Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai. Juose pasisakė pacientų atstovai, gydymo įstaigų atstovai. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė teigė, kad dažnai išgirsta, jog dalis pacientų užsiregistruoja, bet neatvyksta, o dėl to ir didėja eilės.
„Išgirstame siūlymus apie simbolinį mokestį, kad pacientas, kuris neatvyko, užsimokėtų“, – teigė ji.
Tačiau gydymo įstaigų atstovai pripažįsta, kad šis sprendimas nors ir padėtų spręsti problemą, jį būtų sunku administruoti.
„Dėl priemokų, jei vienokios ar kitokios būtų, gal kažkiek sudrausmintų, bet administruoti būtų be galo sunku. Jei ir pavedimai euro padaryti, tai praktiškai pacientai ir įstaigos maitintų bankus“, – tv3.lt sakė Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas doc. dr. Kęstutis Štaras.
„Labai gerai, kad atkreiptas dėmesys, jog gydymo įstaigos susiduria su problema, kad pacientai užsirašo, bet neateina ir tai prailgina eiles. Tie siūlymai yra šiai dienai geri ir taikytini, bet dar nepribręsta. Tačiau vien tai, kad yra viešai gvildenama problema, kad pacientas turi ne tik savo teises, bet ir pareigas, tai jau yra sveikintina. Konkretizuoti, kuris modelis teisingas šiai dienai negalėčiau“, – tuo tarpu tv3.lt sakė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Artūras Nastaravičius.
Netiki, kad pacientai neateina
A. Nastaravičiaus teigimu, priklausomai nuo to, kokio profilio yra gydymo įstaiga, vienose užsiregistravusių ir neatėjusių skaičius siekia 5 proc., o kitose gali ir 20 proc. siekti.
„Tikrai pasitaiko tokių pacientų, kurie užsiregistruoja ir neatvyksta. Galbūt problema, kad pacientas turėdamas siuntimą į antrinį ar tretinį lygį, jis gali registruotis į kelias gydymo įstaigas vienu metu. Kas gali paneigti, kad jis užsiregistruos į tris, pasirinks tą, kuri greičiausiai priims, bet dar savisaugai turės alternatyvius kelius gauti paslaugą“, – teigė jis.
K. Štaras antrino, kad problemos čia tikrai būta: pacientai elgiasi neatsakingai, o gydytojams sunku susiplanuoti darbo laiką. Jis skaičiavo, kad iš 1,5 mln. pacientų 2017 metais beveik 150 tūkst. užsiregistravo, bet neatvyko. Paskaičiavus gydytojų darbo laiku, išeitų pusantro mėnesio trukmės prastova, kuri turėjo būti apmokama atlyginimu, kuri reiškė ilgesnes eiles.
Tačiau Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė tokiais duomenimis netiki. Ji netiki ir posėdžio metu Sveikatos apasuagos ministerijos atstovės išsakyta statistika: praeitą mėnesį 99 proc. pacientų pas šeimos gydytojus pateko ne vėliau kaip per septynias dienas, o per 30 dienų buvo galima patekti ir pas 70–80 proc. antrinių bei tretinių specialistų.
„Sunku patikėti, kad patenka per tą numatytą terminą: iš kur atsirado papildomai gydytojų, finansavimo, nes yra kvotos, teritorinės kasos, kurios sudaro sutartis su gydymo įstaigomis ir, jei eilė keli mėnesiai pas specialistą, vargu ar yra visos įmonės pasirengusios. Neįtikino manęs tie 99 proc. Sunku patikėti, kad tokioje daugumoje įstaigų iki septynių dienų galima patekti. Jeigu dabar man neseniai teko registruotis Vilniuje. Minimum 14–18 dienų reikia laukti, norint vien kompensuojamus vaistus gauti. Norėtume kad taip gražu būtų, kaip pasakoma“, – komieto klausymo metu sakė ji.
„Jie kalbėjo, kad apie 30 proc. užsiregistravusių neateina. Jeigu tau reikalinga kažkokio gydytojo konsultacija ir tu neini. Aš tam ir registruojuosi, kad ateičiau, tai tie pateikiami skaičiai yra perdėti“, – tv3.lt pridėjo ji.
Jos neįtikino ir pasakymas, jog pacientai linkę užsiregistruoti pas tos pačios srities specialistą keliose gydymo įstaigose.
„Pas kokį kardiologą Santariškėse tu niekur negali užsiregistruoti be gydytojo. Jei gydytojas duoda siuntimą, jis turi ir užregistruoti, apribotas tas registravimais. Tai juk neregistruos tada per kelis gydytojas. O ar žmogus iš Santariškių registruosis kažkokiuose Lazdijuose ar Šalčininkuose? Nesiregistruos. Nors jie agituoja, jei tavo rajone ar mieste yra eilė, bet sistemoje matysi, kad kitur nėra eilės, arba daug mažesnė, tada registruokis ten. Bet ar registruosiesi iš Klaipėdos į Vilnių? Daug brangiau vien už kelionę mokėsi. Tada jau greičiau į privačią žmogus nueina. Tai tie siūlymai visokie yra, bet nepamatuoti jie“, – komentavo V. Augustinienė, abejodama ir idėja „bauduoti“ neatėjusius pacientus, nes administravimas tokios sistemos būtų dar sunkesnis.
