gydymo įstaigos

Gydymo įstaigų atstovai pasiuntė rimtą įspėjimą – jų teigimu, ligonių kasoms pakeitus dalies paslaugų apmokėjimą ne tik didėtų eilės, bet ir augtų brangių tyrimų kainos. Gydytojai tuo metu gali netekti ir darbo. Valstybinė ligonių kasa (VLK) teigia tokių rizikų neįžvelgianti, o kasmet sumokėti visą sumą nebuvo įsipareigojusi. Gydymo įstaigų vadovai sako jaučiasi „išdurti“ – ligonių kasų pažadai dėl turimų apmokėti pinigų už atliktus pinigus bliūkšta kaip muilo burbulas.

Per pastaruosius penkerius metus brangiųjų tyrimų ir procedūrų skaičius išaugo daugiau nei 40 proc., o jų apmokėjimas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis beveik padvigubėjo – nuo 65 iki 121 mln. eurų. Nepaisant to, kaip pabrėžia Valstybinė ligonių kasa (VLK), riboti finansiniai resursai reikalauja subalansuotų sprendimų. Todėl, pasak VLK, dvi dešimtis metų taikomas kintamo balo apmokėjimo modelis ir toliau išlieka esminė brangiųjų paslaugų finansavimo priemonė.

Lietuvos gydytojų vadovų sąjunga, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacija ir Lietuvos radiologų asociacija perspėja dėl naujos krizės sveikatos sistemoje: dėl nepamatuotų sprendimų gydymo įstaigos būtų priverstos nutraukti paslaugų teikimą mažesniuose miestuose, dalis gyvybiškai būtinų tyrimų pacientams būti neprieinami, grėstų gydytojų atleidimai, o įstaigos patirtų milijonines žalas už per šiuos metus suteiktus bet neapmokėtus tyrimus ir paslaugas pacientams.

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Minint Pasaulinę diabeto dieną šalies gydymo įstaigos antradienį rengia nemokamas šios ligos patikras.  Anot Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL), Lietuvoje cukrinis diabetas, pasižymintis savo nepastebima eiga ir pavojingomis komplikacijomis, diagnozuotas virš 140 tūkst. gyventojų. „Siekiame, kad žinia apie cukrinį diabetą, jo diagnostiką ir gydymą pasiektų kuo daugiau žmonių. Apie šią klastingą ligą kalbėti ir skatinti žmonių sąmoningumą – būtina.

Dar viena šalies gydymo įstaiga pranešė, kad medicininių kaukių dėvėjimas tampa privalomas. Kaip paskelbė Alytaus poliklinika, taisyklės pasikeitė nuo lapkričio 6 d. Augant sergamumui viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis ir COVID-19, siekiant sumažinti infekcijos plitimo riziką, nuo lapkričio 6 d. į įstaigą bus įleidžiami tik apsaugines veido kaukes dėvintys asmenys. Portalas tv3.lt primena rašęs, kad privalomas kaukes jau grąžino Panevėžio miesto poliklinika.

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijai siūlant palikti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatą privačioms medicinos įstaigoms, finansų viceministrė sako, kad sprendimą, atleisti nuo mokesčio ar jį sumažinti, turi priimti savivalda.   „Bendras yra principas, kad (medicinos įstaigas – BNS) įtraukti į bazę, o atleidimas (nuo mokesčio – BNS) yra savivaldos teisė“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė viceministrė Rūta Bilkštytė.

Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) sako, kad sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio komentarai apie paslaugų teikimą savivaldoje remiantis vienu atveju yra neatsakingi ir atskleidžia pačios sveikatos politikos bei skubotų reformų spragas.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Radviliškyje, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Radviliškio greitosios medicinos pagalbos stotyje, pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje, ligoninėje.

Pirmadienį, balandžio 4 d., apsilankęs Skuodo gydymo įstaigose sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nusistebėjo, ką išvydo. „Tai – toks mažas sveikatos vadybos stebuklas Lietuvos pakraštyje“, – sakė jis. Išvykos į Mosėdžio ir Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centrus ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Skuodo filialą įspūdžiais ministras pasidalino socialiniame tinkle.

