a. veryga

Skamba keistai, tačiau gali būti, kad po trijų nepriklausomybės dešimtmečių iš tiesų turėsime sveikatos priežiūrą be sistemos. Jau pats žodis sistema, sisteminti ir pan. reiškia, kad egzistuoja tam tikri dėsningumai, tvarka, organizacija. Trumpai apibūdinsiu, ką aš šiuo metu matau sveikatos sistemoje. Dvi jos dalys iš sistemos buvo paleistos gerokai anksčiau. Tai – farmacija ir odontologija.

Nors partnerystės įstatymo pavadinimą valdančioji dauguma pakeitė, diskusijos dėl LGBTQ bendruomenei priklausančių asmenų teisių toli gražu netyla. Homoseksuali moteris atvirai kreipėsi į valdžios atstovus klausdama, kodėl Lietuvoje ji negali jaustis pilnaverčiu žmogumi. Moteris teigė jau ilgą laiką gyvenanti Austrijoje, nes vos grįžusi į Lietuvą turi įrodinėti, kad turi lygias teises, kaip ir heteroseksualūs asmenys.

Beveik 20 metų – tiek Lietuva atsilieka nuo Vakarų valstybių, kuriose įteisintas medikamentinis abortas. Sveikatos apsaugos ministerija tikina, kad ledai pralaužti – projektas procedūrai įtvirtinti jau paruoštas. Kai kurie politikai baiminasi, kad atsiradus medikamentiniam nėštumo nutraukimui, Lietuvoje prastės demografinė situacija, kils pavojus moterų sveikatai. Medikai tokias prognozes neigia ir tikina, kad medikamentinis abortas žymiau saugesnis nei chirurginė intervencija.

Kai kurios Europos šalys nusprendė atsisveikinti su koronaviruso ribojimais ir jau bando grįžti į normalų gyvenimą. Ten gyvenantys lietuviai pasakoja, kad didžioji dalis vietinių šią žinią pasitiko džiugiai, tačiau vis tiek yra tokių, kurie laisvinimų baiminasi. Dalis gyventojų netgi spėja, kad laisvinimai yra susiję su bandymu patikti rinkėjams. Vis dėlto šalių vadovai pabrėžia, kad ribojimai laisvinami dėl omikron atmainos išplitimo, o situacija akylai stebima, tad ribojimai gali grįžti.

Europos šalys viena po kitos atšaukia koronaviruso ribojimus. Kai kurie Lietuvos parlamentarai svarsto, kad ir mums jau būtų laikas dėti tašką ir pandemiją paleisti savieigai. Jų teigimu, kai kasdien COVID-19 užsikrečia 10 tūkst. ir daugiau gyventojų, dabartinės priemonės yra praktiškai neveiksmingos, tad kokia esmė jas turėti? Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Suomija, Norvegija, Airija.

Visą pasaulį apėmusios pandemijos pradžia buvo iššūkis visiems, o ypatingai tiems, kurie nedelsdami turėjo priimti neeilinius sprendimus. Kokiomis priemonėmis kovoti su nematomu ir nepažįstamu priešu bei kaip įtikinti žmones, kad nuo šiol reikės gyventi kitaip – šie ir panašūs klausimai nedavė ramybės visiems. Tuometiniam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai – taip pat.

Prie buvusio premjero Sauliaus Skvernelio buriamos partijos jungiasi ir buvęs aplinkos ministras, valstietis Kęstutis Mažeika, kuris šeštadienį atvyko į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamąjį suvažiavimą, o išvakarėse savo sprendimą gana mįslingai aprašė socialiniame tinkle. Pasak K. Mažeikos, kovo mėnesį prasidėjus Seimo pavasario sesijai jis ketina jungtis prie frakcijos Seime, o per tą laiką išstos iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos.