Norėtų veikiančios nacionalinės elektroninės sistemos
Kita plėtota mintis klausymų metu – nacionalinė elektroninė sistema. Prisijungęs pacientas galėtų matyti visus specialistus, visose įstaigose bei jų darbo laikus. O pasirinkęs kažkurį ir užsiregistravęs, nebegalėtų užsiregistruoti pas tos pačios srities specialistą kitoje įstaigoje.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento teigimu, tokia sistema labai padėtų, tačiau reikėtų užtikrinti, kad ji netrukdytų ligoninių lokalioms sistemoms, registravimuisi pas pasirinktus šeimos gydytojus.
„Dėl to, mano nuomone, reikia padaryti nacionalinę sistemą registravimuisi pas antrinio bei tretinio lygmens specialistus. Kiek žinau dėmesio ir kalbų skiriama, bandoma sprendimus priimti. Kas susiję su nacionaline registravimo sistema – sergu.lt, ten tik dalinis sprendimas. Žinau, kad ten labai dirba ir nuo kitų metų turi suspėti paleisti sutvarkytą“, – teigė jis.
V. Augustinienė abejoja ir šiomis idėjomis. Pasak jos, sistema jau metų metus kuriama, milijonai išleidžiami, tačiau jos vis nėra. Jos manymu, kaži ar ir po 5–10 metų ji atsiras.
Gydymo įstaigos iniciatyvos imasi pačios
Kaip gerasis pavyzdys ne kartą minėtos įstaigos, kurios siunčia pacientams priminimus žinute, su klausimu, ar jie vis dar ateis pas gydytoją, arba skambina.
„Ta priemonė, mūsų asociacijos narių žiniomis yra veikianti. Jei tai būtų globalus veiksmas, tikiu kažkuriam laikui tai pagerintų lankomumą. Bet iš kitos pusės, žmonės prie visko pripranta. Kartais senesnio amžiaus pacientai galbūt ne visi sugebės tas žinutes perskaityti ir atsakyti atvyks ar neatvyks. Mūsų asociacijos nariai dauguma vykdo tą priminimo kontrolę ir neatvykimo procentą reikšmingai sumažina“, – teigė Nacionalinės gydymo įstaigų asociacijos pirmininkas Artūras Nastaravičius.
O K. Štaras suskaičiavo, kad naudojant šią priemonę Vilniaus „Centro poliklinikoje“ neatvykstančiųjų skaičių nuo 10 proc. pavyko sumažinti iki beveik 8 proc. Be to, imamasi ir papildomos prevencinės priemonės. Jeigu sistemoje matoma, jog pacientas jau anksčiau yra užsiregistravęs ir neatvykęs, jam skambinama asmeniškai.
„Bandome diegti, kad mūsų koordinatoriai asistentai skambintų tiems pacientams, kurie vieną ar kitą kartą neatvyko, nes tikėtina, kad vėl gali neatvykti“, – sakė jis.
Šiai priemonei pritarė ir pacientų atstovė V. Augustinienė. Tačiau jos nuomone, norint iš tiesų mažinti pacientų eiles reikia sisteminio požiūrio.
„Nuo bendro vidaus produkto (BVP) sveikatos apsaugai per mažai skiriama ir paslaugos įkainiai kelis kartus mažesni nei sąnaudos. Juk vaistai, technologijos brangsta“, – tvirtino ji.
SAM viceministrė: rengiama nauja tvarka
Sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė naujienų portalui tv3.lt patikina, kad jokių baudų neatvykusiems pacientams nesiruošiama taikyti. Veikiau pačios įstaigos bei medikų bendruomenės raginamos šviesti pacientus ar pasekti kitų įstaigų pavyzdžiu ir taikyti priminimo apie artėjantį vizitą kontrolę.
Ji nurodo, kad pagal šiuo metu galiojančią tvarką gydymo įstaigos privalo registruoti visus pacientus jų kreipimosi į įstaigą metu ir pasiūlyti anksčiausią paslaugos suteikimo datą.
„Išankstinė pacientų registracija vyksta paciento kreipimosi metu, nepriklausomai nuo kreipimosi būdo – atvykus į gydymo įtaigos registratūrą, telefonu, ar elektroninėmis registracijos priemonėmis. Registruojantis pas gydytoją internetu išankstinėje pacientų registracijos sistemoje ,,sergu.lt“, jeigu nėra laisvų vietų, galima nurodyti, kad praneštų el. paštu, kai jų atsiras“, – komentuoja ji.
Taipogi nurodoma, kad ruošiama ir nauja tvarka, siekiant kad eilės gydymo įstaigose būtų mažesnės.
„Pavyzdžiui, Įstaigų viešas reitingavimas leis pacientams tiksliau pasirinkti ir įstaigą, ir medikus, o įstaigos bus priverstos pasitempti“, – atskleidžia ji.
Be to, posėdžio metu buvo įvardinta, kad numatoma išplėsti šeimos gydytojų galimybes išrašyti daugiau kompensuojamų vaistų. Taip būtų mažinamos eilės pas atitinkamus specialistus.