Modernizuojant sveikatos įstaigas bus remiamasi skaičiavimais, kokių paslaugų jose reikės po dešimtmečio, tai leis išvengti chaotiškos plėtros, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį lankysis Švenčionyse, kur apžiūrės vietos gydymo įstaigas. Numatyti jo apsilankymai Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centre bei rajono ligoninėje. A. Dulkys taip pat dalyvaus Geriatrijos dienos stacionaro skyriaus atidaryme.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą, kaip gydymo įstaigose organizuojamas pacientų registravimas. Po rezonansinių įvykių Klaipėdoje, kai pacientai buvo priversti registracijos pas kardiologą laukti gyvoje eilėje lauke, ministerija gydymo įstaigoms išsiuntė užklausas, kuriose prašoma pateikti duomenis apie pacientų registravimo praktikas.

Pirmadienį, vasario 6 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Vilkaviškyje, kur susitiko su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties, pirminės sveikatos priežiūros centro ir ligoninės darbuotojais. Ministras domėjosi, kaip vyksta Vilkaviškyje GMP stoties prijungimas prie nacionalinės tarnybos, kaip sprendžiamos eilių problemos bei su kokiais iššūkiais susiduria gydymo įstaigos.

Daugiau nei šimtas milijonų eurų. Tokią sumą siekiančias sąskaitas už šildymą, elektrą ir kitas komunalines paslaugas gavo Lietuvos gydymo įstaigos. Ir kaip kuri išmano puolė taupyti. Ligoninių koridoriuose gęsta šviesos, prisukamas šildymas. Tuo metu pacientai baiminasi, kad taupymo pasekmes pajus savo sveikatos sąskaita. Klaipėdos universitetinės ligoninės koridoriuose pacientus pasitinka tamsa. Gydymo įstaiga yra priversta taupyti, mat sulaukė milžiniškų sąskaitų už šildymą ir elektrą.

Gyventojams vis dažniau ir ilgiau laukiant eilėse pas gydytojus, kurios kartais jau pasiekia ir absurdo lygį, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina gydymo įstaigas. Esą daugelis jų viešai neatskleidžia visų galimų apsilankymų laikų ir taip neleidžia žmonėms jų išnaudoti. Ministras Dulkys žada naujovę – švieslentes, kuriose laisvų vizitų laikai privalės matytis.

Jeigu bus imtasi įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtą sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarką, rajonų ligoninės ištuštės, o gyventojams medikų paslaugos taps dar mažiau prieinamos, sako šių gydymo įstaigų vadovai.

Gydymo įstaigoms valstybė už paslaugas mokės daugiau, šios lėšos bus nukreiptos didinti medikų darbo užmokesčiui. Sveikatos apsaugos ministerija padidino balų vertes, kurios taikomos gydymo įstaigoms sumokant už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Ligonių kasų teigimu, dėl to gydymo įstaigoms papildomai numatyta 26,2 mln. eurų – jie bus skirti medikų algoms didinti. Visa tai numatyta penktadienį įsigaliojusiame sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio įsakyme.

Gydymo įstaigos šiuo metu tik formaliai atlieka antikorupcinę veiklą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, antradienį susitikęs su pavaldžių įstaigų vadovais aptarti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. „Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų.

Atsižvelgiant į gerėjančią COVID-19 infekcijos epidemiologinę situaciją Kauno regione, mažėjantį atvykstančių pacientų skaičių ir stacionaro lovų užimtumo rodiklį, nuo birželio 7 d. (pirmadienio), Kauno regiono gydymo įstaigose mažinamas covid lovų skaičius. Iš viso nuo kitos savaitės Kauno regione naikinamos 122 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus. Pasak COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovo doc.

Neįgaliesiems teigiant, kad sveikatos ir reabilitacijos paslaugos jiems praktiškai neprieinamos, Sveikatos apsaugos ministerija ketina situaciją keisti – planuojamos didelės europinės investicijos, žadami „žalieji koridoriai“, kurie suteiktų pirmumo teisę naudotis paslaugomis.