Kova su pandemija tęsiasi, vakcinacija įsibėgėja, o dėl skirtingo požiūrio į skiepus neretai kyla barnių šeimose. Pasigirsta ne vienas atvejis, kai paaugliai, nesulaukę 18 metų, skiepijasi nuo COVID-19 be tėvų žinios. Grupė Seimo narių nusprendė išspręsti šį galvosūkį – pateikė įstatymo pakeitimo projektą, siekdami, kad iki pilnametystės visi vaikai ir paaugliai medicinos paslaugas gautų tik su tėvų sutikimu.

Kontaktą su omikron atmaina užsikrėtusiais asmenimis turėjusiems pedagogams ir medikams netrukus nebereikės izoliuotis, kitą savaitę spręs dėl visų gyventojų, trečiadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Valdančiųjų atstovas, konservatorius Linas Slušnys sprendimą sveikina ir užsimena, jog tai galėtų būti pirmieji žingsniai link galimybių paso atsisakymo.

Dalis darbuotojų Lietuvoje jau kitąmet privalės skiepytis nuo COVID-19. Prezidento Gitano Nausėdos manymu, tokia prievolė turėtų atsirasti kartu su žalos kompensavimo mechanizmu, jei vakcina sukeltų itin stiprų nepageidaujamą poveikį. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys gruodžio pradžioje tvirtino, kad ministerija tokį mechanizmą jau ruošia. Tačiau Seime šis procesas pradėtas dar rudenį, tik iki šiol taip ir nepabaigtas.

Seimas nesutinka riboti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų vadovų kadencijų. Pagrindinis dalies parlamentarų argumentas, – kad įvedus kadencijas esą nebeliks kam vadovauti įstaigoms, o šis klausimas itin aktualus rajonų ligoninėse. Analogiškos nuomonės laikosi ir patys gydymo įstaigų vadovai.

Antradienį vėlai vakare paskelbtas premjerės Ingridos Šimonytės sprendimas dėl ministrų posto išsaugojimo sukėlė ir opozicijos narių įniršį.  Progos pakomentuoti susiklosčiusias politines intrigas socialinėje paskyroje nepraleido ir buvusi valstiečių narė Agnė Širinskienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS) šie metai itin įtempti – vis daugiau valstiečių atskyla nuo Ramūno Karbauskio vadovaujamos politinės jėgos ir nusprendžia jungtis prie kitų partijų. Durimis trenkiant ir ryškiausiems valstiečių veidams, ekspertai įspėja lyderį ne tik apie kitų bendrapartiečių pasitraukimą, bet ir apie galimą rinkėjų atsigręžimą.

Diskusijos apie privalomą vakcinaciją vyksta jau ir Europos Sąjungos lygmenyje. Šalims vienai po kitos priimant griežtesnes priemones nepasiskiepijusiems arba įvedant privalomą vakcinaciją, parlamentarai dėl privalomo skiepijimo Lietuvoje nesutaria. Vienų nuomone, kryptingai artėjame link privalomų skiepų, o kiti tokios priemonės įvedimo neįsivaizduoja.

100 eurų per mėnesį – tokią baudą nepasiskiepijusiems senjorams svarsto įvesti Graikija. Lietuvoje buvo taikytas atvirkštinis įrankis – pasiskiepiję senjorai gavo 100 eurų dydžio išmokas. Ar panašios baudos, kaip Graikijoje, yra galimos ir Lietuvoje? Kai kurie parlamentarai sako iš dalies įsivaizduojantys tokią priemonę ir pas mus, tačiau kiti įspėja, kad baudos sukeltų didelį ne tik politikų, bet ir gyventojų pasipriešinimą.

Pasaulyje nustačius dar vieną galimai pavojingą koronaviruso atmainą, kai kurios šalys jau stabdo keliones iš Pietų Afrikos regiono. Lietuva taip pat imasi priemonių – griežtina atvykimo į šalį tvarką. Lietuvos specialistai spėja, kad naujoji atmaina, ko gero, jau yra išplitusi ir kituose regionuose, ne tik Pietų Afrikoje. Nors ši atmaina Lietuvoje dar nebuvo užfiksuota, specialistai beveik neabejoja – išvengti jos nepavyks.

