Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas. Teigiama, kad dėl to gydymo įstaigoms grėstų netekti milijonus, o pacientams – patuštinti kišenes.
Pažadėjo pinigus, bet ruošiasi nesumokėti
Įspėjama, jog nauja krizė sveikatos sistemoje gali kilti dėl to, kad VLK ruošiasi nebeapmokėti dalies dializės, magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos paslaugų kainos už jau šiais metais atliktus šiuos tyrimus pacientams.
Be to, ketinama ir ateityje už šias paslaugas mokėti mažiau, esą dirbtinai sumažinant įkainį per „slankiojančio balo“ sistemą, t. y. nesumokant visos šių paslaugų kainos.
Kaip aiškinama Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS), Lietuvos radiologų asociacijos ir Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (LPSPĮA) kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kiekvienais metais yra gaunamas žodinis VLK atstovų patvirtinimas, kad brangiųjų tyrimų ir procedūrų paslaugų nesumokėta kainos dalis (dėl slankiojančio balo mažesnės nei 1 euro vertės) metų pabaigoje bus apmokėta, jei bus surinktas PSDF biudžetas.
„Pagal VLK pristatytus duomenis, PSDF biudžeto 2024 prognozuojamas plano viršijimas sudarys per 155 mln. eurų (+4 proc.), kas rodo, kad yra pakankamos finansinės galimybės sumokėti (kompensuoti) per visus 2024 m. ASPĮ atliktų brangiųjų tyrimų balo vertės sumažėjimą, t.y. sumokėti visą šių tyrimų atlikimo kainą“, – dėstė gydymo įstaigų vadovai.
Pasijuto „išdurti“
Pasak LPSPĮA prezidento dr. Laimučio Paškevičiaus, iš esmės įstaigos ir jų vadovai pasijuto „išdurti“.
„Ketverius metus apmokėdavo visą kainą, o prieš savaitę pasakė, kad to likučio nesumokės. Kodėl? Nelabai tiesą sakant ir supratome – sako, kad ir taip daug mokame. O realiai įstaigos negaus pinigų, negalės atnaujinti įrangos, gal net negalės sumokėti medikams“, – komentavo jis.
Konstatuojama, kad dėl nesumokėtų lėšų nukentės tiek įstaigos, tiek pacientai.
„Nuo 2019 m. tas skirtumas iki balo buvo išlyginamas, o dabar nutarus, kad, ko gero, nebekompensuos, vadovams tai nėra gerai, nes yra metų pabaiga, esame susiplanavę darbo užmokesčius specialistų ir kitų darbuotojų, kurie teikia paslaugas.
Tikėtina, jei būtų priimtas sprendimas atbuline tvarka tai turėtų tam tikrų neigiamų pasekmių. O ir į ateitį, galvoju, kad reikėtų įvertinti, kokį poveikį tai padarys pacientas. Gali būti, kad tiek viešosios, tiek privačios įstaigos, kurios teikia tas paslaugas, jų apimtis mažins, nes atitinkamai kuo daugiau padarai, tuo gauni mažiau pinigų.
Tai atsilieps ir pacientams, o reikia ir specialistus pritraukti, o jei jiems sumažinsi darbo užmokestį, jie mažinsis krūvį ir atitinkamai paslaugų teikimą ir galbūt vadovai bus priversti tą daryti, nes kitaip neapsimokės“, – portalui tv3.lt komentavo LGVS prezidentas Kęstutis Štaras.
Anot L. Paškevičiaus, jei bent tokią metų pradžioje, galima būtų suvaldyti krizę, o dabar nenorima sumokėti už jau suteiktas paslaugas: „Tegu bent už suteiktas sumoka, o dėl kitų metų susitinkame ir kalbamės.“
Pacientų atstovė: paslaugos brangų, eilės ilgėtų
Nuogąstaudamos dėl pokyčių į ministeriją kreipėsi ir pacientų organizacijos. Jų teigimu, neigiamos pasekmės pacientams būtų akivaizdžios.
„Išties tai matome kaip indikacinį nerimą keliantį signalą, kad be jokios diskusijos, už uždarų durų priimami sprendimai, darantys tiesioginį poveikį paslaugų prieinamumui. Kad kažkur klinikos užsidarytų, gal tokią riziką mažiau įžvelgčiau.
