Komentuodamas dabartinę situaciją A. Veryga kaip iliustraciją pirmiausia pateikė džiuginančius skaičius.
„Gyvų apsilankymų pas šeimos gydytoją, lyginant su birželio mėnesiu, padidėjo 17 proc., dienos stacionaro paslaugų apimtys išaugo daugiau nei 70 proc., dienos chirurgijos – daugiau nei 40 proc.
Taigi dauguma įstaigų pasitempė, pasistengė. Bet yra visokių, ypač tarp rajono lygio gydymo įstaigų, ypač kalbant apie stacionarines paslaugas. Ir, panašu, kad čia jau yra ne COVID-19 klausimas, bet sisteminės problemos“, – po Vyriausybės posėdžio kalbėjo jis.
Išaugo gyvos šeimos gydytojų konsultacijos
Pristatydamas naujausius duomenis apie liepos mėnesį suteiktos gydymo paslaugų apimtys, Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius patvirtino, kad gydymo įstaigos sureagavo į Vyriausybės ir ministro raginimus užtikrinti geresnį prieinamumą, bet visgi ne visos vienodai.
„Kalbant apie pirminį lygį, tai šeimos mediciną, kontaktinių paslaugų teikimas padidėjo – vidutiniškai apie 17,5 proc. Šiek tiek mažiau viešosiose įstaigoj nei privačiose.
Tuo metu tendencija dėl nuotolinių paslaugų matoma priešinga. Jų sumažėjo, bet jei lyginsime su praėjusiais metais, tai skaičiai gerokai skiriasi“, – pristatė jis.
VLK direktoriaus pastebėjimu, nuotolinės paslaugos ima užimti savo vietą, nes tai pažangi priemonė, padedanti taupyti laiką tiek pacientams, tiek medikams. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad jos turi būti naudojamos tik tada, kada tinka.
„Čempionai“ ir dugne esantys
„Kalbant apie specializuotas ambulatorines paslaugas, įvairiose jų kategorijose tendencija yra teigiama ir augimas gana žymus, pavyzdžiui, – 36 proc. ambulatorinių konsultacijų.
Liepos mėnesį beveik pusantro karto išaugo fizinių apsilankymų pas gydytojus specialistus ir vėlgi šiek tiek sumažėjo nuotolinių konsultacijų. Tačiau iš viso šių paslaugų padaugėjo pusantro karto“, – komentavo G. Kacevičius.
Anot jo, lyginant, kaip jos buvo teikiamos skirtingose įstaigų grupėse ir kaip pasiekė numatytas apimtis, tai kiekvienoje jų yra įstaigų „žalioje zonoje“ ir esančių žemiau linijos.
„Į akis krenta tai, kad daugiau nei pusė rajoninių ligoninių šių paslaugų tiek neatnaujino. Taip pat tik pusė privačių įstaigų atnaujino“, – sakė VLK atstovas.
Jis pridūrė, kad tarp šio lygio paslaugas teikiančių ligoninių yra tokių ligoninių, kurios ne tik atnaujino paslaugas, bet ir viršijo sutartinę sumą net pusantro karto, tačiau yra tokių, kurios nepasiekė nustatytų 80 proc. apimties.
Kai kam siūlys grąžinti seną finansavimą
„Kalbant apie stacionarines paslaugas, tendencija visose ligoninės yra teigiamai ir daugiau nei 20 proc. išaugo paslaugų teikimas.
Daug kur viršyta nustatyta 70 proc. riba, bet skirtingų ligoninių grupėse yra tokių, kurios sėkmingai atnaujino ir viršijo, bet pasitaiko tiek respublikinio, tiek rajono lygmens įstaigų, kurios to nepasiekė“, – kalbėjo G. Kacevičius.
Jis pastebėjo, kad didžiausiose šalies ligoninės padėtis geriausia, tačiau pora ligoninių yra „žemiau linijos“, tai – Vilniaus miesto klinikinė ligoninė ir Klaipėdos vaikų ligoninė.
Pačios silpniausios įvardytos rajono ligoninės – Ignalinos rajono, Prienų, Elektrėnų, Pakruojo, Tarkų, Kelmės ir kt.
G. Kacevičius pridūrė, kad brangūs tyrimai, procedūros irgi tapo labiau prieinamos.
„Čia ta sritis, kur paslaugų teikimas yra pasiekęs prieškarantininį lygį. Ir čia siūlytume net grąžinti įprastinę apmokėjimo tvarką, nes nebėra būtinybės skatinti pasiekti 70 ar 80 proc.
Taip pat tiek dienos stacionaro, tiek dienos chirurgijos tendencijos yra teigiamos.
Atskirai kalbės su kiekviena įstaiga
A. Verygos teigimu, tai, kad kai kurioms įstaigoms toli gražu nepavyksta pasiekti numatytų rodiklių, jau ne COVID-19 suvaldymo pasekmė.
„Matyt yra problemos ir su personalu, su paslaugų gavėjais, kurie randa vietą kitur tas paslaugas gauti.
Tad, kaip premjeras minėjo, dabar žiūrėsime labiau specializuotai, tiksliai. Nes iš pradžių buvo tikslas nustatyti finansines paskatas, kad visos įstaigos pasistengtų ir susiimtų, o dabar kalbėsime su steigėjais, ką daryti su konkrečia įstaiga“, – sakė SAM vadovas.
Jis pabrėžė, kad yra įstaigų, kurioms labai nedaug pritrūko pasiekti nustatytas vertes ir, jo manymu, nėra labai didelių abejonių, kad kitą mėnesį tą padaryti pasieks.
„Bet jei kažkokių stacionarinių paslaugų buvo suteikta tik 30–40 proc. to, kas anksčiau buvo teikiama, tai sunku tikėtis, kad staiga dėl kažkokių priežasčių ims ir atsinaujins tos paslaugos. Tad kalbėsime su steigėjais, kaip, kokį planą dėlioti kiekvienai įstaigai“, – komentavo A. Veryga.
Ministras pabrėžė, kad nors karantino metu planinės paslaugos buvo sustabdytos, dabar neturėtų būti pasiteisinimo neatnaujinti paslaugų.
„Reikėjo rimtų sprendimų, kad jos būtų greičiau atnaujintos, tai buvo su įstaigų apmokėjimu susiję sprendimai. Birželį buvo matomi tam tikri netolygumai“, – kalbėjo ministras.