Nuo Naujųjų įsigaliojus naujai tvarkai pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje šalies gydymo įstaigoje, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Tai pacientams nebuvo draudžiama ir anksčiau, tačiau nauji pokyčiai leis sumažinti popierizmą ir pagerinti paslaugų prieinamumą.

Net ir karantino metu į įvairias Panevėžio miesto gydymo įstaigas plūsta žmonės: vieni gyvai, kiti skambučiais. Tačiau pandemijos metu į jas pakliūti sunkiau, nei buvo kadaise: registracijos vyksta tik telefonu, dalis konsultacijų – taip pat. Nesulaukia atsako Į naujienų portalą „Jūsų Panevėžys“ kreipėsi skaitytoja Regina (tikrasis vardas redakcijai žinomas). Ji pareiškė, kad jau kelias dienas niekaip negali prisiskambinti į Panevėžio miesto poliklinikos registratūrą.

Koronavirusu sergančių žmonių, neturinčių galimybės patiems grįžti į namus iš gydymo įstaigų,  pervežimu turės pasirūpinti savivaldybės. Tokia tvarka numatyta priimtu operacijų vadovo sprendimu.  Pagal numatytą tvarką,  net jei nėra pasibaigęs  izoliavimo laikotarpis, tačiau jei koronavirusu sergančio žmogaus būklė leidžia, jis gali būti išleidžiamas tęsti koronaviruso gydymą ambulatoriškai į namus.

Medikai ragina sunkiau sergančiuosius koronavirusu nedelsti kreiptis į gydymo įstaigas. „Kartais ligos eiga būna labai greita, sunkiai prognozuojama.

Nacionalinis kraujo centras (NKC) informuoja, kad šiuo metu įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose trūksta kraujo, todėl prašo atsakingų visuomenės narių nelikti abejingais ir paaukoti kraujo.  NKC specialistai pabrėžia, kad visuose centro padaliniuose ir mobilių išvykų metu laikomasi visų saugumo reikalavimų: donorai ir personalas dėvi nosį ir veidą dengiančias apsaugines priemones, paviršiai yra kruopščiai dezinfekuojami, taip pat reguliuojami ateinančiųjų duoti kraujo srautai.

Nors liepą situacija šalyje dėl atnaujinamų gydymo paslaugų stipriai gerėjo, rugpjūtį jų apimtys vėl mažėjo dėl medikų atostogų ir mažesnio pacientų srauto. Tą rodo naujausi pateikiami duomenys. Kaip teigiama Valstybinės ligonių kasos (VLK) atsakyme, nors dauguma šalies gydymo įstaigų rugpjūtį ir toliau stengėsi atnaujinti karantino sutrikdytas sveikatos paslaugas, jų apimtys, lyginant su liepos mėnesiu, sumažėjo.

Lietuvos gydymo įstaigose pirmąjį šių metų pusmetį pajamos augo sparčiau nei išlaidos, todėl mažiau įstaigų pusmetį baigė su neigiamais rezultatais, tačiau ženkliai augo įstaigų finansiniai įsipareigojimai. Tokius duomenis Valstybinės ligoninių kasos (VLK) atstovai trečiadienį pateikė Seimo Sveikatos reikalų komitetui. „Pajamos gydymo įstaigų augo sparčiau nei sąnaudos: pajamos bendros augo 10 procentų, sąnaudos – 8 procentais.

Nors vaikai vos spėjo grįžti į klases, medikai jau dabar su baime laukia įsibėgėjančio rudens ir virusinių ligų sezono pradžios. Šeimos gydytojai tvirtina esantys lyg ant adatų, nes kol kas stokoja aiškios tvarkos, ką reikės daryti su karščiuojančiais vaikais ir įspėja dėl pacientų „kamščių“. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga savo ruožtu ramina, kad rudens sezonui pradėta ruoštis dar nuo vasaros.

Pacientai skundžiasi, kad po karantino sveikatos priežiūros paslaugos taip ir negrįžo į buvusį ritmą. Gydymo įstaigos sako, kad kitaip neįmanoma dėl privalomų reikalavimų. Visgi greičiau patekti pas gydytojus patektų viena taisyklė, kurią dažnas pamiršta . Šiuo metu teisės aktais numatyta tvarka, kad šeimos gydytojas, siųsdamas kito lygio specialisto konsultacijai, privalo nurodyti bent tris įstaigas, kur dirba tokios kvalifikacijos gydytojas.

Pirmadienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje Seimo narys ir Centro partijos pirmininkas Naglis Puteikis pranešė, kad kreipėsi į teismą dėl sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimų apriboti medicinos paslaugų teikimą.

Toli gražu ne visiems pavyksta prisitaikyti prie kardinaliai pasikeitusios sveikatos priežiūros sistemos. Vargsta ir pacientai, ir medikai, ir gydymo įstaigos, tapusios sistemos įkaitėmis. Ir nepaisant to, kad nemažai gyventojų it susitarę kalba apie „nieko neveikiančius, už kavos gėrimą algą gaunančius medikus“, realybė daugeliui atveju yra visai priešinga. Net dalį konsultacijų atliekant be kontakto, telefonu, medikai darbo turi ne ką mažiau, nei prieš karantiną.

Sveikatos apsaugos sistemos įstaigų veiklą prižiūrinčios institucijos primygtinai ragina visas gydymo įstaigas – iki rugsėjo 16 dienos – sumokėti specialioje banko sąskaitoje kaupiamas pacientų sveikatai padarytai žalai atlyginti skirtas įmokas. Kai kurios gydymo įstaigos minėtas įmokas jau sumokėjo, kitos, net ir pasinaudoję specialiai karantino metu suteikta pertrauka, to padaryti neskuba. Atkreipiamas dėmesys – nesumokėjus, gydymo įstaigos gali likti be licencijos.

Trečiadienį premjeras po posėdžio spaudos konferencijoje kalbėjo apie koronaviruso situaciją Lietuvoje ir galimus būdus, kaip toliau tramdyti šį virusą. Netrukus po to savo socialiniame tinkle Saulius Skvernelis dar kartą prabilo apie gydymo įstaigų darbą. Premjeras tikina, kad nuolat yra analizuojama situacija ir ieškoma būdų, kaip palengvinti medikų darbą.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos duoti ultimatumai dėl gydymo įstaigoms privalomų atnaujinti sveikatos paslaugų apimčių, panašu, duoda vaisių. Tačiau nors situacija per liepą pagerėjo, kai kurioms įstaigoms dirbti, ministro teigimu, toli gražu trukdo ne COVID-19 pandemija.  Komentuodamas dabartinę situaciją A. Veryga kaip iliustraciją pirmiausia pateikė džiuginančius skaičius.  „Gyvų apsilankymų pas šeimos gydytoją, lyginant su birželio mėnesiu, padidėjo 17 proc.

Dauguma Lietuvos pacientų atšaukus karantiną galėjo lengviau atsikvėpti, nes patekti pas medikus tapo lengviau. Tačiau panašu, kad lengvas patekimas į gydytojo kabinetą bus laikinas – medikai jau dabar mato sparčiai besiformuojančias pacientų eiles. Jie įsėja, kad pacientams kai kurių paslaugų gali tekti laukti savaitę ar porą. Be to, nežinios į gydymo įstaigų darbą įneša ir galimai įvyksianti antroji Covid-19 banga.

Dėl koronaviruso gydymo įstaigų patirtas išlaidas Sveikatos apsaugos ministerija žada kompensuoti tik rudenį. Medikai piktinasi, kad dėl lėtų ministerijos apsukų įstaigos pritrūks lėšų gydytojų algoms, savivaldybės pageidauja žadėtų kompensacijų sulaukti iki Seimo rinkimų ir sako, kad išlaidos gali viršyti 40 mln. eurų.

Stacionarines paslaugas atnaujino kone visos šalies gydymo įstaigos, sako Valstybinių ligonių kasų direktoriaus pavaduotojas Viačeslavas Zaksas. Pasak jo, tikslios informacijos iš įstaigų apie liepą suteiktas paslaugas tikimasi sulaukti kiek daugiau nei po savaitės, tačiau „duomenų suvedimo dinamika leidžia išreikšti atsargų optimizmą dėl paslaugų teikimo apskritai“. „Visų pirma, norėčiau pasakyti apie kiekį įstaigų, kurios atnaujino paslaugas.