Tačiau tai, kad paslaugos brangtų, priemokos už paslaugas ar tam tikrose privačiose įstaigose paslaugos nebūtų teikiamos, pailgėtų eilės, tai tikrai taip“, – konstatavo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Ji antrino įstaigų vadovams, kad ne vienus metus taikyta tvarka suformavo atitinkamus lūkesčius, kurie dabar neišpildomi.
„Dabar ketverius metus buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad nepaisant to, už kokią sumą yra pasirašoma, ta pradinė sutarties vertė, tačiau jei paslaugos yra viršijamos, metų gale už jas vis tiek yra pilnai sumokama.
O šiemet po ketverių metų ilgos praktikos, kai jau susiformavo praktikos ir lūkesčiai, pasakoma, kad už viršsutartines sumas nebus apmokėta. Tai yra tam tikras nuostolis gydymo įstaigoms, bet tai galiausiai paveikia pacientą. Viena vertus, jį paveikia ir ta finansinė našta, priemokos paauga ar tada paslaugos nebeteikiamos, kur žmogui reikia pilna kaina ieškoti, kur susimokėti. Kita vertus, kai, tikėtina, kitais metais tada bus teikiama mažiau paslaugų, pailgės eilės“, – dėstė POLA direktorė.
Laukia susitikimo
Pacientų atstovė patikino, kad minimų vaizdinių tyrimų poreikis tik auga, tačiau tai nėra tokie tyrimai, kaip ir tokios procedūros kaip dializė, ką pats žmogus susigalvoja atlikti „dėl visa ko“.
„Yra rimtos indikacijos ligos būklei, lokacijai patikslinti ar galimą sudėtingą susirgimą ir labai svarbu, kad eilės neapsunkintų ligos kelio. Jei kažkada MRT buvo brangus ir retas tyrimas, dabar jis skiriamas vis dažniau ir vis daugiau gydymo įstaigų turi juos įsigijusios.
Ir ligonių kasų sutartys, kvotos nustatomos ne remiantis kažkokiu analitiniu skaičiavimu ir realiu poreikiu, jis remiasi biudžetiniais ribojimais, tam tikromis statistinėmis išvestinėmis, pagal kurias paskirstoma, bet visiškai neatspindi realaus poreikio“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Ji pridūrė, kad ministerijai pateikus bendrą raštą nuo pacientų organizacijų ir Lietuvos medikų sąjūdžio susitikimas su ligonių kasomis ir ministru buvo suderintas per valandą: „Susitinkame pirmadienį ir tikimės, kad sprendimai bus priimti kažkokie kiti.“
Gresia milijoniniai nuostoliai
Medikų skaičiavimais, kai kurios įstaigos dėl tokių užmojų keisti tvarką patirtų milijoninius nuostolius, o dalis jų – būtų priverstos net svarstyti gydymo įstaigų padalinių šalies rajonuose uždarymą, nutraukiant šių gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą gyventojams mažesniuose miestuose
„Radiologijos paslaugų teikėjai sako, kad skirtumas, kiek įstaigos netektų lėšų už paslaugas, siekia kažkur 15 –20 proc., nesumokėtos sumos gali siekti ir milijonus ar šimtus tūkstančių. Tai išties yra rimti pinigai, visas aparatas kainuoja nuo milijono iki 2, kiti – ir 3 mln. Dar svarbus dalykas, jei viešajame sektoriuje per visokius struktūrinius fondus, kitas valstybės investicijų programas anksčiau susipirkdavo visą įrangą (dabar dalį jau perkasi pačios), privačios įstaigos turi viską nusipirkti pačios“, – kalbėjo L. Paškevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad, neturint iš ko sumokėti atlyginimus radiologams, jie lengvai gali persikelti dirbti į virtualią erdvę ir dirbti užsienio įstaigose.
„Jis namuose sėdėdamas atsisiunčia užsienio pacientų vaizdus ir juos aprašo, tad radiologas gali daug didesnius pinigus uždirbti dirbdamas kokioje Anglijoje neišeidamas iš namų. Tad rizikuojama, kad dalis radiologų migruos į virtualią erdvę. Ir Lietuvos pacientams taps tikrai prasčiau prieinama paslauga, nes nebus pasiūlos, įstaigos sumažins kompensuojamų paslaugų apimtis“, – komentavo jis.