Pasaulyje užfiksavus dar vieną mokslininkams nerimą keliančią atmainą, buvęs sveikatos apsaugos ministras, parlamentaras Aurelijus Veryga sako, kad šios naujienos – „tikrai nekokios artėjant Kalėdų šventėms“. Pasak A. Verygos, kol kas nėra aišku, ar naujoji viruso atmaina yra blogesnė nei jau užfiskuotos atmainos. „Tai paaiškės tik tuomet, kai bus aišku, kiek užsikrėtusiųjų sirgs sunkiai ir kiek efektyvios prieš šią atmainą bus jau naudojamos vakcinos.

Iš sveikatos apsaugos ministro ir operacijų vadovo pareigų į Seimo nario kėdę persėdęs Aurelijus Veryga šiandien sako turintis daug daugiau laisvo laiko. Apie vieną sunkiausių karjeros laikotarpių, santykius su šeima ir sėkmingos santuokos receptą Aurelijus Veryga sutiko papasakoti naujienų portalui tv3.lt.  Baigus sveikatos apsaugos ministro kadenciją, A. Verygos gyvenime atsirado žymiai daugiau poilsio.

Kai kurie politikai svarsto, kad dar vieno karantino Lietuva neatlaikytų. Ne tik psichologiškai – suprastėjus gyventojų emocinei būklei, bet ir finansiškai – karantiną įvesti būtų tiesiog per brangu. Taip gilėtų skolos, o apribojus ekonomiką tokia maža, atvira ir auganti valstybė kaip Lietuva paprasčiausiai nebegalėtų konkuruoti su kitomis šalimis.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.

Noras mokestį už privalomus COVID-19 testus perkelti darbuotojams priešina Seimo narius. Opozicija stoja į darbuotojų profsąjungų pusę ir tvirtina, kad ši priemonė yra neproporcinga bei gali neigiamai atsiliepti darbo rinkai, jei darbuotojai paprasčiausiai atsisakys dirbti. Nepaisant opozicijos pasipriešinimo, Seimo komitetai pritarė pataisoms ir jos juda toliau.

Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) praėjusią savaitę sukrėtė skandalas. Paviešinta, kad ministerija ruošėsi sumokėti už laidą „Kitokie pasikalbėjimai“, kurioje dalyvavo ministerijos visuomeninis konsultantas. Paaiškėjus situacijai iš einamų pareigų pasitraukė ministro patarėja Aistė Šuksta. Kiek vėliau SAM pateikė visų COVID-19 komunikacijai skirtų viešųjų pirkimų sąrašą. Jame matyti, kad ministerija daugiau nei 50 tūkst. eurų skyrė suvenyrams, skirtiems vakcinacijos viešinimui.

Atrodo, kad Lietuva, skatindama savo gyventojus skiepytis nuo COVID-19, jau išbandė viską nuo cepelinų iki loterijų. Išskyrus pinigus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą vyresnio amžiaus šalies gyventojus skatinti skiepytis 100 eurų išmokomis pozityviai pasitinka ir valdantieji, ir opozicija, ir viešųjų ryšių ekspertai. Visi jie tvirtina, kad, kol tikslas nepasiektas, skatinimo priemonių nebus per daug.

Seimo rudens sesijos darbų programos tvirtinimas antradienį įnešė rietenų į Seimą. Dalis opozicijos ragina nepalaikyti darbų programos, nes joje, parlamentarų teigimu, nėra reikšmingų projektų ir Vyriausybės planuojamų reformų. Tačiau nepaisant opozicijos pasipiktinimo, Seimas galiausiai pritarė rudens darbų programai. Seimas antradienį galutinai balsavo dėl rudens sesijos darbų programos, tačiau bent dalis opozicijos nusprendė programos nepalaikyti arba susilaikyti nuo balsavimo.

