kęstutis štaras

Naujajam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovui tiek prezidentas, tiek medikų bendruomenė ir pacientai kelia nemažus lūkesčius. Nors iš dabartinės kandidatės į ministres Marijos Jakubauskienės šalies vadovas teigė sulaukęs ne visų atsakymų, medikų atstovai konstatuoja, kad vargiai mato šviesą tunelio gale, o tik daug juodo darbo.

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Rugsėjo 14 d., pasibaigus konkursui į VšĮ Širvintų pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas, jo laimėtoju tapo Kęstutis Štaras. Žinia apie tai pasidalino Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. K. Šatras yra gydytojas pediatras, socialinių mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus Centro poliklinikos direktorius, MRU docentas, Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas, įvairių Lietuvos ir Europos Sąjungos sveikatos organizacijų narys.

Lietuvoje šiuo metu yra beveik du milijonai vakcinos nuo COVID-19 dozių, o vakcinacijos procesas stipriai sulietėjo. Dėl to Lietuva planuoja dovanoti vakcinas kitoms šalims. Vakcina būtų siunčiama toms valstybėms, kurios nespėjo pasirūpinti pakankamu vakcinos kiekiu. Lietuvoje antradienio duomenimis yra apie 1,8 mln. nepanaudotų vakcinos nuo COVID-19 dozių. Vakcinacijos procesas atrodo praktiškai sustojęs.

Vyriausybei paskelbus, kad jau trečiadienį bus svarstomas galimybių paso likimas, sveikatos priežiūros specialistai įspėja, kad tam tikri ribojimai turėtų būti griežtinami.

Kone kiekvieną dieną COVID-19 užsikrečiant vis didesniam antirekordiniam gyventojų skaičiui, kai kur ima trūkti darbuotojų. Darbdaviai pastebi, kad dalis darbuotojų galimai naudojasi susiklosčiusia situacija, jog nereikėtų dirbti. Nors dirbančių rankų trūkumas yra jaučiamas, darbdaviai bijo rizikuoti ir užsikrėtusių darbuotojų dirbti kol kas nekviečia. Tačiau jau ruošia scenarijus, kaip reikės dirbti, jei atvejų skaičiams nemažėjant susirgs dar daugiau darbuotojų.

COVID-19 pandemijai apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, sistema ėmė gerokai strigti. Talonų pas gydytojus tenka laukti mėnesius arba net metus, sunku net prisiskambinti į poliklinikas. Medikai sako, kad ir jie patiria didžiulį krūvį ir priimti visų pacientų tiesiog fiziškai nespėja.

Sekmadienį premjerės Ingridos Šimonytės patarėja Živilė Gudlevičienė sakė, kad mažėjant COVID-19 pacientams skirtų lovų skaičiui ateityje gali tekti priimti sprendimą nepasiskiepijusius asmenis nebeguldyti į ligonines, o skirti jiems gydymą namuose. Medikai tokį pareiškimą vertina dvejopai. Anot jų, tai palengvintų darbą ligoninėse, tačiau išaugintų papildomus krūvius gydytojams, kurie ir dabar dirba pilnu pajėgumu.Taip pat iškeliamas ir diskriminavimo klausimas.

Dabartiniai kasdieniai užsikrėtimų COVID-19 skaičiai pranoko pernykščius šimtais kartų, o lovos ligoninėse pildosi taip pat sparčiai. Ar tai reiškia, kad, kaip ir pernai rudenį, šiemet vėl išvysime visuotinį karantiną? Ekspertai nebemato karantino prasmės ir vietoj to siūlo imtis dar griežtesnių priemonių prieš nevakcinuotus gyventojus. Atvejų skaičius jau pranoko pernykštį Šių metų rugsėjo 17 dieną Lietuvoje pranešta apie 1211 naujus COVID-19 atvejus, 7 parų vidurkis – 1019 atvejų.