Nors karantinas Lietuvoje pasibaigė, tačiau poliklinikose bei ligoninėse ir toliau vyrauja ekstremaliomis sąlygomis priimta tvarka. Pas gydytojus norintys patekti pacientai turi nuotolinėms konsultacijoms registruotis telefonu, tačiau, pasak jų, net ir prisiskambinti į gydymo įstaigų registratūrą yra nemenkas iššūkis. Naujienų portalą tv3.lt pasiekė skaitytojos laiškas, kuriame ji teigia, kad galimybės užsiregistruoti poliklinikoje laukė bene valandą.

Karantinas šalyje jau atšauktas beveik prieš mėnesį, tačiau įtampos toliau auga. Pacientai skundžiasi negalintys patekti pas gydytojus, nėra patenkinti nuotoliniu būdu teikiamomis paslaugomis. Nors gydymo įstaigos pabrėžia, kad tampančios ministerijos reikalavimų įkaitėmis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atkerta, kad nieko keisti neketina, mat dėl to pasiskundė per mažai įstaigų.

Premjeras Saulius Skvernelis trečiadienį pareiškė, kad situacija, kai privačios gydymo įstaigos geba pasiekti net 120 proc. pajėgumus, o valstybinės nesiekia net 30 proc., yra netoleruotina. Dėl to Vyriausybė ėmėsi sprendimų, kaip gydymo paslaugų teikimas tautiečiams galėtų būti pagreitintas.  „Sunkiai sveikatos priežiūros įstaigos grįžta į įprastą režimą, daug nusiskundimų yra ne tik dėl patekimo, bet ir prisiskambinimo.

Iš 10-ies konsultacijos minučių vos 3 skiriamos pokalbiui su pacientu ir 1,5 minutės – apžiūrai, marios biurokratizmo ir toliau augančios eilės – tiek patys medikai, tiek pacientų organizacijų atstovai beda pirštu į jau kaip reikiant pritvinkusį pūlinį sveikatos sistemoje. Negana to, pabrėžiama, kad ši problema COVID-19 pandemijos akivaizdoje tik dar labiau išaugusi.

Nors jau dauguma gydymo įstaigų grįžta į prieškarantininį ritmą, tačiau dalis jų dar neatnaujino planinių paslaugų ar atnaujino jas ne visa apimtimi. Siekiant kuo greičiau sudaryti žmonėms sąlygas gauti reikiamas gydymo paslaugas, nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos gydymo įstaigos turi pasiekti nurodytas paslaugų apimtis. Planines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios gydymo įstaigos per liepos mėnesį turi pradėti tiekti ne mažiau kaip 80 proc.

Vis daugiau gydymo įstaigų atnaujina darbą, pirmadienį spaudos konferencijos metu pranešė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Tačiau primena, kad nuo liepos vien atnaujinti planinių paslaugų nepakaks, reikės pasiekti ir tam tikrą apimčių lygį. Paaiškėjo, kad iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų beveik 75 proc. poliklinikų, 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 84 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu.

Ministrų kabinetas pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją šalyje, nuo birželio 17 dienos atšaukti karantiną. Palikus toliau galioti šių metų vasarį dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) grėsmės paskelbtą ekstremaliąją situaciją, išliks kai kurie apribojimai ir dėl gydymo įstaigų darbo. Gydymo įstaigos ir toliau turės dirbti laikydamosi visuomenės sveikatos saugos priemonių, reguliuodamos pacientų ir lankytojų srautus.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse šiemet pacientus laikyti ilgiau.  Į dabar nustatytą keturių mėnesių terminą Seimas nusiteikęs leisti neįskaičiuoti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio. Tam reikėtų beveik 1,7 mln. eurų per mėnesį  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pasirašė įsakymus, kurie leis didinti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, finansavimą. Tai reiškia, kad jau gegužę medicinos įstaigos gaus daugiau lėšų, kurios didins atlyginimus gydytojams, slaugytojams ir kitiems sveikatos priežiūros specialistams, teikiantiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.