Pastarosiomis dienomis vis dažniau išgirstame apie karantiną – naujųjų susirgimų banga grėsmingai auga. Reanimacijos beveik pilnos, o kai kurios ligoninės, vietoje įprastų ligonių, priima tik susirgusius koronavirusu. Šį pirmadienį TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ vedėjas Artūras Anužis klaus – ar mums ir vėl po kelių savaičių teks užsidaryti? Apie tai, kas laukia rudenį, laidoje diskutuos Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas ir buvęs Sveikatos ministras, valstiečių atstovas Aurelijus Veryga.

COVID-19 pandemijos rodikliai nežada nieko gero. Pastaruoju metu dėl koronaviruso netenkame keliolikos asmenų per dieną, didžioji dalis jų būna nepasiskiepiję ir dažnai vyresnio amžiaus. Vakcinavimo rodikliai taip pat neblizga, kiek mažiau nei pusė didžiausią riziką turinčių gyventojų dar yra nepasiskiepiję. Ekspertai sako, kad jei taip ir toliau, galime susidurti su keliais tūkstančiais perteklinių mirčių. Pirmadienį dėl COVID-19 netekome penkių asmenų.

„Šešėlinė“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Vyriausybė posėdžio metu trečiadienį apžvelgė valdančiųjų priimamus sprendimus. Valstiečiai kritikavo Vyriausybės planus reformuoti mokesčių sistemą, tai, kaip valdantieji tvarkosi su pandemija ir ribojimus galimybių paso neturintiems gyventojams. Valstiečių lyderis ir „šešėlinis“ premjeras Ramūnas Karbauskis sako, kad valdžia yra beviltiška. R. Karbauskis planuoja su partijos taryba kalbėtis dėl tolimesnių valstiečių veiksmų.

„Šešėlinė“ Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vyriausybė nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą (KT) dėl Vyriausybės priimtų pandemijos valdymo priemonių. Teismo bus prašoma įvertinti ribojimus, taikomus galimybių paso neturintiems asmenims. LVŽS frakcija trečiadienį vykusiame posėdyje pritarė siūlymui kreiptis į KT dėl Vyriausybės priimtų pandemijos valdymo priemonių.

Visai netrukus į Rokiškio psichiatrijos ligoninę turėtų būti atvežami migrantai, kurie čia dėl koronaviruso bus izoliuojami. Valstybinė ligonių kasa nusprendė šią paslaugą įrašyti po paslaugos, kuria suteikiamas ilgalaikis psichikos ligų gydymas, kodu. Psichikos sveikatos specialistai jau skambina pavojaus varpais ir sako, kad tokie dokumentai ne tik dar labiau stigmatizuoja psichikos sveikatos sampratą, bet ir gali tapti motyvu kurti prieš Lietuvą nukreiptas istorijas.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) suformuota šešėlinė Vyriausybė siūlo skirti vienkartines išmokas vyresnio amžiaus žmonėms, kurie pagal gydytojų rekomendacijas pasiskiepys nuo COVID-19. Pasak, šešėlinio ministrų kabineto vadovo Ramūno Karbauskio, Ingridos Šimonytės Vyriausybė su draudimų ir diskriminacijos politika eina neteisingu keliu, todėl šešėlinė Vyriausybė rengia alternatyvius įstatymų pasiūlymus konkrečioms žmonių grupėms.

Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sveikina dabartinės Vyriausybės ketinimus jungti ligonines didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Pasak jo, Kauno pavyzdys, kur sujungtos didžiosios miesto ligoninės, rodo, jog jungimas išspręstų kai kurias problemas sveikatos priežiūros sektoriuje. „Kaunas šiandien yra kol kas vienintelis miestas, kuris turi savo didžiąsias ligonines susijungęs.

