Lietuvos Vyriausybė draudimą tranzitu į Kaliningradą gabenti sankcionuotas prekes įvedė jau žinodama, kad Europos Komisija teiks naują išaiškinimą. Portalas tv3.lt gavo dokumentus, liudijančius, kad dar balandį Užsienio reikalų ministerija žinojo apie Europos institucijų planus skelbti papildomas gaires dėl Kaliningrado tranzito, tačiau jų nelaukė ir pasielgė kitaip nei planavo ES ir NATO partneriai.

Europos Komisijai (EK) paskelbus išaiškinimą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų taikymo rusiškų prekių tranzitui per Lietuvą, socialdemokratai sako, kad atsakomybę šioje situacijoje turi prisiimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Be to, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad jo vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) nevykdo svarbaus įstatymo – privalėjo sudaryti Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisiją, tačiau tai nepadaryta, rašoma pranešime spaudai.

Ilgai laukta atomazga: iš Briuselio Lietuva gavo nurodymą atnaujinti sankcionuotų prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado. Tiesa, krovinius rusai galės vežti tik geležinkeliais, ne vilkikais. Europos Komisijos išaiškinime atsiranda ir kvotos:  rusai negalės prekių per musu šalį gabenti daugiau nei iki sankcijų. Opozicija jau dabar kala prie kryžiaus Lietuvos užsienio politiką, neva sąjungininkų akyse gavome dar ir nepatikimų partnerių etiketę.

Lietuvoje populiarėja naujos bitininkystės mados. Aviliai statomi ne užmiestyje ar kaimuose, o miesto centre. Bičių šeimos jau gyvena ant Vilniaus savivaldybės stogo, Prezidentūros, trys aviliai šviežiai atsirado ir Seime. Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas į Seimą neša avilį. Išviso parlamentaras atvežė tris bičių šeimas: „Jeigu gerai uždariau, neišskris. Aišku, keliasdešimt tūkstančių bičių Seimo koridoriuose menkas malonumas.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Nuo Vėlinių nebegalėsime stambių pirkinių apmokėti grynais pinigais. Visus didesnius kaip 5 tūkst. eurų mokėjimus turėsime atlikti tik per bankus, išskirtiniais atvejais – sumokėjus grynaisiais – teks rašyti pasiaiškinimus mokesčių inspekcijai. Valdantieji taip sako kovosią su šešėliu, tačiau dalis žmonių piktinasi dar vienu grynųjų pinigų ribojimu, ir abejoja, ar šešėlis sumažės. Šiaulių automobilių turguje Rokas nusipirko mašiną ir jau skuba ją registruoti.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pirmadienį surengus susitikimą su parlamentarais dėl krizės Seime, socialdemokratai teigiamai vertina Prezidento iniciatyvą ir mano, kad ji turėtų „padaryti įspūdį“ nenoriai į kalbas besileidžiantiems valdantiesiems. Po pietų frakcijų atstovai susitiko ir su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kuri rytiniame susitikime Prezidentūroje nedalyvavo, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Puiku, kad į derybų procesą aktyviai įsitraukė Prezidentas.

Siaučiant didžiulei infliacijai, pirkėjai vis labiau nusivilia akcijomis ir nuolaidomis. Žmonės jaučiais apgaudinėjami – prekybininkai prekes brangina, o vėliau skelbia neva nuolaidas. Dažna prekė su nuolaida esą dabar kainuoja tiek, kiek dar visai neseniai kainavo su didžiuliu antkainiu. Tad kaip neapsigauti? Galima ir išsireikalauti nuolaidą, jei pardavėjai sukčiauja.

Seimas ketvirtadienį priėmė Užimtumo įstatymo pataisas. Jomis keičiamas bedarbio statuso suteikimas, jų draudimas privalomuoju sveikatos draudimu. Kokie esminiai pokyčiai laukia Lietuvos bedarbių, kiek tai padės sumažinti nedarbą šalyje ir spręsti ilgalaikių bedarbių problemą? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus ir Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties. Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų, kyla klausimas, kada mūsų šalis išsivaduos ir nuo rusiškos elektros. Politikai ir ekspertai teigia, kad Lietuva pastaraisiais metais mažino priklausomybę nuo Kremliaus šioje srityje, tačiau visiškai išsivaduoti neleidžia neužbaigtas sinchronizacijos projektas. Visgi jie gyventojus ramina: jei Kremlius savavališkai atjungtų Lietuvą nuo iš Maskvos valdomo energijos žiedo, paprastas vartotojas to net nepajustų.