Karantino režimas Lietuvoje galioja iki vasaros pradžios. Tačiau Vyriausybė trečiadienio posėdyje turėtų apsispręsti, ar jį pratęsti. Ekspertai neskuba vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar karantinas turėtų būti tęsiamas. Jų nuomone, svarbu, kad Lietuvos gyventojai dar per daug neatsipalaiduotų ir šalyje išliktų kai kurie apribojimai. Praėjusią savaitę ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiėmė žadėti, kad vasaros pradžią išvysime be karantino.

Karantino laikotarpiu vyresniems vaikams teks mokytis ir nuotoliniu, ir įprastu būdu – mokykloje. Pamokų metų mokykloje visiems privalu dėvėti kaukes. Medicinos atstovai svarsto, kad didelių problemų vaikams tai sukelti neturėtų, o koronavirusas jiems pavojingas taip pat, kaip ir suaugusiems.  Tačiau pabrėžiama, kad priemonės galimai nėra tinkamai išdiskutuotos prieš jas įtvirtinant.

Suskaudo dantį? Deja, nors visuotinis karantinas jau seniai užmarštyje, odontologų pagalbos daliai gyventojų tenka laukti ištisus mėnesius. Poliklinikos atvirauja, kad dantis taisyti norinčių pacientų eilės driekiasi net ir po Naujųjų metų, todėl odontologo pagalbos sunku sulaukti net už savus pinigus. Portalas tv3.lt pasidomėjo, su kokiais pacientų srautais šiuo metu susiduria odontologai Vilniaus miesto savivaldybėje.

Kylant naujai COVID-19 bangai ir kone kasdien registruojant triženklius naujų susirgimų skaičius, kyla ir gyventojų nerimas dėl vėl galimo sveikatos paslaugų ribojimo. Ministras gi ramina, kad tai būtų paskutinė priemonė. Savo ruožtu gydymo įstaigų vadovai, nors ir ruošiasi, tokio scenarijaus lauktų su siaubu.  Skirtingai pirmąjį susidūrimą su COVID-19 ir karantino laikotarpį išgyvenusios gydymo įstaigos šiandien kylant naujai susirgimų bangai sutartinai akcentuoja jau išmoktas pamokas.

Pirmosiomis rudens dienomis kai kurios sostinės poliklinikos jau praneša apie galimybę pasiskiepyti mokama gripo vakcina. Tiesa, dalis jų dar tik vykdo pirkimus ir primena, kad dar nevertėtų skubėti skiepytis. Štai Karoliniškių poliklinikoje mokama „Influvac Tetra“ vakcina jau galima pasiskiepyti už 10,70 eurų. Tai, kad vakcinų yra gavusi ir Antakalnio poliklinika, patvirtino įstaigos atstovė Rūta Vanagienė.

Antakalnio poliklinika pirmadienį paskelbė apie galimybę mokamai atlikti serologinį kraujo testą, jei įtariate, kad galėjote persirgti COVID-19. Tokią galimybę artimiausiu metu žada ir kitos sostinės poliklinikos. Antakalnio poliklinika pranešė, kad jai buvo suteikta teisė atlikti serologinius imunoglobulinų G (IgG) ir M (IgM) COVID-19 ligos tyrimus.

Nors pacientai šiuo metu itin aršiai piktinasi dėl sunkumų ne tik patekti pas gydytoją, bet ir prisiskambinant į registratūrą, dalis jų, įbaiminti naujojo koronaviruso ir pandemijos, išvis nesiryžta kreiptis pagalbos. Medikai neslepia, kad tokios tendencijos didina nerimą, mat „iškentėtas“ skausmas ar „išvaikščiotas“ insultas gali dar labiau pabloginti pacientų būklę. Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos prezidento Šarūno Narbuto manymu, toks elgesys yra labai žmogiškas.