Vakcinavimo tempai skirtingose šalies savivaldybėse skiriasi. Pavyzdžiui, Vilniuje jau pradėti skiepyti vyresni nei 45 m. amžiaus grupės asmenys, o kitur Lietuvoje vakcinos skiriamos vyresniems gyventojams. Kadangi skiepytis gyventojai gali bet kur, žmonės skiepus po šalį pradėjo vaikytis. Tiesiogiai su skiepijimu susiduriantys merai sako nesuprantantys tokios tvarkos ir kaltina keliant betvarkę.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) opozicijos atstovai pasipiktino, kad jų prašymu nebuvo sušauktas skubus posėdis dėl medikų atlyginimų, pirmininkas konservatorius Antanas Matulas sako tai buvus neįmanoma – posėdis bus ketvirtadienį.

Po kilusio skiepų skandalo komunikacijos ekspertai ir buvęs Sveikatos apsaugos ministras negaili kritikos Vyriausybės komunikacijai. Apie sprendimą paimti iš regionų vakcinas pranešta po fakto, o po paros vieši premjerės Ingridos Šimonytės pasisakymai skamba arogantiškai. Buvęs ministras Aurelijus Veryga svarsto, kad atsakingi asmenys net nepagalvoja apie tinkamą komunikaciją.

Palaukęs kelis mėnesius, Sveikatos apsaugos ministras pagaliau kažką rado. Na nes prieš tai daug ko nerado. Nerado pandemijos valdymo atmintinės, komunikacijos strategijos, net savo paties rengto pandemijos valdymo plano nerado. Ir staiga pagaliau surado. Tiksliau – rado, kad nerado. Labai laukiau, kol mane pareigose pakeitęs ministras „apšils kojas“, pažins sistemą ir pagaliau pademonstruos lyderystę bei pristatys kokią nors iniciatyvą, apie kurią bus galima diskutuoti.

30 tūkst. eurų kainavusi „Korona STOP“ programėlė nepasiteisino, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Tačiau jo pirmtakui, buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai kyla klausimas, ar taip nebus nutikę tik dėl to, kad brangiai kainavusi priemonė naujų ministerijos vadovų buvo tiesiog pamiršta. Ministerijos ekspertai pirkinio laidoti dar neskuba ir skatina žmones programėlę atsisiųsti.

Prie vakcinavimo centrų pastarosiomis dienomis nutįsta eilės pasiskiepyti laukiančių gyventojų. Net jei ir būtų galima džiaugtis išaugusiu gyventojų noru skiepytis, tokie vaizdai kelia siaubą sveikatos priežiūros specialistams. Pirma, senyvo amžiaus gyventojams sunku ilgą laiką stovėti eilėje, antra, eilės susidaro tokios didelės, kad jose rizika užsikrėsti gerokai padidėja.

Šešėlinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kritikuoja Vyriausybę, kad ši savo programoje konkrečiai neįvardino, kaip ketina spręsti medikų atlygio klausimą. A. Verygos teigimu, Vyriausybė ketverius metus ketina užsiimti tik analizėmis. Ketvirtadienį posėdžiavusios šešėlinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ministrai analizavo ir kritikavo Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) trečiadienį vertins, ar buvęs premjeras Saulius Skvernelis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, kai pernai liepą buvusį sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą apdovanojo ginklu. Etikos sargų teigimu, tyrimas pradėtas gavus pranešimą, kuriame teigta, kad toks premjero potvarkis gali būti laikytinas skatinimu, nors įstatymą pažeidusio asmens vienerius metus skatinti negalima.

Hormoninės „Levonorgestrel“ spiralės ir toliau audrina visuomenę. Visai neseniai šios spiralės buvo įtrauktos į kompensuojamųjų vaistų kainyną, o tai reiškia, kad netrukus jos turėtų būti prieinamos 15–20 m. amžiaus merginoms kaip valstybės kompensuojamas preparatas.