PSDF rezerve – milijonai
Planuojama, kad kitais metais PSDF biudžetą sudarys beveik 4 mlrd. eurų, o jo rezervas turėtų siekti net apie 625 mln. eurų. Nurodoma, kad pagrindinė šio rezervo dalis turėtų sudaryti 59 mln., o rizikos valdymo dalis – 566 mln. eurų.
Privačių gydymo įstaigų atstovas gi svarstė, ar išties neatsirastų papildomų lėšų pilnai apmokėti už tyrimus.
„Rezerve dar dabar yra likę apie 400 milijonų, suprantu, kad rezervo fondas turi būti, bet, kita vertus, jei paimtų tuos 10 mln., tas rezervas tiek nesumažės. Kai buvo infliacija 20 proc., tie pinigai jau nuvertėjo“, – svarstė L. Paškevičius.
Tuo metu, VLK aiškinimu, už brangius tyrimus bei procedūras ir taip mokama daug, o pinigų visoms sritims neužtenka. Taip pat nurodoma, kad apmokėjimo tvarka nustatyta prieš 20 metų, tik ne kasmet būdavo taikoma, nes PSDF biudžete, skirtingai negu šiemet, pakako lėšų.
Pasak VLK vadovo Gyčio Bendoriaus, paskutinius kelis ketus galiojusi tvarka būtų taikoma tik tuo atveju, jei papildomas finansavimas nekenks kitų sveikatos priežiūros sričių biudžetui.
„Susitariama (su viešosiomis ir privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis – BNS) dėl preliminarios sumos (už brangius tyrimus ir procedūras – BNS), jeigu ji labai viršijama, imama taikyti kintamojo balo metodika. Jeigu metų gale yra lėšų, apmokama viskas“, – BNS teigė VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.
Jos aiškinimu, šiemet, viršplaninės PSDF pajamos jau paskirstytos kitoms sritims, o per pastaruosius metus brangių tyrimų ir procedūrų skaičius sparčiai augo.
„Nors gydytojų specialistų konsultacijų skaičius tik šiemet pasiekė priešpandeminį lygį, konsultacijų metu skiriamų brangių tyrimų ir procedūrų skaičius padidėjo daugiau negu 40 proc., palyginti su 2019 metais, o jų finansavimas – beveik dvigubai: nuo 65 mln. eurų iki 121 mln. eurų“, – tvirtino J. Normantienė.
Ligonių kasų atstovė pridūrė, kad kitose srityse augimas nuosaikesnis. Taip pat ji pabrėžė, kad pernai ir užpernai su gydymo įstaigomis už jų suteiktas paslaugas buvo visiškai atsiskaityta: „Tačiau tai nereiškia, kad papildomas finansavimas kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąskaita turi būti skiriamas nuolat.“
Pasak VLK vadovo Gyčio Bendoriaus, esant pakankamoms PSDF pajamoms, balo vertė gali būti didinama iki 1 (balas lygus 1 eurui), kaip tai buvo daroma praeitais ir užpraeitais metais. Tačiau tai bus daroma tik tuo atveju, jei papildomas finansavimas nekenks kitų sveikatos priežiūros sričių biudžetui.
VLK: įstaigos turi neišnaudotų rezervų
Kaip portalui tv3.lt nurodė VLK, brangiesiems tyrimams priskiriami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms – hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos ir kitos procedūros.
Brangiems tyrimams ir procedūroms skiriama apie 3 procentus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų: 2022 m. jiems buvo skirta 96 mln. eur., 2023 m. – 117 mln. eur., 2024 m. – 121 mln. eur. Šių paslaugų finansavimą numatoma beveik 6 mln. eur didinti ir ateinančiais metais.
Ligonių kasų tvirtinimu, dėl kintamo balo apmokėjimo modelio susidarantis skirtumas 2024 metais gali siekti 15,3 mln. eurų.
„Šį pajamų skirtumą įstaigos yra įskaičiavusios į savo veiklos planus, todėl jis nesukels rimtų finansinių sunkumų ar darbuotojų išlaikymo problemų“, – tikino VLK.
„Visų brangių tyrimų ir procedūrų prieinamumas yra labai geras. Kelios viešosios įstaigos informavo, kad turi įrangos panaudojimo rezervų (ilgesnis darbo laikas, darbas savaitgaliais) ir galėtų prireikus suteikti trūkstamas paslaugas pagal esamą apmokėjimo modelį“, – rašoma atsiųstame atsakyme.