Besiskundžiantiems dėl didelių eilių pas gydytojus šie siūlo pacientams visų pirma atsigręžti į save. Tiek gydytojai, tiek poliklinikų vadovai sutartinai pabrėžia, kad užsiregistravę pas specialistą, tačiau negalėdami atvykti ir to neatšaukę asmenys dirbtinai išpučia eiles taip iš kitų atimdami brangaus vizito pas gydytoją laiką. Nors  atšaukti vizitą įpareigoja jau trejus metus galiojantis įstatymas, dar kone 10–15 procentų nesivargina to daryti.

Vasarą į Lietuvą grįžtantys emigrantai Lietuvoje skuba susitvarkyti ir sveikatos problemas. Apsidraudus privalomuoju draudimu keliems mėnesiams, paslaugomis naudojamasi nemokamai. Dėl to kyla klausimų, ar nelieka nuskriausti nuolatos mokesčius mokantys lietuviai.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Darbo dienos rytas sostinės Centro poliklinikoje. Koridoriuose prie gydytojų kabinetų rikiuojasi eilės. Su vyru atėjusi pas akių gydytoją vilnietė šio vizito laukė ne vieną dieną. Eilėse tenka stovėti ir po kelis mėnesius. Tad kokių sprendimų imsis valdžia spręsdama eilių problemą? Pasak Centro poliklinikos vadovo, jų poliklinikoje yra užsiregistravę 140 tūkstančių pacientų. Kas dieną joje apsilanko apie šeši tūkstančiai sunegalavusių žmonių.

Šiandien pirmą kartą Vietos savivaldos dienos proga miesto Rotušėje iškilmingai pagerbti nusipelnę vilniečiai. „Džiaugiuosi, kad už nuopelnus vietos savivaldai galiu įteikti šiuos atminimo ženklus ir padėkos raštus skirti įvairiose savivaldos srityse pasižymėjusiems vilniečiams. Kaip sostinės meras, esu laimingas, kad atminimo ženklais bus apdovanota ir nemažai Vilniaus Savivaldybės darbuotojų.

Išgirdę artėjant pavojingą gripo atmainą, žmonės puolė masiškai skiepytis. Valstybės nupirktos gripo vakcinos, nemokamai skiriamos rizikos grupių pacientams, panaudota jau 95 procentai. Nors dar galima nugriebti paskutinius nemokamus trupinius, žmonės skundžiasi informacijos, kaip tai padaryti, trūkumu.

„Vakar buvo sunku. Pusę valandos beldžiausi į laiptinės duris, nes neveikė skambutis. Pradėjus jas spardyti koja, manimi susidomėjo kaimynai. Vos patekau pas pacientę“, – pasakojo šeimos gydytoja Jūratė Barzdenytė, rašo "Vilniaus diena".Tokia pas ligonius į namus vykstančių gydytojų kasdienybė. Dauguma supranta, kad gydytojo kvietimo į namus tvarką reikia keisti. Tačiau radikalioms permainoms nepasirengę.

Mėgindamos, išsiaiškinti, kodėl poliklinikose žmonės verčiami laukti ilgose eilėse, "Lietuvos žinios" atliko tyrimą. Jame sutiko dalyvauti pacientė, registruota Santariškių poliklinikos Šeimos centre. Stebėjome jos visą kelią pas medikus, pradedant nuo skambučio savo gydytojai, kai pasibaigė vaistai. Tyrimo rezultatai patvirtino: tik didelės bėdos spaudžiamas žmogus gali kreiptis į sveikatos įstaigas. Mūsų tyrimo dalyvei per pusantro mėnesio iš darbo teko atsiprašyti 20 kartų.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kolegija pritarė "Gydytojų patarimai telefonu" programos įdiegimui Lietuvoje. Pasak trečiadienį išplatinto SAM pranešimo spaudai, ateityje gydytojas telefonu galės teikti gyventojams patarimus sveikos gyvensenos, racionalios mitybos, vaikų auginimo bei priežiūros, vaistų vartojimo, simptominio gydymo, atliktų tyrimų interpretavimo, ūmių būklių, pirmosios medicinos pagalbos klausimais.