Seimas svarstys siūlymą, kad savivalda pasirūpintų pacientų grįžimu namo iš ligoninės, kai jie patys negali to padaryti savarankiškai. Parlamentas po pateikimo pritarė tokioms Vietos savivaldos įstatymo pataisoms, jas toliau svarstys Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Tarp ekspremjero Sauliaus Skvernelio patarėjo Skirmanto Malinausko ir buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos skraido žaibai. S. Malinauskas liudija darbo Vyriausybėje metu iš A. Verygos jautęs spaudimą meluoti visuomenei, tačiau A. Veryga atšauna – S. Malinauskas taip dergia buvusius kolegas, iš to bando pasipinigauti, o negana to, darbo metu elgėsi kaip isterikas.

Kai kurioms savivaldybėms ėmus savo iniciatyva skiepyti žemiau prioritetinėje eilėje esančias gyventojų grupes, vakcinacijai nė neįsibėgėjus, skiepijimo prioritetai buvo pakeisti. Toks ministro Arūno Dulkio sprendimas ne juokais supykdė kai kuriuos merus. Nors dalis jų vakcinavimą savo priimta tvarka sustabdė, bet kiti tęsia ir toliau. Sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys ketvirtadienį pasirašė įsakymą, kuriuo atnaujino skiepijimo nuo koronaviruso prioritetus.

Visą savaitę Lietuvą krečia skiepų krizė, o viešai paskleista žinia apie kraujo krešulių susidarymą galimai nuo „Astra Zeneca“ skiepo, padarė milžinišką žalą visai skiepų kampanijai. Komunikacijos specialistai ir sveikatos reikalų ekspertai vienodai sutaria ir prognozuoja vis didėjančias skiepų priešininkų gretas. Anot jų, suduotas stiprus smūgis pasitikėjimui „Astra Zeneca“ ir apskritai vakcinavimo procesu.

„AstraZeneca“ vakcina jau kurį laiką gyventojams kelia mažesnį pasitikėjimą nei kitos – Lietuvoje matyti atvejų, kai šia vakcina skiepytis atsisako ištisi miestai. Dar daugiau diskusijų visuomenėje sukėlė antradienį vakare priimtas sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina.

Vis daugiau Europos valstybių praneša laikinai stabdančios skiepijimą kompanijos „AstraZeneca“ vakcina dėl kraujo krešumo incidentų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia neturintis jokių abejonių dėl šios vakcinos saugumo ar pašalinių poveikių ir tikina, kad pats skiepytųsi šia vakcina. „Kad ir šiandien, jei tik kas nors siūlytų – tai tikrai su malonumu. Aš tikrai neturiu abejonių nei dėl šitos, nei dėl kitų vakcinų, nei dėl jo saugumo, nei dėl kažkokių pašalinių poveikių.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, dabartinis opozicijos narys Aurelijus Veryga negailėjo kritikos reklaminei vakcinacijos nuo COVID-19 kampanijai, kuri eina su šūkiu „Petys už laisvę“. Pasak A. Verygos, ši kampanija primena ne ką kitą, o laidotuves. „Man daug žinant apie covidą ir neturint jokių skeptiškų nuostatų dėl vakcinacijos, net ir man ji (kampanija – aut. past.) atrodo sunkiai įkvepianti.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga atsidūrė ligoninėje – buvo atlikta dantų šalinimo operacija. Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino pats politikas. Pirmadienį bandant susisiekti su politiku ilgą laiką to nepavyko padaryti. Tik po pietų Seimo narys sureagavo ir pranešė, kad yra ligoninėje. Politikas iškart nuramino, kad nieko labai rimto nenutiko – jam buvo atlikta protinų dantų šalinimo operacija.

Dar gruodį įvesti judėjimo tarp savivaldybių ribojimai toliau kelia aistras. Nors pirmadienį Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) jau žada svarstyti dalinius atlaisvinimus, kai kurie politikai ragina šį ribojimą kuo greičiau visiškai panaikinti ir imtis tolimesnių karantino švelninimo veiksmų. Ekspertai tuo tarpu išlieka santūrus –  siūlo per daug neskubėti ir pagalvoti ne tik apie savo norus, bet ir apie žmonių gyvybes.